Arūnas Gelažninkas du kartus laimėjo „Original by Motul“, motociklų vienišių klasę. Laisvydas Kančius finišavo trečias keturračių įskaitoje.
Daugiau Dakaro naujienų galite surasti specialiame „Dakaro ralis“ polapyje.
Rokas Baciuška yra užėmęs trečiąją vietą T4 kategorijoje. Karolis Raišys šiemet „Dakar Classic” klasėje užėmė trečiąją vietą.
Benedikto Vanago rezultatas konkurencingiausioje, automobilių klasėje kol kas yra Baltijos šalių rekordas – aštuntoji vieta bendroje įskaitoje. Vaidotas Žala tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu greičio ruožą Dakare.
Apie tai, kaip pasiekti, atrodytų, neįmanomus dalykus, mintimis dalijasi Benediktas Vanagas, „Gurtam Toyota Gazoo Racing Baltics” komandos pilotas.
Kaip lietuviai kasmet laimi Dakarą?
Man asmeniškai Dakaro algoritmas yra aiškus. Esminės dedamosios yra: technika, kompetencijos, pasiruošimas, finansai ir išmintis. Algoritmas skaidosi į šimtą tūkstančių smulkesnių punktų, ir laimi ta komanda, kuri kasdien yra bent keliais milimetrais geresnė nei likusios.
Jei lygintume lietuvių rezultatus per pinigų išvestinę – esame tarp Dakaro nugalėtojų. Dešimtys ar net šimtai milijonų prieš vieną ar kelis šimtus tūkstančių, o gal net mažiau – taip atrodo gamyklinių ir privačių komandų konkurencijos „žirklės”. Tačiau kai esi silpnesnis finansuose, silpnesnis tam tikrose techninėse kompetencijose, privalai startuoti su kitu požiūriu.
Užsispyrimas, dėmesys detalėms, išmintis, „ekstra mylios“ nuėjimas, aistra – tai tie kasdieniai milimetrai, kuriuos reikia nueiti. Su dideliais pinigais galima pasiekti rezultatą. Su kukliais pinigais irgi galima pasiekti rezultatą, su sąlyga, kad jie naudojami ypač išmintingai. Ultramaratone neužtenka tik spausti akseleratoriaus pedalą. Čia atsiranda taktiniai žaidimai: prie greičio, kuris yra privalomas ir mūsų komanda jį turi, visus kitus resursus reikia išmintingiausiai išskirstyti visai lenktynių distancijai, o ne vienai dienai.
Kaip manote, kodėl lietuviai turi nuolatinį alkį kovoti sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse?
Aš tai vadinu Vyčio genu – jis parodo ne tik išskirtinį kovingumą siekiant sportinio rezultato, bet ir vidinę ugnį būti geresniais nei vakar. Manau, tas alkis ateina iš istorijos, iš tautos konteksto.
Simboliai yra stipri jėga, o Vytį nešamės šimtmečius. Tai, ką jis simbolizavo istoriniame kontekste – stiprybę, kovingumą, drąsą ir tikslo žinojimą, – atgaivinę Dakaro kontekste, prikeliame šioms savybėms antrą gyvenimą kiekvieno lietuvio viduje. Man tai ne tik simbolis, aš jį matau visų lietuvių viduje, nes kuo didžiuojamės – tai tampa mumis.
Kodėl Benediktui Vanagui reikia keturioliktojo Dakaro?
Manau, esame stipriai prisidėję prie Dakaro populiarumo lietuvių tarpe. Savo rankomis ir energija Dakarą Lietuvoje pavertėme ne tik lenktynėmis, bet ir reikšmingu reiškiniu mūsų valstybėje. Vėl dalyvauju ne todėl, kad noriu tik lenktyniauti. Asmeniškai galėčiau uždaryti Dakaro temą, nes man ji aiški. Visgi jaučiu atsakomybę prieš milžinišką auditoriją.
Pirmasis Dakaras man buvo grynai sportinė ambicija – parodyti, ką galiu. Sportinė ambicija, žinoma, nedingo, visgi šiuo metu Dakaras man yra ženkliai daugiau – tai socialinė misija, bendravimo platforma. Jaučiu daugiau prasmės turėdamas ryšį su Lietuvos žmonėmis, su jaunimu, nes galiu savo pavyzdžiu parodyti – galima pasiekti, atrodytų, neįmanomus dalykus. Jei nori. Man patinka lenktyniauti, bet dar labiau patinka būti daugiau nei vairuotoju – „vairuoti“ nuomonę ir vertybes.
„Gurtam Toyota Gazoo Racing Baltics” komandos laukia keturioliktasis Dakaras. Komandos pilotas B. Vanagas yra daugiausiai kartų Dakare startavęs bei aukščiausią rezultatą automobilių kategorijoje pasiekęs lietuvis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
