Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2020.03.18 12:34

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) penkiose savivaldybėse – Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės – surengė universalaus dizaino (UD) seminarus. Jie skirti regionų savivaldybių sveikatos, socialinių reikalų, švietimo, kultūros, sporto, susisiekimo, miesto planavimo specialistams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams. 

Negalia (nuotr. Shutterstock.com)

Negalia (nuotr. Shutterstock.com)

UD sąvoka mūsų žodyne, įvairiuose raštuose, valdininkų galvose aktyviai funkcionuoja daugiau nei dešimt metų, tad kodėl nuolat reikia apie ją priminti? Minėtų seminarų lektorė, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto dėstytoja Ana Staševičienė pastebi, kad UD vis dar suprantamas kaip aplinkos pritaikymas neįgaliesiems. Toks požiūris yra ne tik per siauras, bet ir neteisingas. Universalus reiškia „bendras“, tinkantis visiems, tad UD skirtas įvairioms socialinėms grupėms, skirtingo amžiaus ir skirtingų galimybių žmonėms. 

REKLAMA

„UD yra ne tik aplinkos, bet ir paslaugų bei produktų prieinamumas įvairių galimybių žmonėms, – sako A. Staševičienės kolegė Andželika Račkovska. – Tai ne vienas konkretus veiksmas, o procesas.“ 

A. Staševičienė primena Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamą sveikatos apibrėžimą: sveikata yra fizinė, psichinė, socialinė žmogaus gerovė. Negalia yra socialinės žmogaus gerovės sutrikdymas. Dėl nepritaikytos aplinkos, negaunamų paslaugų, nekokybiškų įvairių produktų nukenčia ne tik jo savarankiškumas, bet padidėja ir traumų, nelaimingų atsitikimų tikimybė. UD nėra savitikslis, juo siekiama didesnio žmonių saugumo, ligų ir traumų prevencijos. 

„Visada laikiausi nuomonės, kad plėtojant UD nuostatas turi dalyvauti ir universitetai, akademinė bendruomenė, – sako lektorė. – Pagaliau tai pavyko pasiekti: prie UD seminarų organizavimo, jo sklaidos prisidėjo ir VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutas. Akademinė visuomenė pamatė, kad UD yra visapusiškai svarbus, tinkamas bet kam ir bet kurioje situacijoje.“ 

Klaipėdoje reikalai gerėja 

Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos Tauragės ir Klaipėdos apskričių projektų vykdytojas Donatas Kaubrys jau septinti metai stebi, kaip šiose apskrityse pastatai pritaikomi negalią turintiems žmonėms: tikrina architektų teikiamus projektus, dalyvauja statybos baigimo komisijose. „Proveržis yra, ypač Klaipėdoje ir Klaipėdos apskrityje, – teigia D. Kaubrys. – Statant naujus objektus, įrengiant viešąsias erdves į neįgaliųjų poreikius atsižvelgiama. Daug priklauso nuo mūsų pačių požiūrio, reiklumo. Per daugiau nei šešerius darbo metus turėjau reikalų su daugeliu Klaipėdos apskrityje dirbančių architektų, jie pažįsta mane, aš – juos, žino, kad nenusileisiu.“ 

REKLAMA

D. Kaubrys vertino tokius kultūros ir sporto objektus kaip Palangos koncertų salė, Palangos plaukimo baseinas, dalyvauja rekonstruojant Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Apie kiekvieno šių statinių prieinamumą bei atitiktį UD reikalavimams specialistas gali papasakoti daug iškalbingų „smulkmenų“. Antai priimant naująjį plaukimo baseiną Palangoje teko pakeisti 38 duris. „Buvo įstatytos per siauros durys, su vežimėliu neįvažiuosi, apdaila irgi jau padaryta. Niekur nesidėsi, teko griauti, ardyti ir perdaryti, – pasakoja D. Kaubrys. – Kartą žmones skaudžiai nubaudi ir būna pamoka visam gyvenimui.“ 

Šiuo metu vykdoma Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcija. Numatyta, kad neįgaliesiems bus prieinamos ne tik lankytojams skirtos viešosios erdvės, bet ir repeticijų salės, kitos tarnybinės patalpos. „Jeigu atsitiktų taip, kad orkestro muzikantas ar teatro aktorius taptų neįgalus, jis ir toliau galėtų dirbti įprastą darbą, groti ar repetuoti, žmogus neiškristų iš „žaidimo“, – sako D. Kaubrys. 

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujas statybos techninis reglamentas „Statinių prieinamumas“. Jį priimant savo dalį įnešė ir NRD, ir Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija. Naujasis reglamentas yra pagalbininkas ir projektuotojams, ir statybininkams, bet visų pirma architektams. Vis dėlto UD seminare Klaipėdoje dalyvavo neįgaliųjų organizacijų, miesto savivaldybės atstovai, bet architektų nebuvo. 

