Baltas garų debesėlis ryte, užvedus šaltą variklį, ypač šaltuoju metų laiku, yra visiškai įprastas reiškinys. Tai gerai pažįsta ir hibridinių automobilių vairuotojai – kai vidaus degimo variklis įsijungia tik retkarčiais, veidrodyje trumpam gali pasirodyti dūmų „kamuolys“. Tokie reiškiniai – normalūs, jų baimintis nereikia.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“
Tačiau jei baltas, tankus garų šleifas neišnyksta net esant šiltam orui ir nuolat seka paskui automobilį, tai jau signalas, kad kažkas negerai.
Iš išorės tai gali pastebėti aplinkiniai, o pats vairuotojas – žvilgtelėjęs į galinio vaizdo veidrodį. Ką reiškia šie dūmai? Ar saugu tęsti kelionę?
Iš kur atsiranda baltas dūmas?
Baltas dūmas – tai ne kas kita, kaip garai. Jie atsiranda, kai išmetimo sistemoje garuoja vanduo. Pavyzdžiui, ryte užvedus variklį, karštos išmetamosios sistemos dujos šildo šaltą metalą, o dėl temperatūrų skirtumo susidaro kondensatas. Jis garuoja ir visiems matomas kaip baltas dūmas. Kai sistema įšyla, kondensatas išgaruoja ir dūmų nebelieka.
Jeigu balti dūmai neišnyksta net ir varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, tai gali reikšti, kad į degimo ar išmetimo sistemą patenka aušinimo skystis, o tai jau rimtesnės techninės problemos požymis.
Kaip su tuo susijusi aušinimo sistema?
Kadangi kavos puodelis ar langų plovimo skystis į variklio degimo kamerą patekti negali, tikėtina problemos priežastis – aušinimo sistema.
Joje cirkuliuoja specialus aušinimo skystis, dar vadinamas antifrizu. Jis sudarytas ne vien iš vandens – į sudėtį įeina ir įvairūs priedai, apsaugantys sistemą nuo užšalimo, korozijos, kalkėjimo bei perteklinio slėgio. Skysčio spalva (raudona, žalia, mėlyna ar kita) priklauso nuo sudėties ir paskirties, todėl papildant jį svarbu naudoti tinkamą rūšį.
Aušinimo skystis per siurblį patenka į variklio cilindrų ir galvutės kanalus, kur absorbuoja šilumą, o tuomet keliauja į radiatorius, kurie ją išskaido į aplinką. Tokia sistema padeda palaikyti optimalią variklio darbinę temperatūrą.
Tačiau šiuolaikiniai automobiliai turi ir papildomų šilumos mainų taškų. Be pagrindinio radiatoriaus, aušinimo skystis dažnai naudojamas salono šildymui (per šildymo radiatorių), išmetamųjų dujų recirkuliacijos (AGR) sistemos aušinimui, turbokompresoriaus įkaitusiam orui atvėsinti ar net – kai kuriuose modeliuose – vandeniu aušinamam generatoriui.
Kur dažniausiai pasitaiko gedimai?
Iš visų komponentų, per kuriuos aušinimo skystis gali patekti į išmetimo sistemą, dažniausiai pasitaikantis gedimo šaltinis – išmetamųjų dujų recirkuliacijos (AGR) aušintuvas. Šioje sistemos dalyje iki 1 000 laipsnių įkaistančios dujos yra atskirtos nuo aušinimo skysčio itin plonomis aliuminio sienelėmis. Net ir nedidelis įtrūkimas ar korozijos pažeidimas gali sukelti skysčio pratekėjimą į išmetimo sistemą, kur jis akimirksniu išgaruoja ir pasirodo kaip balti dūmai.
Dar rimtesnė gedimo priežastis – pažeista cilindrų galvutės tarpinė. Ši detalė atskiria degimo kameras nuo aušinimo sistemos kanalų. Jei dėl perkaitimo, natūralaus nusidėvėjimo ar nedidelės galvutės deformacijos sandarumas pažeidžiamas, tarp šių dviejų sistemų atsiranda mažytis plyšys. Tuomet į degimo kamerą gali patekti aušinimo skystis arba iš jos – dujos ir slėgis – gali prasiskverbti į aušinimo sistemą.
Toks gedimas dažnai pasireiškia baltais dūmais iš išmetimo vamzdžio, sistemingu aušinimo skysčio mažėjimu, padidėjusiu slėgiu aušinimo sistemoje arba alyvos užteršimu aušinimo skysčiu. Tuomet variklio alyva tampa tiršta, rusvai šokoladinės spalvos, primenančios emulsiją.
Ką daryti, jeigu dūmų kiekis nemažėja?
Pirmiausia – neignoruoti. Jei pastebėjote neįprastai gausų baltų dūmų kiekį, saugiausia būtų sustoti ir išjungti variklį. Jeigu aušinimo skysčio temperatūra dar neperžengė normos ribų, galima atsargiai nuvažiuoti iki artimiausio autoserviso.
Jeigu variklio temperatūra artėja prie perkaitimo ribos, tiesiog sustokite ir išsikvieskite techninę pagalbą. Be to, jokiu būdu nereikėtų bandyti atsukti aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio. Dėl susidariusio slėgio karštas skystis gali staigiai išsiveržti ir nudeginti rankas, veidą ar kitas kūno dalis.
Taip pat turėkite omenyje, kad perkaitus varikliui, gali deformuotis cilindro galvutė. Tokiais atvejais vien nušlifuoti jos paviršių dažnai nebepakanka. Gali prireikti visiško galvutės keitimo ar net kapitalinio variklio remonto.
Remonto kaina
Cilindro galvutės tarpinės keitimas – dažnai nėra pigus procesas. Norint tai atlikti, reikia nuimti galvutę, išardyti vožtuvų mechanizmą, pakeisti pačią tarpinę, nuvalyti ir paruošti sandarinimo paviršius. Daugeliu atvejų būtinos ir naujos tvirtinimo detalės.
Po šio darbo taip pat būtina pakeisti variklio alyvą ir išplauti aušinimo sistemą. Bendra tokio remonto kaina dažniausiai svyruoja nuo 300 iki 1 500 eurų. Tačiau jei reikia šlifuoti ar net keisti cilindro galvutę, išlaidos gali padvigubėti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
