Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2020.04.18 11:00

Visi gerai žinome posakį „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“. Karantino metu jis pasidarė ypač aktualus, mat užvėrę namų duris daugelis pasinėrė į naujos veiklos paieškas. Tauragiškis Petras Kasanavičius prisiminė kartu su tėčiu vaikystėje gamintus medinius kardus ir tai, kaip nedideliu įkaitintu įrankiu ant jo rankenos degindavo ornamentus. Beliko tik šį įrankį susirasti... 

Pirografijos darbe – jo autorius Petras Kasanavičius (dešinėje) su bičiuliu. Asmeninio archyvo nuotr.

Pirografijos darbe – jo autorius Petras Kasanavičius (dešinėje) su bičiuliu. Asmeninio archyvo nuotr.

Išeidami iš namų dabar visi užsidedame apsaugines veido kaukes, o Petras ją dėvi net ir kambaryje. Ir visai ne dėl to, kad jaustų kokius nors koronaviruso požymius ar laikytųsi saviizoliacijos reikalavimų. „Nuo virusų saugančiai kaukei atradau naują paskirtį, – juokauja pirografija (medžio deginimu) susidomėjęs vaikinas. – Kurį laiką prie deginamų darbų praleidęs po 3–4 valandas jausdavausi labai pavargęs, išsekęs. Maniau, kad visa tai dėl gana įtemptos, didelės koncentracijos reikalaujančios veiklos. Po kurio laiko internete radau vieno menininko įrašą, kad deginant ant kelių sluoksnių klijuotos faneros nuo karščio išsiskiria klijai, kurie gali sukelti nuovargį. Kad taip neatsitiktų, jis patarė dirbti su kauke.“ O kadangi dabar tokio daikto specialiai net nereikia ieškoti, vaikinas negaišdamas tai išbandė. „Ir tikrai – užsidėjau kaukę ir jokio nuovargio nejaučiu“, – džiaugiasi jis. 

REKLAMA

Pirografijos eksperimentai 

Prisiminęs vaikystės patirtį ir susiradęs seną įrankį pirmiausia Petras sumanė išdeginti mėgstamo žaidimo simbolį – trofėjų. Eksperimentui pavykus nusprendė imtis ko nors sudėtingesnio. Šiam bandymui pasirinko šeimos šunelio Torio nuotrauką. Pasisekus ir šiam darbui azarto vis daugėjo. Taip atsirado jo paties ir bičiulio, merginos portretai, kiti darbai. Feisbuke savo kūryba pasidalijęs vaikinas sulaukė nemažai palankių vertinimų. O tai įkvėpė eksperimentuoti toliau. 

Pasak Petro, mėgėjiškos pirografijos procesas nėra sudėtingas: pirmiausia reikia atsispausdinti kompiuteryje pasirinktos nuotraukos atspaudą, susirasti faneros lakštą, kopijavimui skirto kalkinio popieriaus, pieštuką. „Ant faneros dedu kalkę, ant jos – nuotrauką ir pieštuku apvedžioju norimo išdeginti vaizdo kontūrus. Paskui įkaitinu pirografą ir šiuo prietaisu atkartoju iš nuotraukos perkelto kontūro linijas“, – pasakoja jis. 

Tokį pradžiamokslį vaikinas paskelbė ir feisbuke surengtoje vaizdo transliacijoje, mat kai savo paskyroje pasidalijo keliais darbais, sulaukė nemažai klausimų, kaip jam tai pavyksta. Labiausiai visus stebino šiuose paveikslėliuose pavaizduotų žmonių panašumas – feisbuko draugai neklysdami atpažino, kieno portretas ant faneros išdegintas. 

Kiek procentų vaikų turi autizmo spektro sutrikimą?
Prašome pasirinkti atsakymą!
0,6 proc.
1,7 proc.
2,1 proc.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kiek procentų vaikų turi autizmo spektro sutrikimą?
0,6 proc.
11,8%
1,7 proc.
32,1%
2,1 proc.
56,1%

REKLAMA

Į naują pomėgį pasinėręs vaikinas neslepia nepasikliovęs vien vaikystės patirtimi. „Šiais laikais net niekur iš namų nereikia eiti norint pagilinti žinias, – sako jis. – „YouTube“ susiradau vaizdo įrašų. Ten daugybė patarimų ir pradedantiesiems, ir labiau patyrusiems žmonėms. Galima susipažinti ir su profesionalesniais įrankiais, daugiau galimybių suteikiančiais jų antgaliais.“ 

Pasakodamas apie pirografiją, Petras jau gali pasiremti ir savo pastebėjimais. Pavyzdžiui, kad fanera – ne pats tinkamiausias pagrindas paveikslui, nes dėl nevienodos jos tekstūros sumanymo gali nepavykti įgyvendinti. Be to, iš kelių sluoksnių suklijuotas pagrindas gana jautrus aukštai temperatūrai: vienoje vietoje ilgėliau pirografą palaikei – ir jau skylė. „Rimtesnius, parodoms skirtus darbus reikėtų deginti ant medžio. Drožėjų mėgstama liepa tokiam darbui per minkšta, pušis gali išskirti sakus. Pirografijai reikia kietesnio medžio“, – tikina Petras ir priduria turįs ąžuolo plokštę, tad netrukus ketina ryžtis dar vienam eksperimentui. 

Naujas pomėgis – ne tuščioje vietoje 

Pirografiją išbandantis vaikinas užsimena dar paauglystėje susidomėjęs portretų piešimu. Dažniausiai internete susirasdavo patikusį atvaizdą, suskirstydavo jį langeliais ir žingsnis po žingsnio perpiešdavo ant popieriaus. Pamažu lavėjo ir akis, ir ranka, ryškėjo vaikino meniniai gabumai. Šie įgūdžiai Petrui praverčia ir deginant portretus, ypač žaidžiant su šiems paveikslams daugiau išraiškingumo suteikiančiais šešėliais. „Esminius šešėlius perkelti nesudėtinga, bet reikia atidžiai paryškinti niuansus, padedančius sukurti tikroviškesnį vaizdą“, – pasakoja jis. 

REKLAMA

Pirografijos būdu sukurtuose paveiksluose dominuoja ruda spalva, bet, pasak Petro, galima išgauti ir jos atspalvių, kartais – net juodų „potėpių“. Viskas priklauso nuo pirografo temperatūros. „Jis gali įkaisti iki kelių šimtų laipsnių – metaliukas būna net raudonas. Bet mano įrankis gana primityvus, šiuolaikiniuose yra bene penkios temperatūros nustatymo padalos. Yra ir specialus antgalis, kuriuo galima tarsi nutapyti juodą foną, – pasakoja nemažai informacijos apie tokį įrankį sukaupęs ir vis dažniau apie jo įsigijimą pasvarstantis Petras. – Kol kas mano eksperimentams užtenka ir to, kurį turiu, bet jeigu norėčiau užsiimti rimtesniais darbais, reikėtų šiuolaikiškesnio įrankio.“ 

Brandos atestatą direktorius įteikė namuose 

Prisiminęs paauglišką pomėgį dailei, vaikinas neslepia galvojęs apie dailės studijas. Tačiau kai baigęs mokyklą pradėjo jomis domėtis, paaiškėjo, kad rateliais judantiems studentams šią studijų programą turinti aukštoji mokykla nepritaikyta... 

Su stuburo išvarža (spina bifida) gimęs Petras neįgaliojo vežimėliu juda nuo vaikystės. Nors gatvėje, kurioje gyveno, buvo toks vienintelis, kiek prisimena, vaikai jo neišskyrė, nesišalino. „Buvom visi lygūs. Ko gero, pripratęs prie tokio požiūrio, aš ir pats labai ilgai neįgaliuosius ignoravau“, – atvirauja vaikinas. 

Vis dėlto ne visada į negalią pavyko numoti ranka. Tuometė Žalgirių vidurinė mokykla rateliais judantiems mokiniams irgi buvo nepritaikyta. Kol Petras buvo pradinukas, tėtis į mokyklą nuveždavo. O štai perėjus į penktą klasę ir prasidėjus dalykinei sistemai, kai kiekviena pamoka vykdavo vis kitoje vietoje, berniukui tapo gana sunku. „Išeitį padėjo rasti istorijos mokytoja – pasiūlė pabandyti mokytis namuose. Anot jos, jeigu man sunku kiekvieną dieną atvažiuoti į mokyklą, ji galinti ateiti į namus, – prisimena Petras. – Tėvai nusprendė surizikuoti. Iš pradžių ateidavo tik istorijos mokytoja, bet pamažu prie naujos tvarkos prisitaikė ir kitų dalykų pedagogai.“ 

REKLAMA

Pasak Petro, mokymasis namuose turėjo savų privalumų – jis sulaukdavo daugiau mokytojų dėmesio, o jeigu ko nesuprasdavo, galėjo viską detaliai išsiaiškinti. Net baigiamuosius egzaminus namuose laikė – atėjo tų dalykų mokytojai, paskyrė užduotis, o Petras į jas atsakė raštu. Paskui jo žinias įvertino mokykloje. Ir brandos atestatą mokyklos direktorius namuose įteikė. 

Tarp neįgaliųjų jaučiasi lyg šeimoje 

Pastaraisiais metais Petras įsitraukė į aktyvią neįgaliųjų bendruomenės veiklą, susidraugavo su nemažai tokio paties likimo žmonių. 

Prieš pustrečių metų vaikinas užsiregistravo į Lietuvos neįgaliųjų draugijos Šventojoje surengtą jaunimo stovyklą, kurioje orientavimosi sporto entuziastas Tadeušas Šimkovičius supažindino su šia sporto šaka. Petrą ji susidomino, paskui dar porą kartų dalyvavo Monciškėse pavasariais vykstančiose orientacininkų treniruočių stovyklose. Įgyti įgūdžiai labai pravertė Portugalijoje vykusiame pasaulio čempionate, kuriame, tapęs orientavimosi sporto komandos nariu, atstovavo Lietuvai. Debiutas buvo labai sėkmingas – mūsiškiai iškovojo 4 vietą. Praėjusią vasarą vaikinas buvo išvykęs ir į Lenkijoje vykusias Europos varžybas, o šią gegužę rengėsi važiuoti į Suomijoje turėjusį vykti orientavimosi sporto pasaulio čempionatą. Deja, dėl koronaviruso pandemijos jis atšauktas. 

Petras dalyvavo ir trijuose neįgaliųjų maratonuose, į kuriuos leidžiamasi su prie vežimėlių pritvirtintais specialiais varytuvais. Prie pirmojo, surengto Tauragės apylinkėse, prisijungė paragintas bičiulio. Iki tol į varytuvus gana skeptiškai žiūrėjęs vaikinas po žygio kardinaliai pakeitė nuomonę. Pasak jo, 30 kilometrų savo vežimėliu būtų nelengva įveikti, o su varytuvu – vienas malonumas. Per dieną šio žygio dalyviai nesunkiai nuriedėdavo ir dukart didesnius atstumus. 

REKLAMA

Nemenku išbandymu Petras vadina maratoną po kalvotąją Dzūkiją, aplankant joje esančius piliakalnius. Kitokiais, istoriniais įspūdžiais paženklintas Baltijos kelio maratonas. „Kai važiavome per mažus miestelius, matėme pakelėse sustojusius, vėliavėlėmis mosuojančius žmones, daugybę mašinų – tikrai pajutome tų laikų dvasią“, – sako su Baltijos keliu vienmetis vaikinas. 

Dar vienu iššūkiu tapo sostinėje vykstantys velomaratonai. Dviejuose dalyvavo ir abu sykius nepasitenkino neįgaliųjų paprastai įveikiama 10 kilometrų trasa – ją apsuko dukart. 

Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.

Vaikinas pasakoja šiuose žygiuose, maratonuose su dauguma dalyvių susitikęs pirmąkart. Ir nors anksčiau niekada nebuvo su jais bendravęs, pajuto ypatingą šeimos, bendrumo jausmą. Ne be reikalo viename pirmųjų savo pirografijos darbų Petras išdegino tokį draugystės įrodymą – du rateliuose sėdinčius vaikinus: save ir panevėžietį Žilviną, su kuriuo susipažino Baltijos kelio maratone.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
REKLAMA
Dauno sindromas
Vilniaus miesto savivaldybė parodė pavyzdį kitoms – gegužės pradžioje pristatė 2020–2025 m. priemonių planą, skirtą kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumui visiems Vilniaus ...
Karantinas (nuotr. Shutterstock.com)
Skaitytojų klausėme, ar turintiesiems psichikos negalią turėtų būti taikomos išimtys gauti paramą savam verslui. Apklausoje dalyvavo 383 žmonės.  Daugiau kaip pusė ...
Moteris gamtoje (nuotr. Shutterstock.com)
Vilnietei Kristinai (vardas pakeistas) prieš keletą metų nustatyta psichikos negalia. Mergina sako turinti karčios patirties su valstybinėse įstaigose dirbančiais ...
„Ypatingos studijos“ įkūrėja Rasa Rudaitienė siekia, kad vaikai suprastų, jog šokis yra natūralus džiaugsmas. „Ypatingos studijos“ archyvo nuotr.
Rasa Rudaitienė – judesio choreografė, „Ypatingos studijos“ įkūrėja ir vadovė. Jau 10 metų Rasa yra arti šeimų, kurias vienaip ar kitaip palietė negalia. Ji žino, su kokiais ...
Tapyba Genovaitei Adiklienei teikia didžiausią pasitenkinimą. Asmeninio archyvo nuotr.
Užsitęsusi pandemija ir karantinas visose gyvenimo srityse paskatino ieškoti naujų galimybių. Neįprastų kūrybinės raiškos formų pasiūlė ir kultūros įstaigos. Uteniškė ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų