Pastaraisiais metais automobilių pasaulis keičiasi taip sparčiai, kad šiandien tikroji prabanga – ne vien pojūčiai, bet ir atsakomybė.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Straipsnio autorius – Dainius Jakas.
Stebint naujausias elektromobilių rinkos tendencijas akivaizdu, kad ima įsigalėti nauja aukščiausios klasės interjero alternatyva. Jį apibrėžia nebe chic efektas, o tvarių medžiagų gausa ir kartu su ja dažnai žengiantis minimalistinis stilius.
Plastiko evoliucija
Nedažnai kalbame apie automobilių salonuose naudojamas medžiagas, bet šiuo metu matoma ryški gamintojų formuojama tendencija, kuri, mano manymu, verta mūsų dėmesio ir yra tikrai sveikintina.
Nuolat apžvelgdamas naujus elektromobilius negaliu nepastebėti, kaip sparčiai plečiasi holistinis gamintojų požiūris į tvaresnį automobilį. Tai reiškia, kad svarbu ne tik netarši pavara – tai apima gerokai daugiau. Ekologiškesnės gamybos medžiagos, platesnės jų pritaikymo galimybės, inovatyvūs perdirbimo sprendimai, tvaresni vadybos procesai – visa tai tampa neatsiejama produkto dalimi ir vis dažniau yra gamintojų veiklos gairėse.
Jei dar prieš penkerius metus ekologiškos medžiagos dažnai buvo suvokiamos kaip kompromisas, šiandien jos tapo pažangos ir kūrybiškumo simboliu. Be to, dalis gamintojų sugeba šį pokytį paversti patraukliu pardavimo argumentu. „Kia“, BMW, „Volvo“, „Ford“ ar „Mercedes-Benz“ – vis daugiau pasaulinių gamintojų kasmet pristato elektromobilius, kuriuose itin akcentuojamas tvarių, dažnai perdirbtų žaliavų integravimas.
Kokios tai žaliavos? Visų pirma, siekiama perdirbti niekam nebereikalingus daiktus, kurie kartu teršia aplinką. Taip į gamintojų smulkintuvus patenka vandenynuose išmesti žvejybiniai tinklai, pakrantėse ar kitur surinkti PET buteliai ir kitos panašios atliekos. Čia išskirtinai dominuoja plastikas – iš jo pagamintos detalės yra santykinai patvarios, ilgaamžės, lengvos, todėl ypač tinkamos automobiliams.
Kitas plastiko šaltinis – organinės kilmės pramonės atliekos, kurios netinka kitoms šakoms (pavyzdžiui, maisto gamybai), tačiau gali būti perdirbamos į bioplastikus. Tai gali būti įvairių grūdinių kultūrų lukštai, daržovių, vaisių ar medienos likučiai ir pan.
Po atitinkamo apdorojimo tokios žaliavos virsta perdirbtu plastiku ar bioplastikais, iš kurių gaminami kilimėliai, sėdynių apmušalai ar įvairios apdailos detalės. Čia jau kiekvienas gamintojas demonstruoja savo išmonę ir technologinius gebėjimus.
Konkretus pavyzdys
Kaip apčiuopiamai įvertinti tokį pasirinkimą? Pavyzdžiui, Europoje sparčiai išpopuliarėjusiame elektriniame krosoveryje „Kia EV3“ jau dabar panaudojama 10,7 kg perdirbto plastiko. Pietų Korėjos gamintojas paskaičiavo, kad vien per metus toks kiekis leido išvengti plastiko atliekų daromos žalos aplinkai, kurios poveikis finansine išraiška siektų apie 74 mln. eurų. Prašom, vieno konkretaus sprendimo konkreti vertė eurais.
Iš kitos pusės – plastiko gamyboje naudojama nafta, kurios, kaip visi žinome, rezervai senka ir dėl kurios kyla nemaža dalis pasaulio ginkluotų konfliktų. Kuo mažiau naujo plastiko naudosime automobiliuose, tuo mažiau naftos reikės.
