Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.07.01 15:38
Dalia Alė ir Judita Kliūčienė. Lauros Auksutytės nuotr.

Dalia Alė ir Judita Kliūčienė. Lauros Auksutytės nuotr.

59-erių kaunietė Dalia Alė neseniai mamą palydėjo anapilin. Nors netoliese ošia Panemunės šilas, moteris namų slenkstį peržengia itin retai – nuo gimimo turi judėjimo negalią. Visgi moteris nesijaučia vieniša ar izoliuota nuo aplinkos, atvirkščiai – juokauja, kad jos namų durys neužsidaro – ją nuolatos lanko Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro (Kauno NJUC) darbuotojai.

Dvejus metus su Kauno NJUC bendrauja ir 57-erių Gražina. Artimų giminių neturinti, nuo 1998 metų išsėtine skleroze serganti, o nuo 2013 metų ligos galutinai prie neįgaliojo vežimėlyje prikaustyta moteris pabrėžia: „Esu viena, bet nevieniša“.

REKLAMA

Pagalba ne tik namuose

Apie norą lankytis neįgaliųjų dienos centre paklausta Dalia Alė sako nuo jaunystės esanti namisėda. Moteris džiaugiasi, kad pagalba ją pasiekia namuose. Kiekvieną savaitės darbo dieną moterį aplanko specialistai – jie pagamina pietus ir padeda pavalgyti, aptvarko namus, kineziterapeutas atlieka masažą. Tai – integruotos globos ir slaugos paslaugos, kurias pagal projektą „Integrali pagalba į namus neįgaliems asmenims Kauno mieste“ teikia Kauno NJUC, priklausantis miesto savivaldybei.

Su Gražina pokalbio susitinkame ne jos namuose, o Kauno NJUC organizuojamoje Neįgaliųjų sporto šventėje. Visiškai nejudančią moterį lydi jos draugas Vitalijus ir slaugytojo padėjėja Rima. Nustebina žinia, kad į šventę moteris atvyko miesto viešuoju transportu. „Atvažiavome troleibusu. Galime važiuoti tik žemagrindžiais, tad reikia taikyti pagal grafiką“, – kelionės niuansus išduoda Gražina. Nors moteris be kitų pagalbos nejuda, suskumba užsiregistruoti į figūrinio važiavimo vežimėliu rungtį.

Kauno NJUC vykdomo projekto koordinatorė, vyr. socialinė darbuotoja Judita Kliūčienė paaiškina, kad integrali pagalba susideda iš dviejų dalių – dienos socialinės globos ir slaugos. Šios paslaugos pagal nustatytą poreikį yra teikiamos asmens namuose. Darbuotojų komandą sudaro bendruomenės slaugytojas, slaugytojo padėjėjai, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjai. Pagal projektą šią pagalbą asmuo savo namuose gali gauti iki 4,5 val. per dieną, iki 5 kartų per savaitę.

REKLAMA

Maža to, jei reikia, neįgaliajam padedama išvykti iš namų, organizuojamas transportas, žmogus būna palydimas į valstybines įstaigas susitvarkyti dokumentų ir panašiai. Pagal projektą teikiama pagalba skiriasi nuo iki tol buvusių paprastos priežiūros paslaugų. Tai sudėtinė pagalba – ir priežiūra, ir maistas, ir slauga, kineziterapeuto ir slaugytojo paslaugos, o prireikus – ir pagalba už namų ribų.

Projekto koordinatorė pasidžiaugia, kad be kasdienės rutinos ir buitinių darbų pavyksta negalią turintiems žmonėms suorganizuoti šventes jų pačių namuose arba centre. Džiugu, kad atsiranda neabejingų: kas vaišėmis, kas dovanėlėmis, kas grožio paslaugomis, o kas geru žodžiu paremia. Vis dėlto ne visuomet paprasta neįgaliuosius į tas šventes atsivežti. J. Kliūčienė juokdamasi pergale vadina įvykį, kuomet Dalią Alę iškrapštė iš namų ir nusivežė į Advento renginį.

