Net ir operatyviai pranešus apie vagystę, tikimybė atgauti savo turtą išlieka nedidelė. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2025 metais Lietuvoje pavyko ištirti vos 25,4 proc. automobilių vagysčių atvejų.
Lietuvos policijos teigimu, juodojoje rinkoje pavogti automobiliai dažniausiai yra operatyviai išardomi ir parduodami dalimis arba išvežami realizuoti į užsienio valstybes.
Šią niūrią Lietuvos policijos pateiktą statistiką patvirtino ir finansinius nuostolius skaičiuojančios draudimo bendrovės. Jų surinkti duomenys rodo ne tik drastiškai augančią vagiamo turto vertę, bet ir pasikeitusią pačių nusikaltėlių taktiką.
Vagysčių mąstai auga
Draudimo rinkos ekspertų duomenys atskleidžia nerimą keliančią automobilių vagysčių tendenciją. Nors skirtingose bendrovėse užfiksuotų incidentų skaičiai skiriasi, bendra tendencija yra negailestinga – ilgapirščių apetitas auga, o jų taikiklyje atsiduria vis brangesnis turtas.
„Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas pastebi drastišką pavogtų transporto priemonių vidutinės vertės šuolį. Pasak jo, 2022 metais vidutinė pavogto automobilio vertė siekė 11,3 tūkst. eurų, o 2025 metais ji kone padvigubėjo ir perkopė 20,2 tūkst. eurų ribą.
Be to, vagių polinkį vogti prabangius automobilius geriausiai iliustruoja rekordinės draudikų išmokos. „Lietuvos draudimas“ atstovo teigimu, praėjusiais metais didžiausia nuostolių suma už pavogtą „Bentley“ siekė net 172 tūkst. eurų , o šiemet jau rezervuota 63 tūkst. eurų suma dėl dingusio „Toyota Land Cruiser“.
Panašias, tik dar platesnio masto tendencijas mato ir „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas. Jo teigimu, pastarąjį penkmetį bendras vagysčių skaičius šalyje nuosekliai augo – nuo 270 atvejų 2021 metais iki 457 pastaraisiais metais.
Nusikaltėlių taikinyje – ir apynaujai, ir dešimtmečio senumo modeliai
Ką dažniausiai renkasi nusikaltėliai? Abiejų bendrovių atstovai sutaria, jog ilgapirščių prioritetai išlieka panašūs, tačiau neapsiriboja vien iš salono išriedėjusiais modeliais. M. Balinsko teigimu, vagių taikinyje dažnai atsiduria ir itin paklausūs 10–15 metų senumo automobiliai.
Tarp dažniausiai pavagiamų transporto priemonių dominuoja „Toyota RAV4“, „Toyota Land Cruiser“ bei „Lexus NX“ , taip pat 2016–2022 metais gaminti „Audi A6“ ir „Lexus RX“. G. Petrikas papildo, jog tarp vagių paklausūs išlieka BMW bei „Mercedes-Benz“ automobiliai. Vis dėlto, jeigu nusikaltėliams viso automobilio nuvaryti nepavyksta, jie griebiasi plano „B“ – jį išardo.
Anksčiau vagys stengdavosi pasisavinti visą automobilį, kurį saugiai išardydavo slėptuvėse ir parduodavo dalimis. Tačiau dabar, tobulėjant modernioms paieškos sistemoms, taktika keičiasi – automobiliai vis dažniau ardomos tiesiog ten, kur jos stovi.
Dažniausiai lupami daugiafunkciai vairai, multimedijos įrenginiai, valdymo blokai, oro pagalvės ir net veidrodėlių stikliukai. Naujuose automobiliuose pastaruoju metu itin dažnai pasigendama aklosios zonos įrangos. Išorės detalės ilgapirščius taip pat domina.
G. Petriko teigimu, nuolat vagiami brangūs ir naudotų dalių rinkoje paklausūs priekiniai bei galiniai bamperiai, durys, sparnai. Pagal detalių vagystes absoliučiu lyderiu išlieka BMW markės automobiliai.
M. Balinskas taip pat pabrėžia, kad automobilių ardymo procesas toil gražu neprimena tvarkingo remonto: „Vagys vengia būti užklupti, skuba, todėl, norėdami pavogti tam tikras detales, apgadina ir kitas. Pavyzdžiui, vagiant vairą ar multimediją, gali būti išdaužtas ir lango stiklas, o kai kuriais atvejais net keli“, – apie brutalius darbo metodus pasakoja M. Balinskas.
Požeminės aikštelės – padidintos rizikos zonos
Žvelgiant į nusikaltimų žemėlapį, ilgapirščių keliai veda ten, kur telkiasi moderniausias automobilių parkas. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ statistika, automobilių detalių vagystės labiausiai klesti būtent didmiesčiuose.
Praėjusiais metais Vilniuje užregistruoti 132 tokie atvejai , o Kaune ilgapirščiai apšvarino 52 automobilius. Bendrovės atstovas G. Petrikas aiškina, kad sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose natūraliai susidaro didesnė naujesnių bei brangesnių transporto priemonių koncentracija, o būtent jų išluptos detalės yra labiausiai medžiojamos antrinėje juodojoje rinkoje.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną padidintos rizikos zoną – požemines daugiabučių aikšteles. Ypač, jeigu automobilis aikštelėje paliekamas ilgesniam laikui. Pavyzdžiui, išvykstant atostogų į užsienį.
Tuo tarpu vertinant ne detalių, o pačių automobilių nuvarymo geografiją, stebimos kiek kitokios tendencijos. Jei 2024 metais šių nusikaltimų epicentru buvo Vilniaus regionas, tai pernai vagysčių židiniai pasislinko – „Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausia tokių atvejų užfiksuota užsienyje bei Širvintų ir Anykščių rajonuose.
Padengti nuostolius vis sudėtingiau
Reaguodami į šias kintančias tendencijas, draudikai nuolat peržiūri apsaugos sistemų reikalavimus. Vis dėlto, „Lietuvos draudimo“ atstovas G. Petrikas ramina, jog didžiajai daliai šiandien draudžiamų automobilių jokių papildomų apsaugos priemonių nereikalaujama.
Tiesa, išimtys griežtai taikomos prabangesnėms ir ilgapirščiams patrauklioms transporto priemonėms – be papildomų apsaugos sistemų tokie automobiliai nėra draudžiami arba vagystės atveju jiems pritaikoma gerokai didesnė išskaita.
Savo ruožtu „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas M. Balinskas atkreipia dėmesį į finansinę vagysčių pusę: sparčiai kylant remonto bei detalių kainoms, savarankiškai padengti atsiradusius nuostolius darosi vis sudėtingiau.
Būtent todėl pagrindine saugumo pagalve tampantį KASKO draudimą pastaraisiais metais vis dažniau renkasi ne tik naujų, bet ir senesnių transporto priemonių vairuotojai.
Ar įmanoma apsisaugoti?
Nors gali atrodyti, kad vagišių šiais laikais jau niekas nebeatbaido, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams ekspertai vieningai ragina nepamiršti bazinių, bet itin efektyvių atsargumo priemonių.
Vairuotojams patariama nepalikti automobilių nuošaliose, prastai apšviestose gatvėse ar kiemuose ir jokiu būdu neprovokuoti vagių pro langus matomais vertingais daiktais – kompiuteriais, telefonais, piniginėmis ar kuprinėmis.
Papildomam saugumui užtikrinti M. Balinskas rekomenduoja naudotis moderniomis technologijomis – pažangiomis signalizacijomis ir GPS stebėjimo įrenginiais.
Dar vienas itin veiksmingas prevencijos būdas – labiausiai vagiamas detales (pavyzdžiui, veidrodėlius) pažymėti specialiais skiriamaisiais ženklais. Specialistai rekomenduoja tam naudoti automobilio kėbulo numerį.
Toks žymėjimas atlieka dvigubą funkciją: jis drastiškai sumažina galimybę realizuoti vogtą dalį juodojoje rinkoje ir gerokai palengvina policijos pareigūnų darbą, mat jiems nebereikia tikrinti kodų kitose duomenų bazėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
