Šis faktas nestebina, o jį paaiškina sena ir gerokai primiršta fizika. Turiu omenyje aerodinamiką, apie kurią per visureigių bumą beveik nustojome kalbėti, nes talpus degalų bakas leido nekreipti dėmesio į daugelį trūkumų. Elektromobilis nieko neatleidžia: kiekviena oro pasipriešinimui įveikti sunaudota kilovatvalandė čia matoma ekrane realiuoju laiku. Taigi, kėbulo forma vėl atsidūrė inžinierių dėmesio centre – ten, kur jai ir dera būti.
Straipsnio autorius – Dainius Jakas
Fizika, kurios neapgausi
Važiuojant greitkeliu įprastu greičiu, daugiausia energijos sunaudojama ne salonui šildyti ar padangų trinčiai įveikti, o oro pasipriešinimui. Oro pasipriešinimo jėga auga kvadratu: padvigubinus greitį, ji išauga keturis kartus, o jai įveikti reikalinga galia didėja dar sparčiau. Praktiškai tai reiškia, kad važiuojant 110–130 km/val. greičiu didžioji dalis baterijos energijos skiriama vien oro pasipriešinimui įveikti.
Kiek energijos tam prireiks, lemia du dalykai: automobilio priekinės dalies plotas ir oro pasipriešinimo koeficientas – skaičius, rodantis, kaip sklandžiai kėbulas skrodžia oro srautą.
Žemas, aptakus kėbulas su nuožulniu stogu šiuo požiūriu turi natūralų pranašumą prieš aukštą ir statų. Jokia baterija, kad ir kokia talpi būtų, šio dėsnio nepakeičia, o gali nebent sušvelninti skirtumą. Būtent todėl du elektromobiliai su identiškomis baterijomis, bet skirtingomis kėbulo formomis kelyje gali įveikti pastebimai skirtingus atstumus.
Aptakumas grįžta į kompaktinių automobilių segmentą
Geriausiai tai iliustruoja kompaktinių elektromobilių klasė. Didžiausiu vienu įkrovimu nuvažiuojamu atstumu joje šiuo metu išsiskiria ne visureigis, o „Kia EV4“ hečbekas: su 81,4 kWh talpos baterija jis pagal standartizuotą WLTP metodiką nuvažiuoja iki 625 km. Pasak portalo „Electrive“, pagal šį rodiklį modelis kol kas lenkia visus C klasės konkurentus.
Konkurentų čia tikrai netrūksta. Toje pačioje klasėje varžosi „Volkswagen ID.3“, kurio didžiausias deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia 604 km, taip pat „Opel Astra Electric“ ir „Peugeot e-308“.
Skirtumus tarp jų vis dažniau lemia ne baterijos dydis, o kėbulo aerodinaminės savybės. Visuose šiuose modeliuose naudojamos panašaus dydžio baterijos, tad nuvažiuojamo atstumo skirtumų priežasčių tenka ieškoti kitur.
Būtent todėl daugumoje šio segmento automobilių atkartojami tie patys inžineriniai sprendimai: įleistos durų rankenos, siauresnės oro angos, lygus automobilio dugnas ir nuožulnus galinis stiklas. Dėl šių sprendimų EV4 oro pasipriešinimo koeficientas siekia 0,27. Popieriuje šis skaičius gali atrodyti sausas, tačiau greitkelyje jis virsta visiškai apčiuopiamais kilometrais.
Ta pati baterija – skirtingi atstumai
Įdomiausia, kad šį fizikos eksperimentą gamintojai jau atliko už mus. Miesto visureigis „Kia EV3“ ir hečbekas „Kia EV4“ naudoja identišką 81,4 kWh talpos bateriją, tą patį 150 kW galios variklį ir tą pačią specialiai elektromobiliams sukurtą E-GMP platformą. Iš esmės skiriasi tik kėbulas – visureigis yra maždaug 8 cm aukštesnis ir statesnis. Rezultatas – visureigis pagal WLTP nuvažiuoja 605 km, o hečbekas – 625 km.
Ta pati logika galioja ir kitų gamintojų gamose. „Volkswagen ID.4“ visureigio oro pasipriešinimo koeficientas siekia apie 0,28, o žemesnio kėbulo modelių – apie 0,26–0,27. Kai kėbulas aukštėja, kartu didėja ir jo priekinės dalies plotas.
Kataloge nurodomas dvidešimties kilometrų skirtumas gali pasirodyti nereikšmingas. Vis dėlto laboratorinis ciklas daugiausia imituoja miesto ir užmiesčio važiavimą, kai oro pasipriešinimo įtaka dar nėra tokia ryški. Važiuojant pastoviu greičiu greitkelyje, kur oro pasipriešinimas tampa lemiamu veiksniu, atotrūkis tarp aukšto ir žemo kėbulo gali būti dar didesnis.
Iš asmeninės patirties galiu patvirtinti: elektromobilio ekranas – geriausias fizikos mokytojas. Mieste, kur greitis nedidelis, o dalis energijos susigrąžinama stabdant, energijos sąnaudos gali džiuginti net ir aukštesnio kėbulo savininkus. Pakanka valandą pavažiuoti automagistrale, ir energijos sąnaudų vidurkis ima augti akyse – ne dėl vairuotojo klaidų, o dėl elementarios aerodinamikos bei oro pasipriešinimo.
Greitkelis viską sudėlioja į vietas
Baltijos šalyse tai ne teorija. Mūsų kelionėse dažnai tenka ilgai važiuoti monotoniškais greitkeliais – vien Vilnių ir Klaipėdą jungia maždaug 300 km ilgio automagistralė, kurioje energijos sąnaudas didžiąja dalimi lemia oro pasipriešinimas. Nepriklausomo portalo „EV Database“ skaičiavimais, „Kia EV4“ su didžiąja baterija greitkelyje palankiomis oro sąlygomis gali įveikti apie 475 km, o žiemos sąlygomis – apie 360 km.
Kitaip tariant, net ir šaltą sausio dieną iš sostinės į uostamiestį galima nuvažiuoti vienu įkrovimu ir dar išlaikyti nedidelę baterijos likučio atsargą. Iškalbingi ir energijos sąnaudų duomenys: pagal WLTP metodiką automobilis važiavimui sunaudoja apie 12,5 kWh/100 km, o įskaičiavus įkrovimo nuostolius oficialus rodiklis siekia 14,6 kWh/100 km. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių rodo, kad dalis energijos prarandama dar jai nepasiekus ratų.
Tiesa, 128 kW įkrovimo galia rekordų nesiekia. Kita vertus, greitojo įkrovimo galimybėmis neišsiskiria visa kompaktinių elektromobilių klasė, o kuo didesnį atstumą automobilis nuvažiuoja vienu įkrovimu, tuo rečiau jį apskritai tenka jungti prie stotelės.
Racionalus pasirinkimas, o ne mada
Tikrai neteigiu, kad visureigiai yra klaida ar tik „mados klyksmas“. Šeimoms reikia erdvės, aukštesnės sėdėsenos ir didesnės prošvaisos važiuojant žvyrkeliu iki sodybos – tai visiškai suprantami poreikiai. Pats puikiai suprantu ir aukštesnės sėdėsenos žavesį: prie gero vaizdo pro langą priprantama greitai. Tiesiog verta prisiminti, kad kiekviena kėbulo forma turi savo kainą, kurią elektromobilyje sumokame mažesniu įmanomu nuvažiuoti atstumu.
Jei svarbiausias jūsų kriterijus – didžiausias nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu ir ramybė ilgose kelionėse, 2026-aisiais protingiausias pasirinkimas gali būti ta kėbulo forma, apie kurią jau seniai nustojome kalbėti. Žemas, aptakus hečbekas nestebina nei aukščiu, nei masyvumu, tačiau greitkelyje veikia išvien su fizika, o ne prieš ją. Ilgainiui būtent tokie inžineriniai sprendimai ir leidžia atskirti madingą pasirinkimą nuo racionalaus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
