1. Katės ir šunys gali draugauti. Katės ir šunys laikomi populiariausiais augintiniais. JAV veterinarijos gydytojų asociacijos duomenimis, amerikiečių šeimose auga per 80 milijonų kačių ir... apie 70 milijonų šunų. Daugiau nei 32 procentai namų ūkių laiko kates, o vidutinis statistinis kačių gerbėjas jų turi net ne vieną, o dvi.
Kaip rašo portalas „Livescience.com“, kartais manoma, kad norint taikos namuose reikia rinktis, ką auginsite: ar šunį, ar katę. Tai – ne visai tiesa. Katė ir šuo vienuose namuose – labai realus variantas, negresiantis jokiomis nuožmiomis kovomis. Jei šie keturkojai supažindinami, kai katei ne daugiau nei 6 mėnesiai, o šuniui – ne daugiau kaip metai, abu jie gali kuo puikiausiai sutarti vienoje erdvėje. Nuolatinis vienas kito vaikymasis yra ne kas kita, kaip elementarus nesusikalbėjimas. Pavyzdžiui, nukreiptas į šalį žvilgsnis kačių pasaulyje traktuojamas kaip agresija, o šunų – kaip susitaikymas, kito autoriteto pripažinimas. Kuo anksčiau gyvūnai supažindinami, tuo geriau jie išmoksta suvokti vienas kito siunčiamus signalus, tampa savotiškais „dvikalbiais“.
2. Gerdamos katės nugali gravitaciją. Kai matote katę lakant pieną, prieš jūsų akis – itin subtilus procesas. Lakdama pieną katė ne paprasčiausiai šliurpčioja liežuviu, kaip šuo. Pieno paviršių ji paliečia pačiu liežuvio galiuku, sudarydama stulpelį, kuris, liežuvį traukiant atgal, kyla aukštyn. Kai gravitacija nugali skysčio judėjimo aukštyn jėgą ir pienas jau turėtų šliūkštelėti atgal, žemyn, katė susičiaupia, skystį palikdama burnos ertmėje. Su kiekvienu siurbtelėjimu katė nugeria apie 0,1 ml. Per sekundę vidutiniškai siurbtelėdama 4 kartus, ji išlaka 5 arbatinius šaukštelius per minutę.
3. Katinų genitalijos – su spygliukais. Katinų varpos turi šimtus spygliukų. Mokslininkai kol kas neišsiaiškino, kam gamta sukūrė būtent tokias jų genitalijas ir kokios šių milimetro ilgio spygliukų funkcijos. Gali būti, kad jie tiesiog pagerina moteriškosios lyties kačių seksualinę stimuliaciją arba neleidžia peniui išslysti iš vaginos ejakuliacijos metu.
1967 metais žurnale „Anatomical Record“ išspausdintoje mokslinėje studijoje teigiama, kad kačių ovuliacija įvyksta po jų genitalijų stimuliacijos, taigi gali būti, kad šie spygliukai skatina ovuliaciją. Anksti iškastruotiems katinams ant penio spygliukai neužauga – todėl, kad jie atsiranda veikiami vyriškų hormonų. Jei katinas iškastruojamas jau subrendęs, vyriškų hormonų koncentracija sumažėja, taigi spygliukai savaime sunyksta.
4. Katėms reikia dietos. Žmonės – ne vieninteliai padarai, kuriems sėslus gyvenimas lemia didėjantį riebalų sluoksnį. Mūsų keturkojų svoris auga taip pat. JAV su gyvūnų nutukimu kovojančių specialistų organizacijos duomenimis, maždaug 54 proc. namuose auginamų keturkojų yra nutukę. Dauguma naminių kačių juda per mažai, o tai reiškia, kad joms reikia suvartoti ir mažiau kalorijų. Standartinei 5 kg sveriančiai katei reikia vos 180–200 kcal maisto per dieną.
5. Kačių atmintis: 10 minučių – viršūnė. Katės prisimena kelyje pasitaikiusias kliūtis apie 10 minučių. Be to, katės turi geriau išlavintą raumenų, o ne smegenų atmintį. Tai įrodyta 2007 metų mokslinėje studijoje. Atliktas paprastas eksperimentas: kai mokslininkai sustabdė namines kates joms įveikus kliūtį priekinėmis kojomis, prieš pakeldamos užpakalines kojas, katės tik 10 minučių prisimindavo, kad pradedant eiti reikia aukštai kelti letenėles. Jei katės matydavo kliūtį, kurios nereikėdavo įveikti, jau po kelių sekundžių jos pamiršdavo, kad apskritai ten yra kliūtis.
