Ketvirčio finansiniai rezultatai jau rodo aiškias neigiamas tendencijas. Iki kovo pabaigos „Toyota“ veiklos pelnas susitraukė beveik perpus ir siekė 569,4 mlrd. Japonijos jenų – tai prasčiausias rezultatas per daugiau nei trejus metus.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Prognozuojama, kad šiemet bendras metinis pelnas kris dar penktadaliu ir sieks apie 3 trilijonus jenų. Šis skaičius smarkiai prasilenkia su analitikų lūkesčiais, kurie tikėjosi 4,59 trilijono jenų pelno. Investuotojai į ataskaitą sureagavo nedelsdami – įmonės akcijų vertė nukrito 2,2 procento ir pasiekė žemiausią lygį nuo rudens.
Išaugę gamybos kaštai ir finansinis skydas tiekėjams
Geopolitinė įtampa tiesiogiai ir masiškai keičia gamybos kainą. Su naujienų agentūra „Reuters“ kalbėjęs „Toyota“ atstovas Takanori Azuma sakė, kad didžiąją dalį numatomų nuostolių (apie 670 mlrd. jenų) sudarys pabrangusios žaliavos – nuo dažų iki kitų surinkimui būtinų komponentų.
Papildomą finansinę naštą kuria išaugusios degalų kainos, transportavimo išlaidos ir nuolat vėluojantys tiekimai. Kovo mėnesį dėl sutrikusios logistikos smarkiai krito ir gamintojo pardavimai Artimųjų Rytų regione.
„Toyota“ situaciją sunkina ir išskirtinė įmonės politika. Skirtingai nei daugelis konkurentų, Japonijos gamintoja oficialiai įsipareigojo prisiimti dalį finansinės naštos, su kuria dėl infliacijos ir karo padarinių susiduria jos detalių tiekėjai.
Hibridų bumas neatsveria tarifų naštos
Nepaisant prastėjančių finansinių rodiklių, bendrovė mato ir vieną teigiamą tendenciją. Išaugusios energijos kainos skatina pirkėjus ieškoti taupesnių transporto priemonių, todėl hibridinių automobilių pardavimai šiemet pirmą kartą istorijoje turėtų viršyti 5 milijonų ribą. Visgi net ir šio rekordinio augimo neužtenka fundamentalioms išlaidoms padengti.
Automobilių pramonė šiuo metu patiria didžiulį spaudimą ne tik dėl karo, bet ir dėl tarptautinės prekybos ribojimų bei stiprėjančios Kinijos gamintojų konkurencijos.
JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti tarifai praėjusiais metais „Toyota“ biudžetui kainavo 1,4 trilijono jenų. Su analogiškomis problemomis susiduria ir kiti gigantai – „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume neseniai patvirtino, kad tarifai Vokietijos gamintojui kasmet atsieina apie 5 mlrd. eurų.
Pateikta finansinė ataskaita tapo pirmuoju rimtu išbandymu naujajam „Toyota“ vadovui Kentai Konui. Buvęs finansų vadovas, garsėjantis griežta išlaidų kontrole, pabrėžė, kad įmonė neketina nuleisti rankų ir toliau nuosekliai analizuos bei mažins perteklines išlaidas.
Nors rinkos iššūkiai didžiuliai, K. Konas tikina, kad bendrovė yra pajėgi sugeneruoti apie 24 mlrd. dolerių pelną, išlaikydama operacinį stabilumą pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
