Vokietijos aukščiausios instancijos teismas Karlsrūhėje priėmė galutinį sprendimą byloje, kurioje lobistai siekė priversti „Mercedes-Benz“ ir BMW vadovus visiškai nutraukti benzininių bei dyzelinių automobilių gamybą jau šio dešimtmečio pabaigoje.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Šis teisėjų sprendimas sukuria svarbų teisinį precedentą visame žemyne, įrodydamas, kad teisinė sistema nesivadovauja išgalvotais aktyvistų skaičiavimais ir užtikrina pramonės stabilumą pereinamuoju laikotarpiu.
Reikalavimai prasilenkė su Europos Sąjungos planais
Visos Europos Sąjungos mastu jau anksčiau buvo pasiektas kompromisas dėl anglies dioksido emisijų mažinimo strategijos.
Nors pradiniame plane buvo numatytas šimtaprocentinis taršos sumažinimas iki 2035 metų, kas faktiškai reikštų visišką draudimą prekiauti transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais, praėjusių metų pabaigoje šis reikalavimas po ilgų diskusijų buvo sušvelnintas iki devyniasdešimties procentų ribos.
Nepaisant šių oficialių susitarimų, Vokietijos aplinkosaugos organizacijos „Deutsche Umwelthilfe“ atstovai nusprendė ignoruoti bendrą europinę strategiją ir dar 2021 metais inicijavo teisinius procesus prieš du prabangių automobilių gamintojus, reikalaudami prekybą apriboti net penkeriais metais anksčiau – ne vėliau kaip 2030-aisiais.
Išgalvoti taršos biudžetai ir matematinės aktyvistų teorijos
Savo ieškinį aplinkosaugininkai grindė pačių sukurta vadinamojo anglies dioksido biudžeto koncepcija.
Lobistinės organizacijos analitikai apskaičiavo, kad BMW automobiliams teoriškai turėtų būti leidžiama į aplinką išmesti 604 milijonus, o „Mercedes-Benz“ transporto priemonėms – 516 milijonų tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Šie skaičiai buvo išvesti remiantis 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarimu, kuriuo valstybės įsipareigojo pasaulinės temperatūros kilimą išlaikyti žemiau 2°C ribos.
Aktyvistų teigimu, Vokietijai siekiant tapti klimatui neutralia valstybe iki 2045 metų ir atsižvelgiant į vidutinį keturiolikos metų automobilio eksploatacijos ciklą, paskutiniai modeliai su išmetimo vamzdžiais pirkėjus privalėjo pasiekti ne vėliau kaip šio dešimtmečio pabaigoje.
Būtent šios dvi bendrovės teisiniu taikiniu tapo todėl, kad kiti aktyvistai iš „Greenpeace“ jau anksčiau sutelkė savo pajėgas prieš „Volkswagen“ koncerną, o prabangių automobilių gamintojai, „Deutsche Umwelthilfe“ nuomone, išnaudoja neproporcingai didelę bendro šalies taršos biudžeto dalį.
Teisėjų verdiktas nuramino
Visos šios matematinės aplinkosaugininkų teorijos subyrėjo teismo salėje, susidūrusios su realia teisine baze.
Karlsrūhės teisėjai atmetė ieškinį argumentuodami tuo, kad jokiuose oficialiuose Vokietijos ar Europos Sąjungos teisės aktuose nėra įtvirtinta sąvoka apie individualius taršos biudžetus konkrečioms automobilių gamykloms.
Įstatymų leidėjai niekada nebuvo padalinę leidžiamų išmesti dujų kvotų atskiriems prekės ženklams, todėl reikalavimas nutraukti gamybą remiantis subjektyviais aktyvistų skaičiavimais neturi jokio pagrindo.
Automobilių pramonės atstovai tokį teismo sprendimą sutiko su palengvėjimu. Pasak BMW koncerno atstovų spaudai, šio teisminio proceso baigtis pagaliau sugrąžina teisinį saugumą visoms Vokietijoje veikiančioms ir ilgalaikes inžinerines investicijas planuojančioms įmonėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