6. Katės ne tokios naudingos kaip šunys. Nepaisant to, kad katės siejamos su išmintimi, gali būti, kad šie keturkojai protiniais sugebėjimais nusileidžia šunims. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad per 60 milijonų metų šunų smegenys padidėjo labiau nei kačių. 2009 metais žurnale „New Scientist“ publikuotose tyrimo išvadose taip pat pastebima, kad kačių sumanumas nusileidžia šunims.
Tiesa, šunys išmintingesni vienose situacijose, katės – kitose. Pavyzdžiui, katės pasižymi ekspresyvesnę vokalizaciją. Bet prakalbus apie gyvūno naudingumą, katės gebėjimais nusileidžia: jos tik gaudo peles, o šuo gali užuosti narkotikus, gelbėti pradingusius žmones ir netgi diagnozuoti vėžį.
7. Katės geba pergudrauti. Nors šunys gyvena aktyvesnį socialinį gyvenimą, neskubėkite nuvertinti kačių. 2010 metais už laukinės gamtos išsaugojimą kovojančios bendruomenės entuziastai įrašė, kaip laukinė katė meistriškai mėgdžioja savo aukos – mažos beždžionėlės – garsus. Amazonės regione gyvenanti medžiojanti katė, prisiartinusi prie tamarinų grupelės, tykodama aukos skleidė beždžionėms būdingus garsus. Kai tamarinai susidomėję prisiartino, katė puolė iš pasalų. Tuo metu tamarinai pradėjo siųsti perspėjamuosius garsus savo gentainiams, kartu pranešdami kitoms beždžionėms apie pavojų. Tačiau laukinę gamtą tyrinėję mokslininkai neabejoja: medžiodamos katės išties gali nustebinti savo gebėjimu pergudrauti aukas.
8. Katės kontroliuoja jūsų smegenis. Jei namuose laikote katę, neabejokite: tai – tiesa. Pavyzdžiui, katės gali puikiai imituoti žmogaus verkimą. 2009 metais leidinyje „Šiandieninė biologija“ publikuotoje studijoje teigiama, kad žmogui sunku ignoruoti katės signalus, kai jos reiškia nepasitenkinimą. Katės naudoja šį verksmą, kai nori valgyti, o šeimininkai gauna signalą, kad būtina tai padaryti, kitaip jaučiasi itin nemaloniai.
9. Kačių parazitai valdo jūsų smegenis. Kačių organizme tarpstantys parazitai geba manipuliuoti ištisomis žmonių kultūromis. Mikroorganizmas toxoplasma gandii – tikras minčių valdymo meistras. Šie parazitai apsigyvena pelių organizme ir priverčia jas elgtis neatsargiai, neapgalvotai – šios ima šmirinėti netgi ten, kur didžiausia tikimybė būti sugautoms kačių. Tai naudinga parazitams, nes daugintis jie gali tik patekę į katės skrandį.
Toxoplasma gandii gebėjimas kontroliuoti mintis pasiekia ir žmones: pastarieji, gyvenantys šiais parazitais infekuotoje teritorijoje, yra labiau linkę į neurozes nei tie, kurie gyvena be šių parazitų. Tai įrodyta 2006 metais atliktoje mokslinėje studijoje. Asmenybės neurotiškumas pasireiškia padidėjusiu nerimu, nesaugumo jausmu. Jei toksoplazmomis užsikrečia pakankamai didelis kiekis žmonių (tam būtinas kontaktas su katėmis), iškyla galimybė, kad toxoplasma gandii paveiks visos kultūros vystymąsi!
10. Visuotinis atšilimas skatina kates daugintis. Šiltesnė oro temperatūra lemia trumpesnes žiemas. O tai reiškia ilgesnį kačių vaisinimosi periodą. Katėms patinka šiltas oras, jos labiau nori poruotis, todėl tarpai tarp vadų sutrumpėja. Tiesa, blogoji medalio pusė – tai, kad dauguma kačiukų pasmerkti tapti benamiais arba nužudomi. Tad geriausias sprendimas – kuo anksčiau sterilizuoti savo augintinį. Mažiau norų katytei, mažiau problemų jums. Be to, nustatyta, kad sterilizuotos katės auga ne tik ramesnės, bet ir sveikesnės.
Parengė Laura BARZDAITIENĖ