„Tai buvo mūsų metų iššūkis. Sveikajam kur nors išvykti nereikia daug pastangų, o norint išjudėti su neįgaliuoju, tenka mobilizuoti kone visą komandą: reikia padėti apsirengti, prisitaikyti prie žmogaus poreikių, suorganizuoti, kas ir kada išveš, parveš, kiek reikės individualios pagalbos renginio metu ir t. t., – pasakoja Judita, pridurdama, kad Dalios atvejis nėra pats sunkiausias. – Jei, pavyzdžiui, žmogus, gulintis lovoje, gyvena 3 ar 4 aukšte, vien norint jį išsivežti į lauką jau tenka samdyti mokamą paslaugą, nes dažnai negalią turintys asmenys neturi specialių vežimų, kurie mobilizuotų žmogaus kūną, arba specialių kopiklių, pritaikytų neįgaliesiems nuvežti laiptais ir panašiai. Arba, pavyzdžiui, žmogus gyvena su gastrostoma ir maitinti reikia kas 4 valandas – viską riboja ir laikas.“

REKLAMA

Gražina, priešingai nei Dalia Alė, pasakoja mėgstanti ir norinti išeiti „į žmones“. Moteris jaučiasi dėkinga organizuotoms ją lankančioms Kauno NJUC darbuotojoms, kurios „tuoj iš ryto atėjusios surikiavo: kelkitės, rengiamės, važiuosim“. Nors dienos centro Gražina nelanko ir slaugos bei globos paslaugas gauna namuose, moteris džiaugiasi, kad dėl tokių renginių ir gaunamų paslaugų ji turi galimybę pabendrauti su kitais žmonėmis, sako centre turinti draugų.

Kas yra Tureto sindromas?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Neuropsichiatrinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys mechaniniai ir balsiniai tikai (trūkčiojimai).
Asocialus vaiko ar paauglio elgesys, pasireiškiantis įniršio priepuoliais.
Sindromas, kuriam būdingas drebulys ir dusulys.
Nežinau, manęs tai nedomina.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kas yra Tureto sindromas?
Neuropsichiatrinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys mechaniniai ir balsiniai tikai (trūkčiojimai).
69,6%
Asocialus vaiko ar paauglio elgesys, pasireiškiantis įniršio priepuoliais.
7,9%
Sindromas, kuriam būdingas drebulys ir dusulys.
9,6%
Nežinau, manęs tai nedomina.
12,9%

REKLAMA

Alternatyva dienos centrams

Dalia Alė juokauja, esą ji atjaunėjo prieš dvejus metus – būtent tiek laiko ji bendrauja su Kauno NJUC. Nors centro pavadinime yra žodis „jaunimo“, vis dėlto centras po savo sparnu priglobia ir vaikus, ir senjorus. Šiuo metu Dalią periodiškai lanko 6 žmonių komanda po 2 val. per dieną – moteris labai džiaugiasi šiuo bendravimu.

Paklausta apie ją lankančius centro specialistus Gražina vardina, kad ateinantys specialistai pagamina valgyti ir pamaitina, tvarko namus, skalbia, nueina į parduotuvę. Moteris graudinasi: „Labai džiaugiuosi, kad galiu gyventi su jų pagalba. Ir galiu gyventi savo namuose.“ Prie lovos ir neįgaliojo vežimėlio visiškai prikaustyta moteris pasakoja, kad Kauno NJUC specialistai ją aplanko du kartus per dieną ir jai paslaugas teikia 2–2,5 val. iš ryto ir 2 val. popiet.

J. Kliūčienė paaiškina: „Pirminį poreikį dėl paslaugų gavimo vertina Kauno seniūnijų socialinio darbo organizatoriai. Jei tik yra galimybė, neįgalieji kviečiami prisijungti prie Kauno NJUC dienos centro. Čia susirenka žmonės, kuriems nustatyta pagalba su priežiūra ir kurie turi jėgų įvairioms veikloms: mokosi dirbti kompiuteriu, dalyvauja šokio, vaidinimo terapijose, gauna fizinę terapiją, vyksta į įvairius muziejus, aplanko parodas ir pan.“

REKLAMA

Kauno mieste esama daug šeimų, kuriose gyvenantys neįgalieji yra prikaustyti prie lovos ar jų judėjimas ir kita veikla dėl vienokių ar kitokių priežasčių stipriai apriboti. Tokiems žmonėms projektas „Integrali pagalba į namus neįgaliems asmenims Kauno mieste“ suteikia galimybę nebūti izoliuotiems, o jų artimiesiems – dirbti. „Gaunama pagalba skiriasi pagal kiekvieno asmeninius poreikius: vienas žmogus negali pasigaminti valgyti ir susitvarkyti, o dar kitas – tiesiog guli lovoje, jam reikia sutvarkyti higienos reikalus, atlikti pragulų profilaktiką, išjudinti ir masažuoti raumenis“, – aiškina koordinatorė.

