Universalios taisyklės, kuri padėtis yra geresnė, paprasčiausiai nėra, nes tiek skersai, tiek išilgai sumontuotas variklis turi savų pliusų ir minusų.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Praktiškai kasdienybei
Skersai montuojamas variklis yra visuotinis automobilių pramonės standartas. Tokia konstrukcija leidžia gerokai sutrumpinti variklio skyrių, taip atlaisvinant marias vietos keleiviams ir jų bagažui.
Kadangi variklis ir pavarų dėžė suprojektuoti kaip vientisas blokas, jų gamyba gamintojui atsieina pastebimai pigiau nei išilgai montuojamų sistemų.
Dar vienas neginčijamas skersinio montavimo privalumas yra puiki trauka. Priekinių varančiųjų ratų konfigūracijoje sunkaus variklio svoris tiesiogiai spaudžia priekinę ašį, o tai optimizuoja padangų sukibimą su asfaltu ir pagerina pagreitį.
Be to, tokiems pavaros mechanizmams reikia mažiau judančių detalių, todėl jie paprastai būna šiek tiek lengvesni už savo išilginius analogus, net jei lyginame to paties darbinio tūrio motorus.
Visgi, kai kalba pasisuka apie itin galingus automobilius, variklio montavimas skersai susiduria su rimtais inžineriniais apribojimais.
Bandant po gaubtu sutalpinti didžiulius V8 ar V12 variklius, tokia padėtis tampa sunkiai įgyvendinama dėl riboto transporto priemonės pločio. Be to, priekyje esantis platus variklis atima erdvę, kurią inžinieriai galėtų panaudoti sudėtingesnėms ir komfortiškesnėms priekinės pakabos konstrukcijoms.
Galinguose automobiliuose su tokia komponuote dažnai pasireiškia nepageidaujamas efektas, kai staigiai greitėjant didžiulis sukimo momentas persiduoda tiesiai į vairą – jis tiesiog plėšiamas iš rankų, o automobilis pradeda pavojingai traukti į vieną pusę.
Nepaisant erdvės trūkumo ir kitų iššūkių, istorijoje būta drąsių gamintojų, kurie skersai montavo net aštuonių ar dvylikos cilindrų motorus.
Puikus pavyzdys – nuo 1987 metų gamintas „Lancia Thema 8.32“, po variklio gaubtu slėpęs iš „Ferrari 308 GTB“ pasiskolintą 2,9 litro V8 motorą.
Pirmosios kartos „Volvo XC90“ taip pat naudojo „Yamaha“ inžinierių sukurtą 4,4 litro V8 agregatą, kuris buvo sumontuotas skersai.
Net legendinis superautomobilis „Lamborghini Miura“ turėjo skersai sumontuotą V12 variklį, tik jis buvo įkurdintas ne priekyje, o iškart už vairuotojo sėdynės.
Dinamikai ir tikslumui
Variklio montavimą išilgai inžinieriai dažniausiai renkasi kurdami tikrus sportinius automobilius, didelius visureigius ir modelius, varomus galine ar abiem ašimis. Tokia konfigūracija leidžia pasiekti tolygesnį svorio pasiskirstymą tarp priekinės ir galinės ašių.
Tai lemia puikiai subalansuotą trauką ir itin tikslų valdymą, kas yra gyvybiškai svarbu važiuojant dideliu greičiu ar agresyviai įveikiant posūkius.
Išilginė variklio padėtis tiesiogiai atveria duris dideliems ir galingiems V6, V8 ar V12 varikliams. Kadangi variklio skyriuje lieka daugiau erdvės šonuose, inžinieriai gali pritaikyti pažangesnes pakabos sistemas, leidžiančias priekiniams ratams pasisukti didesniu kampu – dėl to automobilio apsisukimo spindulys pastebimai sumažėja.
Su šia komponuote taip pat kur kas paprasčiau integruoti visų varančiųjų ratų sistemas, o mechanikams lengviau atlikti priežiūros darbus, nes prie daugelio mazgų priėjimas tampa atviresnis.
Tačiau už šiuos privalumus tenka susimokėti komforto sąskaita. Išlaikant tuos pačius išorinius automobilio matmenis, išilgai sumontuotas variklis negailestingai atima erdvę iš keleivių – prietaisų skydelis gerokai pasislenka į saloną, o keleivius atskiria aukštas transmisijos tunelis, slepiantis kardaninį veleną. Didesnis papildomų komponentų skaičius neišvengiamai didina ir automobilio gamybos kaštus.
Inžineriniai triukai
Automobilių tobulinimo ir modifikavimo entuziastams variklio montavimas išilgai yra pati palankiausia platforma. Atliekant variklio keitimo projektus, kai senas motoras keičiamas gerokai didesniu ir galingesniu, būtent ši variklio padėtis suteikia tam reikalingą erdvę, nors, kaip jau minėta, tai daroma salono erdvės sąskaita.
Įdomu tai, kad patys varikliai technologiškai nėra aklinai pririšti prie vienos pozicijos. Nors gamintojai juos optimizuoja konkrečiai padėčiai, to paties variklio pritaikymas kitokiam montavimui yra visiškai įmanomas.
Tokią praktiką puikiai iliustruoja „Ford“ inžinierių sprendimas: tas pats 2,3 litro keturių cilindrų „EcoBoost“ variklis sportiškame „Focus RS“ hečbeke buvo montuojamas skersai, o legendiniame „Mustang“ modelyje – išilgai.
Kartais net tas pats automobilio kėbulas gali diktuoti skirtingas sąlygas. Pavyzdžiui, 1986 metais debiutavęs „Renault 21“ turėjo variklius, kurie buvo montuojami tiek skersai, tiek išilgai. Pavyzdžiui, 1,4 ir 1,7 litro motorai buvo montuojami skersai, o galingesni 2,0 ir 2,2 litro benzininiai ir dyzeliniai agregatai, dėl specifinės pavarų dėžės, į variklio skyrių galėjo tilpti tik juos sumontavus išilgai.
Dėl šios inžinerinės painiavos sedano versijose su išilgai sumontuotu varikliu netgi sutrumpėdavo atstumas tarp ašių, nors prailgintame universale šis parametras išliko nepakitęs nepriklausomai nuo to, kaip po gaubtu pūpsojo variklis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