„Palangoje, Basanavičiaus gatvėje, visuomenei rengiamasi atverti mineralinio vandens šaltinius, – pasakoja D. Kaubrys. – Sveikiesiems tualetas – čia pat, pastato rūsyje, neįgaliesiems – už 400–500 metrų. Po seminaro architektui parašiau, kad pažeisti Lygių galimybių, Architektūros įstatymai, UD principai. Savo klaidą architektas pripažino.“ 

REKLAMA

Kokios socialinio taksi funkcijos?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Socialinių įstaigų klientų vežiojimas.
Maisto pristatymas.
Neįgaliųjų pavėžėjimas ir palydėjimas.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kokios socialinio taksi funkcijos?
Socialinių įstaigų klientų vežiojimas.
5.9%
Maisto pristatymas.
4.6%
Neįgaliųjų pavėžėjimas ir palydėjimas.
89.5%

REKLAMA

Daugiabučiai keičiasi lėtai 

D. Kaubrys pasakoja, kad kasmet vidutiniškai atmetama 15–20 proc. jam pateikiamų statybos ir renovacijos projektų. Vis dėlto daugiausia problemų kyla ne dėl viešosios paskirties statinių ir viešųjų erdvių, bet dėl atnaujinamų daugiabučių. Yra prieštaravimų tarp Civilinio kodekso ir kitų daugiabučių renovaciją reglamentuojančių teisės aktų. 

„Gyventojai susirenka, surašo protokolą, kad jų name neįgaliųjų nėra, kad pritaikymo jiems nedarys, ir nelabai ką gali pakeisti, – pasakoja specialistas. – Vienur pavyksta įrodyti, kad pritaikymo reikia, kitur nepavyksta. Jeigu laiptinėje yra liftas, stengiuosi, kad pandusas iki jo visada būtų. Didelė problema yra ir patys liftai: seni įvažiuoti su vežimėliu per siauri, keisti juos gyventojai ne visada nori. Mano nuostata tokia: jeigu prie renovacijos prisideda valstybė, namas neįgaliesiems turi būti pritaikytas.“ 

D. Kaubrys neslepia: bendraujant tiek su architektais, tiek su daugiabučių gyventojais tenka išgirsti visko – nepasitenkinimo, keiksmų, įrodinėjimų, kad vienas ar kitas prieinamumo elementas nebūtinas. „Šiandien to ar ano nereikia, o rytoj, kai reikės, vėl griausite ir įrengsite iš naujo? Juk negalia – tai ne tik neįgaliojo vežimėlis, bet ir onkologinės ligos, infarktai, diabetas, du tris kartus per savaitę vykstančios dializės procedūros, – sako pašnekovas. – Sergantiems šiomis ligomis bet kada gali prireikti ir įvažos į laiptinę, ir platesnio lifto.“ 

„Daugelis žmonių mano, kad neįgalumas dažniausiai kyla dėl judėjimo aparato sutrikimų, – D. Kaubriui antrina A. Staševičienė, – bet tokia nuomonė klaidinga. Dažniau nei dėl fizinių sutrikimų negalia pripažįstama dėl onkologinių ligų.“ 

REKLAMA

Vieno keltuvo nepakanka 

Jonas Dumša vadovauja Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) Panevėžio krašto skyriui. Į Panevėžį Jonas persikėlė neseniai, anksčiau gyveno Šiauliuose, aktyviai sportavo, o sužinojęs, kad čia rengiamas UD seminaras, neliko jam abejingas. 

„Esu dirbęs LŽNS projekte „Be slenksčių“, supratimą apie UD turiu, norėjau patikslinti ir atnaujinti žinias, – pasakoja J. Dumša. – Panevėžys tvarkosi neblogai, neįgaliesiems vis labiau prieinamos tampa viešosios erdvės, visuomeniniai pastatai. Antra vertus, vyksta daug investicinių projektų, jiems skiriamas finansavimas, reikia, kad visiems jiems būtų taikomi UD principai.“ 

Pasak pašnekovo, prasčiau yra su jau pastatytais viešosios paskirties objektais. Štai didžiausia mieste – „Cido“ pramogų arena. Judantiems vežimėliais neįgaliesiems sudaryta galimybė patekti į pastato vidų, bet ten patekus – laiptai žemyn, aukštyn, su vežimėliu niekaip neįveiksi. Prie laiptų yra keltuvas, kuriuo galima vežimėlį nuleisti ir pakelti. Viskas būtų lyg ir neblogai, bet keltuvui valdyti reikalingas arenos darbuotojas, be to, per renginio pertrauką nuleidai, pakėlei 10 vežimėlių – ir pertraukos jau nebėra. 

„Vien keltuvo neužtenka, – sako J. Dumša. – Nesu šios srities specialistas, negaliu pasiūlyti konkrečių sprendimų, bet situaciją pataisyti galėtų papildomas, neįgaliesiems skirtas liftas, galimybė pasinaudoti atsarginiu išėjimu. Pats kalbėjau su arenos darbuotojais – žadėjo atsižvelgti, bet norint ką nors keisti reikia rengti projektą, planuoti lėšas, o visa tai užtrunka. Deja, dėl koronaviruso pandemijos sukeltų finansinių sunkumų visi panašaus pobūdžio projektai gali būti atidėti neribotam laikui arba būti įgyvendinami ilgiau nei tai truktų įprastomis sąlygomis.“ 

REKLAMA

Atveria platesnes galimybes 

Alytaus miesto savivaldybės architektūros skyriaus vedėja Vilma Bartusevičienė ir jos kolegė iš Marijampolės savivaldybės Inga Bagdanavičienė apie UD iki Alytuje ir Marijampolėje vykusių seminarų žinojo nedaug. 

„Su aplinkos prieinamumo problemomis susiduriame dažnai, bet iki šiol dažniausiai buvo siekiama, kad vienas ar kitas objektas būtų prieinamas neįgaliesiems, – sako V. Bartusevičienė. – Šia tema vykdavusiuose seminaruose irgi daugiausia akcentuota, kad vykdant įvairius projektus būtų atsižvelgiama į jų prieinamumą neįgaliesiems. UD į aplinkos, paslaugų ir produktų prieinamumą žiūri daug plačiau. Galėtume net sakyti, kad tai ne universalus, bet atsakingas dizainas.“ 

Anot V. Bartusevičienės, nors projektuotojai, statybininkai, paslaugų teikėjai ir jų kontroliuotojai naudojasi įvairiais reglamentais, tarp jų ir naujuoju „Statinių prieinamumo“, informacijos, kaip iš tikrųjų turėtų būti pritaikoma aplinka, viešosios paslaugos, vis dar trūksta: „Darome, kaip sugalvojame, kaip patiems atrodo geriau, gražiau ir moderniau. Atskiras dizaino elementas gali vieniems patikti, kitiems – nepatikti, bet reikėtų į jį žiūrėti ne kaip į elementą, o kaip į sprendinį.“ 

„Mokėmės patys, sėmėmės patirties iš kitų šalių apie tai, kas yra tas UD ir kodėl jis turėtų būti taikytinas Lietuvoje, – pasakoja NRD vadovė Jolanta Šliužienė. – UD principai pradėjo atsirasti mūsų teisės aktuose: pirmiausia Nacionalinėje neįgaliųjų socialinės integracijos programoje, vėliau Architektūros, Statybos įstatymuose. Šiais metais rengėme pažintinius seminarus savivaldybių darbuotojams. Baigiame rengti klausimyną, kuriuo naudodamiesi paslaugų teikėjai, prekių gamintojai galėtų įvertinti savo paslaugų ar gaminių prieinamumą plačiąja prasme. Klausimyną netrukus paskelbsime interneto svetainėje www.ndt.lt, skiltyje „Universalus dizainas“.“

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
Internetiniame seminare mintimis dalijosi Tarptautinio negalios aljanso vykdomasis direktorius Vladimiras Cukas, Europos negalios forumo direktorė Catherine Naughton ir Italijos negalios forumo atstovė Luisa Bosisio Fazzi.
Balandžio 6 d. Tarptautinis negalios aljansas (International Disability Alliance) ir Europos negalios forumas (European Disability Forum) surengė internetinį seminarą „Negalia ...
Dauno sindromas (nuotr. Shutterstock.com)
Lietuvoje vykstančios deinstitucionalizacijos, arba tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, tikslas – perkelti žmones iš ...
Trenerė Aušra Kriškoviecienė sukūrė feisbuko grupę, kurioje treneriai metė sporto iššūkį vaikams ir jų tėveliams. (nuotr. asm. archyvo)
Lietuvos specialiosios olimpiados programos „Jaunieji atletai“ dalyviai, karantino sąlygomis priversti likti namuose, nenustoja sportuoti – specialiųjų poreikių turintys vaikai ...
Laurynas – šiltas ir mielas, labai mėgsta bendrauti. (nuotr. asm. archyvo)
Šiauliečiui Laurynui – jau dvidešimt. Vaikinas iki šiol nemoka apsirengti, susisagstyti sagų, užrakinti durų, bet žino visus pro namus važiuojančių autobusų tvarkaraščius ir ...
Gestų kalbos vertėjas Artūras Kartanovič spaudos konferencijoje prezidentūroje.
Nuo kovo 9 dienos visos tiesiogiai per televiziją transliuojamos oficialios kovai su koronaviruso pandemija skirtos spaudos konferencijos verčiamos į gestų kalbą. Lietuvos ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų