Tačiau automobilių milžinė „Renault“ skubiai traukia rankinį stabdį ir teigia, kad esant dabartinei situacijai, tai tiesiog neįmanoma. „Renault“ strategijos vadovas Josepas Maria Recasensas kalbėdamas su „Bloomberg“ žurnalistais pabrėžė, kad norai geri, bet realybė kitokia.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Pagrindinė elektromobilio dalis (baterija) sudaro didžiąją automobilio savikainos dalį, o jos vis dar masiškai gaminamos už Europos ribų (daugiausia Azijoje). Todėl reikalauti 75 proc. vietinės gamybos reiškia įvaryti gamintojus į kampą.
Siūlo lankstesnį modelį
Vietoje drakoniškų reikalavimų „Renault“ siūlo kompromisą. J. M. Recasensas ragina Europos Sąjungą (ES) nustatyti 60 proc. vietinių dalių kartelę, tačiau taikyti ją ne atskirai kiekvienam elektromobiliui, o visam gamintojo parduodamam automobilių parkui bendrai.
„Jei neturime europietiškos baterijos, pasiekti 60 proc. rodiklį vien elektromobiliui yra labai sunku dėl didelio akumuliatoriaus svorio bendroje kainoje. Tačiau jei į skaičiavimą įtrauksime ir vidaus degimo variklius turinčius automobilius (kuriuose vietinių dalių yra daug), bendras vidurkis taps pasiekiamas“, – Madride vykusio interviu metu aiškino strategas.
Europietiški automobiliai – atgyvena?
„Renault“ atstovas neslėpė, kad Europos pramonė jaučia milžinišką spaudimą iš Rytų. Pasak jo, Kinijos gamintojai į europiečius žiūri kaip į atgyveną.
„Kinai mus jau nurašė. Jie tiki, kad mes nepajėgūs transformuotis. Tai mane motyvuoja įrodyti, kad senasis pasaulis dar turi parako“, – aštriai kalbėjo J. M. Recasensas.
Siekdamas sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, „Renault“ atstovas taip pat paragino ES sukurti bendrą žaliavų pirkimo fondą („commodity pool“). Tai leistų Europos gamintojams bendromis jėgomis užsitikrinti retųjų žemės elementų, būtinų elektros varikliams, tiekimą ir nebebūti įkaitais geopolitiniuose žaidimuose.
„Renault“ taip pat siekia sušvelninti patį 2035 metų draudimą. Koncernas siūlo, kad komerciniam transportui (furgonams, mikroautobusams) šis draudimas nebūtų taikomas, nes verslo poreikiams elektrifikacija vyksta lėčiau.
Sprendimų laukimo nuotaikos Briuselyje įtemptos. Gruodžio 10 d. numatytas pagalbos paketas automobilių pramonei gali vėluoti, o Vokietija ir Italija toliau spaudžia Europos Komisiją švelninti „žaliąjį kursą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