Vidutiniame Europoje pagamintame automobilyje plastikai sudaro maždaug 12–15 proc. bendros masės, o didelė jų dalis panaudojama būtent salone. Pakeitus jų kilmę ir cheminę sudėtį, gerokai keičiasi ir viso automobilio tvarumo rezultatas.
Tiek „Kia EV3“, tiek „Kia EV9“ elektromobiliuose naudojami sėdynių apmušalai iš perdirbtų žvejybinių tinklų. Durų apdailos detalės sukurtos naudojant iš kukurūzų atliekų pagamintą bioplastiką, naudojami mažai lakiųjų organinių junginių turintys klijai, užtikrinantys švaresnį orą salone.
Ir tai – jau nebe eksperimentai, o masinė gamyba, atspindinti visos rinkos tendencijas: tvarumas nebėra tik varnelė ataskaitoje – gamintojai išmoko jį paversti naujuoju prabangesnių elektromobilių etalonu, nes šios detalės ne tik yra lygiavertė alternatyva, bet ir padeda giliau įgyvendinti tvarumo idėją bei padeda parduoti automobilius vis labiau tvarumu besirūpinantiems pirkėjams.
Platesnis paveikslas
Kur link tvarumo srityje juda gamintojai? „Volvo“ siekia iki 2025 m. visuose modeliuose naudoti bent 25 proc. perdirbtų ar biologiškai atsinaujinančių medžiagų. „BMW Group“ dar prieš dvejus metus paskelbė, kad iki 2030 m. perdirbtos žaliavos sudarys bent 50 proc. naujų automobilių medžiagų. „Mercedes-Benz“ skelbia, kad vien Europos presų cechuose kasmet planuoja sumažinti plieno gamybos CO₂ emisijas daugiau nei 200 tūkst. tonų.
Šių metų tvarumo ataskaitoje „Kia“ įsipareigojo iki 2045 m. sumažinti CO₂ emisijas net 97 proc., palyginti su 2019 m. lygiu, o „Volkswagen Group“ deklaruoja iki 2050 m. tapti anglies dvideginio atžvilgiu neutralia bendrove. Taigi, matome, kad ši tendencija yra universali ir apima ne vieną gamintoją, o visą rinką.
Kodėl tai svarbu mums, vartotojams? Pirmiausia, įvairių sričių apklausos rodo bendrą tendenciją, jog žmonės tampa sąmoningesni – jiems rūpi, kokią planetą paliksime ateities kartoms. Todėl tvarių medžiagų naudojimas ir mažesnio poveikio aplinkai kriterijus įgyja vis didesnę reikšmę renkantis, kokį produktą pirkti.
Neteršiantis automobilis su gausiai perdirbtų medžiagų turinčiu salonu šiandien yra geriausias įmanomas pasirinkimas tiems vairuotojams, kurių mobilumui nepakanka tik savo kojų ar dviračio. Toks sprendimas leidžia ne tik mėgautis išgryninto dizaino, jaukiu ir moderniu interjeru, bet ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos, kurioje kiekvienas žvejybinis tinklas ar plastiko butelis gali virsti naujų laikų prabanga alsuojančia detale.
Antra, tvarios medžiagos dažnai yra draugiškesnės alergiškiems žmonėms. Trečia, gamintojai jau išmoko iš perdirbtų medžiagų kurti tikrai patrauklius audinius bei apdailas, tad taip įrengti elektromobiliai suteikia ne mažiau „premium“ pojūčių nei kadaise madingi oda ir masyvus medis. Žinoma, norint tai pasiekti, iš perdirbtų audinių sukurtos medžiagos turi būti kruopščiai išbandomos sudėtingomis sąlygomis, kad savo ilgaamžiškumu bei kokybe nenusileistų tradicinėms alternatyvoms.
Praktinis patarimas – rinkdamiesi naują automobilį, pasidomėkite, kas konkrečiai slypi už gamintojų pažadų apie tvaresnę salono apdailą. Vis daugiau prekių ženklų siūlo interjero tvarumą patikrinti net virtualiuose salonuose ar gamintojų svetainėse, tad tam tikrai pakaks šiek tiek laiko prie telefono ar kompiuterio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
