Tomas Kiveris: „Norisi, kad neįgalieji nebūtų uždara bendruomenė“

Skaityk lengvai

Lietuvos žmonių su negalia tinklinio ir badmintono asociacija (LŽNTBA) gavo Švietimo mainų paramos fondo sertifikatą, patvirtinantį, kad buvo pripažinta nugalėtoja už kokybiškai įgyvendintą 2019 metų Sporto rėmimo projektą. Pasak asociacijos prezidento Tomo Kiverio, projektų ir iniciatyvų įgyvendinama tiek daug, kad ne visada lengva prisiminti, kas ir kada įvyko. Tomas sako norintis suteikti negalią turintiems žmonėms daugiau galimybių sportuoti, bendrauti, užsiimti įdomiomis veiklomis ir, svarbiausia, siekti, kad šios iniciatyvos neliktų tik uždarame rate, tik tarp neįgaliųjų. Jis įsitikinęs – negalią turintys žmonės gali sportuoti kartu su visais, tereikia šiek tiek pritaikyti esamas sporto šakas. Na, o bendrose veiklose išnyksta visi stereotipai apie negalią, išankstinės nuostatos, mezgasi draugystės. 

Neįgaliųjų bandmintonas – daugeliui prieinamas sportas. Lietuvos žmonių su negalia tinklinio ir badmintono asociacijos nuotr.
14

REKLAMA

Žaidžia kartu 

LŽNTBA įsikūrusi Vilniuje ir Marijampolėje vienija visos šalies tinklinio sėdint, neįgaliųjų badmintono gerbėjus, rūpinasi šių sporto šakų populiarinimu šalyje, taip pat vykdo nemažai socialinių veiklų. 

Pasak asociacijos vadovo T. Kiverio, tinklinis sėdint Lietuvoje žaidžiamas jau daugiau kaip 20 metų, vis dėlto dar ne visi žino apie šią sporto šaką. Dažnai manoma, kad žaidžia neįgaliųjų vežimėliuose sėdintys žmonės, neretas nustemba pamatęs, kad tinklinis žaidžiamas sėdint ant grindų. Tai reiškia, kad jis prieinamas daugeliui – ir nevaikštantys, ir jokių negalių neturintys žmonės gali žaisti kartu. 

(14 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Tomas Kiveris: „Norisi, kad neįgalieji nebūtų uždara bendruomenė“

T. Kiveris prisimena, kad vienos įdomiausių tokių varžybų vyko prieš metus – buvo surengtas kalėdinis LŽNTBA uždarų patalpų naktinis paplūdimio tinklinio turnyras. 

„Pasirinktas netradicinis formatas, nes norėjosi suteikti daugiau pramogos. Jaunimui patinka renginiai naktį, o čia dar žiemą, ant smėlio“, – pasakoja T. Kiveris. Vilniuje įsikūrusioje smėlio tinklinio arenoje treniruojasi ir negalios neturintys žmonės, juos taip pat pakvietė į turnyrą, buvo suformuotos bendros komandos. Iš pradžių visi žaidė tinklinį sėdint, paskui visi galintys varžėsi stovėdami. Turnyras užsitęsė iki 3–4 valandos ryto, visi dar ilgai dalijosi įspūdžiais. Tomas sako, kad tokie turnyrai ir yra tikroji integracija – kai negalios neturintys žaidžia kartu su neįgaliaisiais. 

Kada įsigaliojo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija?
Prašome pasirinkti atsakymą!
2006 m.
2008 m.
2010 m.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kada įsigaliojo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija?
2006 m.
29.2%
2008 m.
29.2%
2010 m.
41.6%

REKLAMA

Tinklinis sėdint – paralimpinė sporto šaka 

Vis dėlto tinklinis sėdint ne tik pramoga, bet ir rimtas sportas – tai paralimpinė sporto šaka, tad varžomasi ir tarptautinėse varžybose. Bene žinomiausias renginys – tradicinė Baltijos lyga, kurioje dalyvauja tinklinio sėdint komandos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Varžybos vyksta visose trijose šalyse. Daug susidomėjimo sulaukia ir tarptautinis paplūdimio tinklinio sėdint turnyras, kuris rengiamas vasarą pajūryje. 

