Ritmiškas virbalų spragsėjimas, slystant per pirštus jaučiamas siūlų švelnumas, maloni logiška seka –užkabinti siūlą, išmegzti akį, visa tai pakartoti. Mezgimas grįžta į madą, ypač tarp jaunųjų kartų. Šią tendenciją dalinai skatina noras išsigelbėti nuo skaitmeninio perdegimo.
Mezgimas – smegenims naudingas užsiėmimas
Tačiau nauda neapsiriboja vien tuo. Naujausi tyrimai rodo, kad lėti, lytėjimu paremti užsiėmimai, tokie kaip mezgimas, gali aktyvuoti smegenų dalis, kurios palaiko ilgalaikę kognityvinę sveikatą – atmintį, dėmesį, motoriką bei padeda reguliuoti stresą, rašo nationalgeographic.com.
Kitaip tariant, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, užsiėmimas rankomis atliekamais, protinę įtampą mažinančiais hobiais – ar tai būtų mezgimas, nėrimas, siuvinėjimas, ar modelių konstravimas – gali būti vienas paprasčiausių būdų palaikyti smegenų sveikatą.
Nors meditacija ir galvosūkiai taip pat turi naudos smegenų sveikatai, mezgimas unikalus tuo, kad apjungia smulkiąją motoriką, kūrybinį planavimą ir ritmišką abiejų pusių judėjimą – visa tai vienu metu aktyvuoja skirtingas smegenų sritis.
Bet kokia kūrybinė veikla yra naudinga, sako licencijuota terapeutė iš „NY Art Therapy“ Emily Sharp. Toks abipusis stimuliavimas, kai mezgant paeiliui naudojamos abi rankos, primena EMDR (nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo) terapijoje naudojamą techniką, sako E. Sharp.
Toks stimulas siejamas su sumažėjusiu kortizolio lygiu, padidėjusiu serotonino ir dopamino kiekiu bei geresniu emocijų valdymu.
Padeda palaikyti smegenų sveikatą ir atsparumą senėjimo metu
Be to, tai aktyvuoja smegenų dopamininę sistemą, kas padeda gerinti dėmesio koncentraciją ir gali padėti atitolinti su amžiumi susijusį kognityvinių funkcijų silpnėjimą, teigia Alvaro Pascual-Leone, Harvardo medicinos mokyklos neurologijos profesorius ir „Linus Health“ vyriausiasis medicinos pareigūnas.
2024 m. „Frontiers in Behavioral Neuroscience“ publikuotas tyrimas patvirtina šią nuomonę – kūrybinė veikla aktyvuoja smegenų dopamino „atlygio sistemos“ tinklą, ypač tose srityse, kurios susijusios su malonumu, motyvacija ir nuotaika. Tačiau, skirtingai nei dopamino šuoliai, sukelti naršymo ar cukraus vartojimo, mezgimas teikia lėtesnį, tolygesnį atlygį.
Tai – svarbiausia, sako A. Pascual-Leone: „Nėra gerai, kai dopamino per daug, bet ir per mažai – blogai. Geriau tolygi, maloni smegenų veikla nei cheminis persisotinimas.“
Be to, kadangi tokie užsiėmimai kaip mezgimas reikalauja planavimo, sekos suvokimo ir problemų sprendimo, jie aktyvuoja ir vadinamąją vykdomąją funkciją, drauge su motorinėmis bei emocinėmis sistemomis. Šis visapusiškas smegenų aktyvavimas padeda stiprinti neuroninius ryšius – tai svarbu norint išlaikyti smegenų sveikatą ir atsparumą senėjimo metu.
Vis tik jei jau esate patyręs mezgėjas, dar nesidžiaukite per anksti. Kognityvinė mezgimo ar kitų veiklų nauda slypi ne pačiame veiksme, bet mokymosi procese.
„Jeigu niekada nemegzėte – mezgimas puikiai tinka, – sako A. Pascual-Leone. – Tačiau jei esate profesionalus mezgėjas – jau nebe. Tai gali suteikti pasitenkinimo, kas yra vertinga, bet tikslas – priversti smegenis spręsti naują užduotį, kurios jos anksčiau nedarė.“
Naujovės yra svarbu. Kai smegenys susiduria su nežinoma užduotimi, pvz., mokymusi megzti, suaktyvėja nauji neuroniniai keliai – tai suteikia unikalų neurologinį impulsą. Laikui bėgant ir kartojant veiksmus, jie tampa sklandūs, meditaciniai, leidžiantys smegenims pereiti į atkuriamąją būseną.
Ši nuo iššūkio iki meistriškumo vedanti kelionė padeda išlaikyti neuroninį plastiškumą. Tačiau svarbu vis iš naujo kelti sau iššūkius, kai ankstesni tampa per lengvi.
Gera žinia? Tas iššūkis nebūtinai turi būti didelis ar ambicingas, sako A. Pascual-Leone: „Svarbiausia – pateikti smegenims užduotį, kurios jos dar nėra įvaldžiusios.“
Nauda ne tik smegenims, bet ir emocinei sveikatai
Kognityvinių funkcijų silpnėjimas prasideda dar gerokai prieš pasireiškiant aiškiems simptomams, sako gerontologė Lakelyn Eichenberger. Dėl šios priežasties itin svarbu visą gyvenimą įsitraukti į protinę veiklą skatinančius pomėgius. „Tokie iššūkiai smegenims ilgainiui labai naudingi jūsų smegenų sveikatai“, – sako ji.
Vyresnio amžiaus žmonėms kūrybos reikalaujantys hobiai gali tapti „kognityviniu treniruokliu“ – proto mankšta, kuri laikui bėgant stiprina neuroninius tinklus ir plastiškumą. E. Sharp sako, kad lytėjimu paremti hobiai kuria „geresnį smegenų jungiamumą“, padedantį senstant, kai neuronai natūraliai nyksta.
Tokia veikla kaip siuvinėjimas, drožyba, keramika ar net knygų rišimas teikia panašią naudą, ypač kai į veiklą įtraukiamos abi rankos, mąstymas apie veiksmų seką ir iššūkis mokantis.
Nors dažnai manoma, kad geriau naudotis technologijomis pagrįstomis smegenų lavinimo priemonėmis, A. Pascual-Leone tvirtina, kad šių įrankių mums gali prireikti tik todėl, jog atsisakėme tradicinių hobių.
Skirtingai nei smegenų veiklą lavinantys žaidimai ar programėlės, šie lytėjimu paremti hobiai taip pat suteikia emocinės naudos – padeda sumažinti kortizolio kiekį ir patenkinti smegenų poreikį bendrauti, sako L. Eichenberger.
Pavyzdžiui, bendri mezgimo susibūrimai ar amatų pamokos gali mažinti vienišumo jausmą ir suteikti emocinį pasitenkinimą, ypač senstant.
L. Eichenberger priduria: „Žmonės, užsiimantys tokia veikla, dažnai jaučiasi laimingesni, sveikesni ir labiau patenkinti gyvenimu.“
„BMC Public Health“ paskelbta metaanalizė tai patvirtina – tokie hobiai gali gerinti psichologinę savijautą. Kiti tyrimai rodo, kad net sergant Parkinsono liga, kūrybinė meno terapija pagerina atmintį, miklumą ir emocinį atsparumą, o tai leidžia manyti, kad niekada nevėlu pradėti užsiimti šiais hobiais.
„Per daug dėmesio skiriame medicininiam senėjimo aspektui, – sako L. Eichenberger, – bet turime atsižvelgti ir į fizinę, protinę bei emocinę sveikatą – o laisvalaikio veikla yra svarbi visų šių sričių dalis.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
