Nors didžioji dalis korporacijų vengia investuotojams atskleisti tikrąjį finansinį poveikį, analitikų ir pačių įmonių ataskaitų duomenys rodo, kad bendri praradimai vien per praėjusius metus viršijo šešis milijardus JAV dolerių.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Ekspertų teigimu, ši suma toli gražu neatspindi realios situacijos, nes daugelis gamintojų vis dar nesugebėjo tiksliai įvertinti visų su prekybos barjerais susijusių netiesioginių išlaidų.
Išsamiausią ir skaidriausią padėties vertinimą rinkai pateikė „Volkswagen“ koncernas. Dokumentai rodo, kad vien per paskutinius devynis 2025-ųjų mėnesius, kuomet ir buvo taikomi naujieji mokesčiai, bendrovės pajamos susitraukė net 2,9 milijardo eurų (3,3 mlrd. JAV dolerių).
Šie rodikliai tiesiogiai atspindi eksporto iš Europos bei padalinių Meksikoje apimtis. Detalizuojant patirtus nuostolius aiškėja, kad dėl apmokestinimo „Audi“ padaliniui teko 1,2 milijardo, „Porsche“ – 700 milijonų, o pačiam „Volkswagen“ prekės ženklui – 900 milijonų eurų našta.
„Volkswagen“ koncerno finansų vadovas Arno Antlitzas pabrėžė, jog dėl šių mokesčių ne tik drastiškai krito pelningumas, bet ir prasidėjo ilgalaikiai struktūriniai pokyčiai visoje pramonėje.
Vadovo teigimu, įvesti muitai tapo nuolatiniu veiksniu, todėl prie šios naujos realybės teks prisitaikyti. Šią poziciją palaiko ir įmonės generalinis direktorius Oliveris Blume, patvirtinęs, kad dešimtmečius sėkmingai veikęs gamybos eksportui modelis iš esmės žlugo, todėl kiekvieno modelio atveju tenka iš naujo skaičiuoti, ar jo gabenimas į JAV apskritai generuoja grąžą.
Kiti Vokietijos automobilių pramonės milžinai taip pat jaučia didžiulį spaudimą, nors ir vengia atvirai deklaruoti tikslių sumų. BMW finansų vadovas Walteris Mertlas nurodė, kad dėl pritaikytų muitų automobilių padalinio pelno prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT) marža 2025 metais susitraukė maždaug 1,5 procentinio punkto.
Remiantis bendrovės „Jefferies“ eksperto Philippe'o Houchois skaičiavimais, toks procentinis kritimas reiškia maždaug 1,4 milijardo eurų praradimą pernai ir prognozuojamą 1,2 milijardo eurų trūkumą šiais metais.
Panašią padėtį patvirtina ir „Mercedes-Benz“ atstovai, įvardijantys prekybos barjerus kaip vieną pagrindinių veiklos trikdžių. Dėl pasikeitusios mokesčių aplinkos, valiutų kursų svyravimų bei sumažėjusių apimčių, šios bendrovės automobilių padalinio koreguota pardavimų grąža per metus krito nuo 8,1 iki 5 procentų.
Padėtį apsunkina ir tai, kad „Mercedes-Benz“ dar prieš įsigaliojant naujai tvarkai turėjo sukaupę nemažą automobilių rezervą JAV teritorijoje, todėl investuotojams siunčiamas aiškus signalas – šiemet su muitais susijusios išlaidos gali būti dar didesnės.
Prekybos barjerai neaplenkė ir kitų gamintojų, priversdami juos ieškoti alternatyvių sprendimų. Kinijos kapitalo valdoma Švedijos bendrovė „Volvo Cars“ atskleidė, kad net ir pritaikius nuostolius kompensuojančias priemones, grynasis muitų poveikis siekė apie milijardą Švedijos kronų (107 mln. JAV dolerių).
Siekiant sušvelninti šią naštą, švedai priėmė strateginį sprendimą plėsti gamybos apimtis Pietų Karolinoje esančioje gamykloje, kurioje iki dešimtmečio pabaigos planuojama surinkinėti naujus hibridinius modelius.
Tuo tarpu „Stellantis“ grupė, eksportuojanti tik specifinius „Maserati“, „Alfa Romeo“ ir „Fiat“ automobilius, tačiau turinti didžiulius gamybos pajėgumus Meksikoje bei Kanadoje, pernai dėl mokesčių neteko apie 1,2 milijardo eurų.
Įmonės atstovų teigimu, nors naujasis JAV ir Europos Sąjungos prekybos susitarimas pakeis neprognozuojamą 2025-ųjų tarifų sistemą labiau struktūruotu mechanizmu, finansinė našta išliks milžiniška. Skaičiuojama, kad vien dėl 15 procentų mokesčio Europoje surinktiems automobiliams, šiemet koncernas patirs papildomų 1,6 milijardo eurų išlaidų.
Visi šie duomenys akivaizdžiai įrodo, kad importo muitai prarado laikino trikdžio statusą ir tapo nuolatine verslo aplinkos sąlyga. Dėl šios priežasties pramonės lyderiai priversti imtis strateginių pokyčių: spartinamas gamybos lokalizavimas Jungtinėse Valstijose, griežtinama išlaidų kontrolė ir iš esmės peržiūrima kainodara.
Tiesa, vykstančios tarptautinės derybos vis dar gali pakoreguoti situaciją. Pagal naująją JAV ir ES prekybos struktūrą, kurią netrukus turėtų ratifikuoti Europos Parlamentas (šis procesas buvo įstrigęs pernai, kai D. Trumpas pagrasino aneksuoti Grenlandiją), gamintojai galėtų be muitų eksportuoti JAV surinktus automobilius į Europą.
Tai tampa svarbiu derybiniu svertu tokioms kompanijoms kaip BMW, kuri jau dabar yra didžiausia JAV pagamintų automobilių eksportuotoja.
Galiausiai, lemiamą reikšmę turės ir šiemet vykstanti JAV, Meksikos bei Kanados laisvosios prekybos sutarties (USMCA) peržiūra. Jos metu paaiškės, ar Vašingtonas sutiks sušvelninti agresyvius mokesčius Meksikoje surenkamoms transporto priemonėms, mat dabartinė apmokestinimo tvarka pavertė jas tiesiog per brangiomis Amerikos vartotojams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
