Šis sprendimas gali kardinaliai pakeisti tai, ką pilame į automobilių bakus. Briuselis siekia užkirsti kelią paradoksui, kai „žalieji“ degalai, skirti saugoti gamtą, kitoje pasaulio pusėje skatina masinį miškų kirtimą.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Ekologija ar miškų naikinimas?
Griežtą poziciją lėmė Pietų Amerikoje ir JAV fiksuojama nerimą kelianti tendencija. Įvairūs tyrimai rodo, kad sojų plantacijų plėtra tampa pagrindine priežastimi, kodėl naikinami vertingi miškų ir savanų plotai, kurie sugeria didelius anglies dioksido kiekius.
Taikant vadinamąją netiesioginio žemės paskirties keitimo (iLUC) metodiką, nustatyta, kad sojų auginimas peržengė leistiną ribą. Tai reiškia, kad šios kultūros naudojimas degalų gamybai klimatui daro didesnę žalą nei atneša naudos.
Jei projektas bus galutinai patvirtintas, sojų aliejus taps antruoju žaliaviniu produktu po palmių aliejaus, kurį ES faktiškai išstums iš transporto sektoriaus.
Verslui teks ieškoti naujų sprendimų
Iki šiol sojų aliejus buvo patogi ir pigi priemonė „atskiesti“ iškastinį kurą. Tai leido tiekėjams formaliai įgyvendinti ES reikalavimus dėl taršos mažinimo.
Priskyrus soją didelės rizikos grupei, naftos bendrovės nebegalės šio priedo įtraukti į privalomąsias atsinaujinančių išteklių kvotas. Paprastai tariant, sojų aliejaus naudojimas dyzelino gamyboje praras ekonominę prasmę, nes tai nepadės pasiekti privalomų rodiklių.
Šis žingsnis svarbus ir geopolitiniame kontekste. ES ruošiantis pasirašyti prekybos sutartį su „Mercosur“ šalimis (Pietų Amerikos bloku), siekiama užtikrinti, kad į Europą plūstelėjusi pigi soja atsidurtų maisto pramonėje, o ne automobilių varikliuose.
Ateitis – be maisto produktų
Dar 2019-aisiais sutarta, kad iki 2030 metų maistiniai augalai turi visiškai užleisti vietą kitoms žaliavoms. Ateityje degalai bus gaminami iš panaudoto aliejaus ar žemės ūkio likučių.
Kartu didinami reikalavimai sintetiniams degalams. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujos kvotos vandeniliui ir e. degalams. Tikslas ambicingas – iki 2040 m. atsinaujinančių išteklių dalis transporto sektoriuje turi pasiekti 59 proc.
Įsigaliojus naujai ES tvarkai, nacionalinius teisės aktus teks koreguoti visoms bendrijos narėms, įskaitant Lietuvą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