Projekto koordinatorė pasakoja darbe susidurianti su pačiomis įvairiausiomis situacijomis: „Pavyzdžiui, suaugęs žmogus turi negalią. Jį prižiūrėjęs senyvo amžiaus žmogus laikui bėgant taip pat pasidaro ne tik nebegebantis prižiūrėti neįgalaus artimojo, bet ir pačiam pradeda reikėti pagalbos. Tokiu atveju pagalba gali būti teikiama kompleksiškai abiem šeimos nariams pagal individualius kiekvieno šeimos nario poreikius.“

Atsižvelgiama į asmens pajamas

Kiek neįgaliesiems atsieina tokias paslaugas gauti namuose? J. Kliūčienė aiškina, kad šios paslaugos yra mokamos tik iš dalies: mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas, o slaugos specialistų paslaugos finansuojamos pagal projektą iš ES fondų lėšų.

REKLAMA

Kauno NJUC projekto partneris – Kristaus prisikėlimo parapija. Pagal projektą integruotas globos ir slaugos paslaugas Kauno mieste gali gauti 40 neįgaliųjų. Projekto koordinatorė sako, kad šiuo metu paslaugas gauna 36 žmonės, iš jų – 4 vaikai.

J. Kliūčienė apgailestauja, kad, nors ir vykdoma informacijos sklaida, vis dėlto žinia apie tokį projektą ir galimas gauti paslaugas pasiekia ne visus neįgaliuosius ir jų artimuosius. Apie projektą žmonės dažniausiai sužino vieni per kitus, kartais – iš šeimos gydytojo ar lankstinukų.

Straipsnio autorė: Laura Auksutytė

 

Jaras
2019-07-03 08:59:22
O kas padaryta Vilniuje šioje srityje?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Jaras 2019-07-03 08:59:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O kas padaryta Vilniuje šioje srityje?   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Automobilio vairuotojas mirė prie vairo
DABAR RODOMA
Automobilio vairuotojas mirė prie vairo
DABAR RODOMA
BMW automobilių avarija Vilniuje
DABAR RODOMA
Lėktuvas leidosi neįtikėtinoje vietoje
DABAR RODOMA
Tragiška avarija Vilniaus rajone
DABAR RODOMA
Šiluma apleidžia Lietuvą: žadamas lietus, vietomis gresia kruša
DABAR RODOMA
Prabilo su ekskavatoriumi susidūrusio BMW vairuotojas: maniau, kad mane mato
DABAR RODOMA
Žmoną ir sūnų subadęs senolis teisme šaukėsi Dievo
DABAR RODOMA
Kelmėje vyras išžudė šeimą
DABAR RODOMA
„FaceApp“ kratosi kaltinimų
DABAR RODOMA
Greičio pažeidėjai nesnaudžia
REKLAMA
Filmo „Nenurašyk, o palaikyk“ aktoriai. Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos archyvo nuotr.
Vilniaus prekybos centre „Ozas“ esančiame kino teatre „Multikino“ įvyko edukacinio filmo „Nenurašyk, o palaikyk“ premjera. Šį filmą, pasakojantį apie Dauno sindromą turinčius ...
Rūta Grigienė tikisi būti naudinga ir Lietuvoje. Sigitos Inčiūrienės nuotr.
Su iš Čikagos, JAV, atvykusia kalbos patologijos specialiste Rūta Grigiene susipažinome birželio pabaigoje Molėtų rajone, Alantoje, vykusiame „Santaros-Šviesos“ suvažiavime. ...
Daiva Dovydaitienė su savo vaikais: Paulium, Augustu ir Kotryna.  (nuotr. asm. archyvo)
„Kai mano Pauliuką paima ant rankų kitas žmogus, nesulaikau ašarų, nes pasijuntu be galo dėkinga“, – sako Daiva Dovydaitienė, trijų vaikų mama. Vyriausias jos sūnus Paulius nuo ...
Vaida Petrauskaitė negalią turi nuo gimimo. Asmeninio archyvo nuotr.
Viešojo transporto kontrolierių darbas – stebėti, ar visi keleiviai susimoka už kelionę, o neturinčius bilieto – bausti. Be abejo, pažeidėjus kontroliuoti būtina. Vis dėlto ne ...
Dainių Kazlauską ir kitus stovyklautojus trenerė Birutė Statkevičienė pirmiausia mokė sausumoje. (nuotr. asm. archyvo)
Mokytis plaukti suaugusiajam – nemenkas iššūkis, juo labiau turinčiam regėjimo negalią. Liepos mėnesį regėjimo negalią turinčių suaugusių žmonių būrelį plaukti mokė Birutė ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų