Negalią turinčių studentų mažėja – situaciją pakeistų jiems teikiamos paslaugos

Skaityk lengvai

„Aukštasis mokslas ir negalia: be paslaugų nebus diplomo?“ – šia tema diskutuota minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną Vilniaus universiteto (VU) surengtoje konferencijoje. 

Vilniaus universitete surengta konferencija „Aukštasis mokslas ir negalia: be paslaugų nebus diplomo?“ Vilniaus universiteto archyvo nuotr.

VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė Rita Rekašiūtė atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais negalią turinčių studentų aukštosiose mokyklose ne daugėja, o netgi mažėja. Jos manymu, viena iš tai lemiančių priežasčių – pagalbos trūkumas. „Studijuoti sunku vien dėl paslaugų, kurių mes, kaip organizacija, esame neįgalūs suteikti. Trūksta net ir fizinio prieinamumo, kad kiekvienas studentas galėtų pasiekti auditorijas“, – atvirai bėdas įvardija R. Rekašiūtė. 

Kad tai labai svarbu, pabrėžė ir konferencijos dalyvius pasveikinusi Seimo narė Monika Ošmianskienė – ji teigia galimybės studijuoti doktorantūroje atsisakiusi dėl jai, judančiai neįgaliojo vežimėliu, neįveikiamų laiptų. 

REKLAMA

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė pristatė tyrimą, kuris parodė, kad 40 proc. individualių poreikių turinčių studentų jų turima negalia, sveikatos būklė ar turimi sutrikimai turėjo įtakos renkantis studijų programą. 77 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems reikia vienokios ar kitokios pagalbos – geresnio studijų medžiagos prieinamumo, asistento pagalbos, lankstesnių atsiskaitymo formų, pagalbos studijų procese (mokantis ar tvarkant akademinius reikalus). Kas penktas apklaustas studentas teigia, kad studijų procese naudojami metodai neatliepia individualių jo poreikių. 

V. Žilinskaitė pabrėžė, kad įvairios paslaugos padėtų individualių poreikių turintiems studentams išvystyti savo potencialą ir sėkmingai baigti studijas, o įgytus įgūdžius pritaikyti darbo rinkoje. 

Vilniaus universitete surengta konferencija „Aukštasis mokslas ir negalia: be paslaugų nebus diplomo?“ Vilniaus universiteto archyvo nuotr.

Paslaugos padėtų geriau studijuoti 

Domantas Čikota – VU trečio kurso studentas. Jis turi klausos negalią. Domantas neslepia, kad prisitaikyti studijų procese jam sunku. „Man sunkiausia išklausyti dėstytojus ir dalyvauti diskusijose be gestų kalbos vertimo paslaugų ar subtitrų. Studijos būtų labiau prieinamos, jei kažkas man padėtų konspektuoti, nes man pačiam neįmanoma skaityti iš dėstytojų lūpų ir žiūrėti į ekraną (skaidres) vienu metu. Dėstytojai galėtų individualiai duoti man uždavinius su sprendimais (kai nėra pagalbos) arba duoti man papildomų balų už aktyvumą raštu“, – sako VU studentas. 

D. Čikota mano, kad universitetas ar valstybė galėtų finansuoti savanorių, kurie sutiktų padėti konspektuoti paskaitas, darbą. Kadangi po 19 val. nebūna gestų kalbos vertėjų, pagalbininkas galėtų paskaitą išversti į žodžius raštu. Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu, kai vyksta nuotolinės paskaitos platformose „Zoom“ ar „Teams“, trūksta subtitrų. „Būtų labai gerai, jei atsirastų nauja technologija – lietuviški ar angliški subtitrai, kurie būtų rodomi visam internete“, – įsitikinęs D. Čikota. 

REKLAMA

Vytauto Didžiojo universiteto studentas ir specialistas negalios reikalams Martynas Vitkus pabrėžia, kad reikalingiausia – asmeninio asistento pasauga. Ji būtų naudinga įvairią negalią turintiems studentams. Taip pat labai reikėtų pagalbos skenuojant studijų medžiagą regos sutrikimų turintiems studentams. M. Vitkaus teigimu, taip pat reikėtų skirti daugiau dėmesio nuotolinėms paskaitoms skirtiems įrankiams. 

Vilniaus universitete surengta konferencija „Aukštasis mokslas ir negalia: be paslaugų nebus diplomo?“ Vilniaus universiteto archyvo nuotr.

Trūksta paslaugų 

VU yra vienas iš lyderių siekiant didesnės individualių poreikių turinčiųjų įtraukties. Dar 2016 metais buvo įsteigta neįgaliųjų koordinatoriaus pareigybė, 2017 metais patvirtinta strategija „Atviras neįgaliesiems universitetas“. Šiemet žengtas dar vienas žingsnis – patvirtinta Įvairovės strategija. VU neįgaliųjų reikalų koordinatorė Indrė Širvinskaitė pasakoja, kad su individualių poreikių turinčiu studentu susitinkama dar pieš jam pradedant studijas. Studentas užpildo anketą apie savo poreikius, jam sutikus, ji perduodama fakultetui, jei reikia – parengiamas individualus studijų planas. I. Širvinskaitė pabrėžė, kad teikiant pagalbą neapsiribojama turinčiais negalią. Gali kreiptis visi, turintys individualių poreikių – patiriantys mokymosi sunkumų, turintys įvairių specifinių poreikių, pavyzdžiui, disleksiją. 

Deja, dar labai trūksta paslaugų. „Nors universitetas daro daug, kad būtų užtikrintas prieinamumas, vis dar susiduriame su iššūkiais“, – sako VU neįgaliųjų reikalų koordinatorė. Ji pabrėžia, kad trūksta asmenio asistento, gestų kalbos vertėjo, konspektuotojo ir kitų paslaugų – mentorystės, akademinės pagalbos ir t. t. Šiemet VU inicijavo projektą – buvo kviečiami studentai savanoriai padėti konspektuoti paskaitas to negalintiems savo bičiuliams. Deja, pasirodė, kad šis sprendimas – laikinas, nes konspektavimas yra labai rimtas darbas, tad pasitelkiant savanorius sudėtinga užtikrinti kokybę. Pirkti šių paslaugų universitetas neišgali. 

REKLAMA

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorė taip pat patvirtino, kad gestų kalbos vertėjų nepakanka – šiuo metu vienam vertėjui tenka apie 70 kurčiųjų, dėl to studentui tenka rinktis, kokios paskaitos bus verčiamos. Kurtiesiems sunku įsitraukti į diskusijas, nes vertėjas tiesiog nespėja versti. 

Vilniaus universitete surengta konferencija „Aukštasis mokslas ir negalia: be paslaugų nebus diplomo?“ Vilniaus universiteto archyvo nuotr.

Piniginė parama neužtikrina prieinamumo 

Vienas iš būdų padėti negalią turintiems studentams įsilieti į studijų procesą yra finansinė parama. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyriausiosios specialistės prof. dr. Salvinijos Petrulytės, šiuo metu negalią turintys studentai gali gauti keturių rūšių išmokas. Jas moka skirtingos institucijos: Valstybinis studijų fondas, Neįgaliųjų reikalų departamentas, taip pat pačios aukštosios mokyklos. Pastebėta, kad įvairias išmokas gauna skirtingas skaičius studentų, tai reiškia, kad dalis jų nesikreipia dėl tų išmokų, nes nežino, kad tokia galimybė yra. S. Petrulytė informavo, kad Seimui pateiktas projektas, kuriuo siūloma šias išmokas sujungti. Siūlomas išmokos dydis būtų apie 519 eurų. 

Valstybinio studijų fondo projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ vadovė Ieva Rutavičiūtė taip pat mano, kad reikia tobulinti paramos sistemą. Jos teigimu, finansinė parama nėra efektyvi, neužtikrina geresnio studijų proceso prieinamumo. Daugeliu atvejų studentai gaunamus pinigus panaudoja pragyvenimui. Be to, ši parama siejama su darbingumo lygiu ir visiškai neatsižvelgiama į individualius studento poreikius, patiriamas problemas. I. Rutavičiūtės manymu, valstybės parama galėtų būti įvairesnė, skatinti, kad atsirastų įvairių paslaugų. 

I. Širvinskaitė taip pat mano, kad studentų gaunamos išmokos nepadeda užtikrinti paslaugų – net ir norint jas nusipirkti, to padaryti neįmanoma. Aukštoji mokykla galėtų organizuoti kai kurias iš jų, jei tam būtų skiriama resursų. 

REKLAMA

„Valstybė turėtų padėti pritaikyti studijas individualių poreikių studentams“, – įsitikinusi ir Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė V. Žilinskaitė. 

Kokioje srityje Lietuvoje padaryti didžiausi pokyčiai įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Švietimo sistemos prieinamumas
Fizinės aplinkos prieinamumas
Informacijos prieinamumas
Neįgaliųjų įdarbinimas
Neįgaliųjų sportas
Kultūros ir laisvalaikio prieinamumas
BALSUOTI
REZULTATAI
Kokioje srityje Lietuvoje padaryti didžiausi pokyčiai įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją?
Švietimo sistemos prieinamumas
22%
Fizinės aplinkos prieinamumas
15.6%
Informacijos prieinamumas
26%
Neįgaliųjų įdarbinimas
10.4%
Neįgaliųjų sportas
16.9%
Kultūros ir laisvalaikio prieinamumas
9.1%

REKLAMA

Užsienyje – daugiau dėmesio paslaugoms 

Konferencijoje pristatytos ir užsienio patirtys siekiant geresnės negalią turinčių studentų įtraukties. 

VU socialinio proceso reikalų koordinatorius Vilius Mickūnas pristatė Airijos ir Jungtinės Karalystės praktiką. Jo teigimu, Airijoje nuosekliai daugėja negalią turinčių studentų. Čia veikia aukštojo mokslo tarnyba prie vyriausybės, kuri administruoja ir finansavimo individualių poreikių turintiems studentams skirstymą. Paramos dydis siejamas su studentų poreikiais. Finansavimas gali būti skiriamas tiek asmeninio asistento ar kitoms paslaugoms apmokėti, tiek įvairioms pagalbinėms priemonėms įsigyti. 

Jungtinėje Karalystėje aukštosios mokyklos taip pat gauna lėšų individualių poreikių turintiems studentams reikalingoms pagalbinėms technologijoms įsigyti, dėstytojams apmokyti, alternatyviems pasiekimų vertinimo metodams diegti, studijų ir laisvalaikio erdvių prieinamumui gerinti (sensorinėms priemonėms, specialiems mokymosi kambariams, tyliosioms zonoms įrengti). 

Graco universitete (Austrija) veikiantis negalios resursų centras rūpinasi ne tik studentų informavimu, bet ir studijų medžiagos parengimu – regos sutrikimą turintiems reikalinga medžiaga skenuojama, verčiama į jiems patogų formatą ir pan. Daug dėmesio skiriama ir atsiskaitymams – centras pasirūpina, kad, tarkim, dėl rankų funkcijų sutrikimų negalintus greitai rašyti studentas gautų daugiau laiko, kai kuriais atvejais sudaroma galimybė tekstą surinkti kompiuteriu. Daliai studentų patogiau diktuoti. Turintiems regos negalią egzaminų medžiaga pateikiama didesniu šriftu, Brailio raštu ar skaitmenine forma – taip, kaip jiems patogiau. Studentams, kurie turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, sudaroma galimybė studijuoti jiems patogioje aplinkoje. Studentai gauna visą jiems reikalingą pagalbą – nuo asmeninio asistento iki konspektuotojų, kuriems už darbą sumokama. 

REKLAMA

VU lygių galimybių koordinatorė Rūta Ruolytė įsitikinusi, kad užsienio geroji praktika galėtų ir mus įkvėpti imantis esminių permainų siekiant geresnio studijų prieinamumo visiems. 

„Studijų pritaikymą matau kaip lygių galimybių pagrindą, kaip nediskriminavimą“, – sako Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas prof. Jonas Ruškus.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų