Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Už jį balsavo 73 parlamentarai, vienas buvo prieš, o devyni susilaikė. Galutinį sprendimą dėl kreipimosi numatoma priimti lapkričio 5 dieną.
Ginčas kilo dėl 2021 metų rugsėjo 15 dieną priimto Vyriausybės nutarimo, kuriuo Kelių eismo taisyklėse atsirado dviračių gatvės sąvoka ir specialūs reikalavimai eismo dalyviams.
Nors dviračių gatvėse gali važiuoti tiek automobiliai, tiek dviračiai, jose galioja griežtesnės taisyklės nei įprastose miesto gatvėse.
Galima prarasti vairuotojo pažymėjimą
Pagal šiuo metu galiojančias Kelių eismo taisykles dviračių gatvėje draudžiama važiuoti didesniu kaip 30 km/val. greičiu ir lenkti.
Be to, dviratininkams netaikomas bendras reikalavimas važiuoti viena eile kuo arčiau dešiniojo eismo juostos krašto. Todėl tokioje gatvėje automobilių vairuotojai turi prisitaikyti prie lėčiau važiuojančių dviratininkų.
Už draudžiamą lenkimą dviračių gatvėje numatyta griežta administracinė atsakomybė – nuo 170 iki 230 eurų bauda ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Būtent šias sankcijas kritikuoja dalis parlamentarų.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, vienas kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatorių, anksčiau atkreipė dėmesį į pasikeitusią eismo tvarką.
Pasak jo, gatvėse, kuriose anksčiau galiojo įprastos eismo taisyklės, dabar dviratininkams suteikta daugiau laisvės, o automobilių vairuotojams taikomi papildomi apribojimai.
Parlamentaras taip pat kritikavo tai, kad už draudžiamą lenkimą vairuotojas gali ne tik sulaukti baudos, bet ir keliems mėnesiams prarasti teisę vairuoti.
Abejojama, ar Vyriausybė neviršijo savo įgaliojimų
Vis dėlto pagrindinis kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimas susijęs ne su tuo, ar dviračių gatvės yra reikalingos, o su jų teisiniu reglamentavimu.
Iniciatyvos autoriai mano, kad Vyriausybė, Kelių eismo taisyklėse įtvirtindama naują eismo organizavimo tvarką, galėjo peržengti savo įgaliojimus.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius aiškino, kad Vyriausybės nutarimai negali prieštarauti aukštesnę teisinę galią turintiems įstatymams.
„Seimo nutarimas yra ne apie Kelių eismo taisykles, šis Seimo nutarimas yra apie teisės aktų hierarchiją“, – rugsėjo pabaigoje pristatydamas iniciatyvą pabrėžė V. Gailius.
Pasak jo, Vyriausybė negali savo nutarimu išplėsti ar susiaurinti įstatymuose nustatyto reguliavimo. Todėl parlamentarams kyla klausimas, ar dviračių gatvės sąvoka ir su ja susiję reikalavimai neturėjo būti pirmiausia įtvirtinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.
Konstitucinio Teismo būtų prašoma įvertinti, ar 2021 metais priimtas Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principams bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui.
Svarstomas ir baudų mažinimas
Tuo metu Seime nagrinėjama dar viena su dviračių gatvėmis susijusi iniciatyva – siūloma švelninti atsakomybę už jose atliekamą draudžiamą lenkimą.
Seimo narys Algimantas Radvila siūlo sumažinti baudą iki 60–90 eurų ir atsisakyti privalomo teisės vairuoti atėmimo už pirmą tokį pažeidimą.
Pagal siūlomą tvarką pakartotinai nusižengusiam vairuotojui teisė vairuoti galėtų būti atimama nuo vieno iki trijų mėnesių, tačiau tai nebūtų privaloma sankcija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