T. Kiveris taip pat yra LNSF nacionalinės tinklinio sėdint rinktinės vyriausiasis treneris. 2019 metais rinktinė po ilgos pertraukos išbandė savo jėgas Europos taurės kvalifikaciniame turnyre, kuriame po atkaklių kovų iškovojo 2 vietą, o su ja ir kelialapį į Europos čempionatą. Jame Lietuvos komanda iškovojo 10 vietą – tai kol kas aukščiausias pasiekimas. Geriau buvo pasirodžiusi Lietuvos moterų komanda. 

Nemažai varžybų numatyta ir ateityje. T. Kiveris žada plėsti varžybų geografiją – planuoja, kad Lietuvos rinktinė vyks į varžybas ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje. Tiesa, šie planai labai trapūs – viskas priklausys nuo pandemijos eigos. 

Badmintonas vis labiau populiarėjanti paralimpinė sporto šaka 

Pasak T. Kiverio, neįgaliųjų badmintonas Lietuvoje pristatytas 2016 metais ir aktyviau pradėtas žaisti tik 2018 metais, tačiau jis pritraukia vis daugiau žmonių. Tam yra objektyvių priežasčių – skraidukas yra daug lengvesnis už tinklinio kamuolį, jį lengva atmušti, norint pradėti žaisti nereikia ypatingo pasirengimo. Be to, varžybose žaidėjai skirstomi į klases pagal pajėgumą. Jei žaidėjui sunku judėti dėl ribotos motorikos, aikštelė siaurėja per pusę. Taigi badmintoną gali žaisti ir neįgaliųjų vežimėliais judantys žmonės, taip pat ir intelekto negalią turintieji. „Turime žmogų su cerebriniu paralyžiumi. Jo motorika ribota, sunku judėti, pataikyti į skraiduką, bet jis kantriai ėjo į treniruotes ir dėl to pagerėjo šio asmens motorika, reakcijos laikas, pasiekta didžiulė asmeninė pažanga“, – pasakoja Tomas. 

REKLAMA

T. Kiveris džiaugiasi, kad kuriasi badmintono mėgėjų bendruomenė, ši sporto šaka sudomina vis daugiau žmonių. Badmintonas jau dabar paplito plačiau nei tinklinis. Į varžybas atvažiuoja sportininkų iš 9 miestų. Labai pasiteisino integruotos treniruotės – kai sportuojama su negalios neturinčiais sportininkais. Buvo surengti keli integracinio badmintono turnyrai. Pasak Tomo, jie sulaukė labai daug gerų atsiliepimų. 

Socialinės veiklos – būdas keisti požiūrį 

T. Kiveris sako, kad asociacija vykdo ir labai daug įvairių socialinių veiklų: rengiamos stovyklos, kūrybinės dirbtuvės, edukaciniai seminarai, susitikimai, parodos ir pan. 

Tomui bene labiausiai pasisekusios atrodo kūrybinės dirbtuvės – suburiamos neįgaliųjų ir negalios neturinčių žmonių komandos ir kartu ieškoma įvairių sprendimų. Štai rugsėjo pabaigoje tokios dirbtuvės vyko Marijampolėje. Keturios komandos, išklausiusios negalią turinčių žmonių pasakojimus apie neįgaliųjų sportą, turėjo sukurti naują sporto šaką ar adaptuoti jau esamą, kad tai būtų bendra sporto šaka neįgaliesiems ir negalios neturintiems žmonėms. Šių metų idėja nugalėtoja tapo adaptuota parašiutų sporto rungtis, kurioje bendromis jėgomis neįgalusis ir negalios neturintis žmogus kartu turi kuo tiksliau nusileisti į pažymėtą nusileidimo vietą. 

Į komandas dažnai kviečiami moksleiviai, studentai – jiems tai puiki galimybė susipažinti su negalią turinčiais žmonėmis, įveikti stereotipus, nustoti bijoti kalbėtis su neįgaliaisiais. 

LŽNTBA rengia pokalbių vakarus su neįgaliaisiais bibliotekose, vyksta Neįgaliųjų teisių konvencijos pristatymai, kuriuose negalią turintys žmonės pasidalija savo patirtimi, kokie jos aspektai jiems aktualiausi, ir bando perteikti tai piešiniais. Jau surengtos keturios šių darbų parodos – prie piešinių ar emalio darbų pateikiama autoriaus nuotrauka ir ištrauka iš Konvencijos, kurią iliustruoja eksponuojamas darbas. Paroda šiuo metu yra Marijampolėje, „Siekio“ klubo ir LŽNTBA patalpose, kuriose paprastą koridorių T. Kiveris su komanda pavertė į galeriją. Šiuos darbus galima pamatyti specialiai tam sukurtoje svetainėje. 

REKLAMA

Kad žinių apie Konvenciją trūksta, Tomas sako susidūręs pats – kai tokiuose mokymuose paklausia, kas yra girdėję apie šį dokumentą, kartais nepakyla nė viena ranka. Nors, atrodo, dabar visko daug vyksta ir žmogui bereikia pasirinkti, Tomas sako sulaukiantis prašymų, kad tokių renginių būtų daugiau. „Norėtųsi, kad tos mintys ateitų ir iki regionų, kad visi žmonės turėtų galimybę sportuoti, burtis, bendrauti“, – sako T. Kiveris. 

Į neįgaliųjų sportą atvedė gyvenimas 

T. Kiveris gyvena Marijampolėje. Asociacijos prezidento pareigos jam buvo patikėtos matant, kad jis turi daug idėjų ir energijos jas įgyvendinti. Tomas taip pat vadovauja ir Marijampolės krašto žmonių su negalia sporto klubui „Siekis“. 

Į neįgaliųjų sportą Tomas atėjo netikėtai. 8 klasėje tuometinis „Siekio“ treneris pakvietė pabandyti pažaisti tinklinį sėdint. Tomas susidomėjo. Jį pastebėjo tinklinio entuziastas, sporto klubo „Feniksas“ vadovas Eduardas Strašunskas. Jis pakvietė prisijungti prie tinklinio sėdint komandos Vilniuje, nes Tomas kaip tik planavo pradėti studijuoti sostinėje. 2015 metais, mirus Marijampolės sporto klubo vadovui, ėmėsi šių pareigų, o dar po poros metų buvo išrinktas Lietuvos žmonių su negalia tinklinio asociacijos prezidentu. 

Vis dėlto Tomas prisipažįsta, kad iš neįgaliųjų sporto tikrai neišgyvensi – dalyje projektų už darbą sporto klube iš viso negauna atlyginimo. Jis turi tarptautinį magistro diplomą, dirba tarptautinėje IT kompanijoje. Tomas džiaugiasi, kad darbdaviai palaiko jo veiklą – jis gali dirbti 4 dienas po 10 valandų, o penktadieniai ir savaitgaliai skirti sportui. 

T. Kiveris neturi negalios, o šioje srityje sako esantis dėl to, kad jaučia galintis padaryti daug gero. „Žinoma, turiu komandą, nemanykit, tai tikrai ne vieno žmogaus darbas. Sukuri viziją, pasidalini ja ir žmonės patys kooperuojasi, prisideda“, – sako T. Kiveris. 

REKLAMA

Tomas įsitikinęs, kad sportas negalią turintiems žmonėms labai naudingas. Labai svarbu ir bendravimas, noras jaustis visaverčiais. „Labai norisi, kad ta bendruomenė plėstųsi. Tai neturėtų būti uždara neįgaliųjų bendruomenė, turėtų ir kiti prisijungti, labiau toleruoti ir suprasti negalią turinčius žmones“, – dalijasi mintimis LŽNTBA prezidentas.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų