Grybautoją nustebino baravykų anomalija: tokius rado pirmą kartą gyvenime

Šiemet grybautojai džiaugiasi ne tik įspūdingu kiekiu gėrybių, bet ir dalijasi aptikę dar nematyto grybo nuotraukomis. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Aistė su mumis pasidalijo tėčio rastais baravykais. Pasak jos, kone visą gyvenimą grybaujantis vyras tokius grybus matė pirmą kartą. Gamtininkas Almantas Kulbis rastus grybus priskiria vadinamosioms grybų anomalijoms.

Rimvydo rasti baravykai (nuotr. asmeninio archyvo)
3

Neįprastus grybus vyras rado Švenčionių rajone, gimtojo Kasčiukų kaimo miškuose. Aistė pasakoja, kad ten tėtis grybauja nuo vaikystės, o didžiausią aistrą grybavimui pajuto prieš septynerius metus.

„Tėtis grybauja nuo vaikystės, o dar labiau tuo susidomėjo prieš septynerius metus, kai jam sukako penkiasdešimt. Kadangi turi daugiau laisvo laiko, vaikai užauginti, darbų mažiau“, – pasakoja Aistė.

„Jam tai poilsis. Net po darbo lekia grybauti. Kai yra grybų sezonas, į mišką eina kasdien“, – priduria ji.

Nustebino baravykai: tokius rado pirmą kartą gyvenime (nuotr. skaitytojos Aistės)

Nustebino baravykai: tokius rado pirmą kartą gyvenime (nuotr. skaitytojos Aistės)

Renka tik baravykus

Moters teigimu, tėtis Rimvydas grybaudamas renka tik baravykus. Todėl radęs nematytus grybus iškart suprato, kad tai – baravykai.

„Tėtis grybauja jau daug metų ir visada renka tik baravykus. Tai jis jau iš tolo mato, kur yra baravykai. Nesumaišytų jų su niekuo. Paskutinį kartą parsinešė apie aštuoniasdešimt baravykų, tarp kurių buvo ir šie nematyti“, – pasakoja Aistė. 

Šiuos Rimvydo rastus baravykus gamtininkas Almantas Kulbis priskiria vadinamosioms grybų anomalijoms. Pasak jo, sunku nustatyti tikslią priežastį, dėl kurios baravykai užaugo tokios keistos formos.

REKLAMA

„Sunku pasakyti, kodėl šiuo atveju grybas turi daug kotų ir vieną kepurėlę. Tačiau grybų anomalijų priežasčių gali būti kelios.

Keistą grybų augimą gali sukelti įvairūs virusiniai susirgimai ir bakterijos. Pakitimus taip pat sukelia įvairūs kenkėjai, apsigyvenę grybuose. Taip pat grybai būna nestandartinės išvaizdos, kai augdami sutinka kokią nors kliūtį: medžio šakelę, akmenį, kietesnį dirvožemį“, – pasakoja A. Kulbis.

Valgyti saugu

Tačiau gamtininkas ramina – tokie grybai nėra nuodingi. Juos valgyti saugu, tik svarbu atkreipti dėmesį, ar jie nepasidengę pelėsiu.

„Tie grybai yra valgomi. Tačiau reiktų sunerimti, jeigu randamas, pavyzdžiui, lepšis ar kitas šios grupės grybas, pasidengęs ryškiai geltona apnaša. Tai yra auksiškasis pelėsis. Jis yra nevalgomas, tokių grybų rinkti nereikėtų.

Prie anomalijų taip pat priskiriamos neįprastos grybų spalvos. Pavyzdžiui, neturintys pigmentų grybai. Įsivaizduokime mums įprastą, spalvingą ūmėdę ar baravyką, bet visiškai baltą, neturintį pigmentų. Tokių grybų taip pat pasitaiko, bet retai.

Grybai yra labai įvairūs organizmai, jų formų įvairovė neišsemiama. Kiekvienas išėjęs pagrybauti nors kelias valandas, tikrai kokią nors keistenybę gali parsinešti krepšyje“, – sako A. Kulbis.

Vienas kąsnis gali būti mirtinas

Gamtininkas įspėja, kad einant grybauti labai svarbu mokėti atpažinti nuodingus grybus. Kai kurių paragavus – nepadėtų ir gydytojas.

„Patys pavojingiausi grybai yra žalsvoji ir smailiakepurė musmirės. Labai svarbu, kad jų požymius įsidėmėtų net maži vaikai. Šie grybai klastingi, nes apsinuodijęs žmogus po kažkiek laiko pajaučia pagerėjimą, galvoja, kad pasveiko. Net nedidelis kiekis šių grybų žmogaus sveikatai yra mirtinas“,  – pabrėžia gamtininkas.

REKLAMA

Smailiakepurė musmirė

A. Kulbis sako, kad nepatyrę grybautojai žaliąją musmirę dažnai sumaišo su žaliuoke, žalios spalvos ūmėdėmis, kartais net piengrybiais. Tačiau gamtininkas teigia, kad ją atskirti visai nesudėtinga.

„Žalsvoji musmirė turi sijonėlį, sustorėjimą apačioje. Ji skiriasi ir nuo mums įprastos raudonos musmirės, nes neturi taškelių. Paprastoji musmirė taip pat nuodinga, tačiau nuo jos mirštama retai“, – atkreipia dėmesį jis. 

Paprastoji ir Žalsvoji musmirės

Gamtininkas įspėja, kad yra ir daugiau pavojingų grybų, galinčių sukelti stiprius apsinuodijimus ar net mirtį.

„Tai eglinė kūgiabudė, ją galima supainioti su kelmučiais. Reikėtų vengti ir patujaro plaušabudės – ji turi šiek tiek panašumo į pavasarį ir vasaros pradžioje augančias žmonių pamėgtas pavasarines baltekles. Taip pat nuodingasis nuosėdis ir kai kurie kiti grybai“, – akcentuoja A. Kulbis. 

(3 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Nuodingi grybai

Tikėkite tik patikrinta informacija

Pasak gamtininko, svarbu neliesti ir nevalgyti visiškai nepažįstamų grybų. Jie nebūtinai nuodingi, tačiau gali būti reti ir saugomi. Taip pat jis ragina atsakingai vertinti informaciją apie grybus internete bei socialiniuose tinkluose.

„Jeigu jau dedame grybą į puodą ar keptuvę, reikia įsitikinti, kad tai ne nuodingas grybas. Kartais žmonės įkelia grybų nuotraukas į socialinius tinklus, klausia patarimų pas kitus grybautojus. Dažnai nuotraukos būna padarytos skirtingame apšvietime ir grybai atrodo ne tokie, kokie yra iš tiesų – skiriasi atspalviai, nematyti diagnostinių požymių.

Atsiranda žmonių kurie labai geranoriškai bando patarti, bet reikėtų pasitikėti tik profesionalų, mikologų (grybus tiriantys mokslininkai – aut. past) patarimais. Arba dalyvauti seminaruose, mokymuose, kuriuos veda mikologai. Tiksliai žinoti, kad atrastas grybas yra geras, gali tik ilgametę patirtį turintys grybautojai arba gamtininkai“, – pabrėžia A. Kulbis.


Rašyti komentarą...
N
Nuomonė
2020-09-15 21:53:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Net grybai mutuoja nuo jų chemikalų barstymo iš praskrendančių dangumi chimtreilų!!! Visą gamtą padlos baigia sunaikint, o kalti žmonės patapo!!! Kad juos kur....šūdmalių chazarų mafija.
Atsakyti
-2

Švenčionys
2020-09-16 07:26:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Netoli Baltarusijos sienos, šalia Astravo atominės elektrinės, visi grybai dar ne taip išsigims...
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų