Taip atsirado kietųjų dalelių filtrai, kurių užduotis – sulaikyti ir kontroliuojamai išdeginti susikaupusius suodžius. Nors vairuotojai dažniausiai girdi trumpinį DPF, egzistuoja ir kita alternatyva – FAP. Kuo šios sistemos skiriasi ir kuri iš jų yra ilgaamžiškesnė?
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Nors abiejų filtrų funkcija yra identiška – korio struktūros keramikiniame įdėkle sulaikyti suodžius, inžinieriai sukūrė du skirtingus kelius šiam tikslui pasiekti. Pagrindinė takoskyra automobilių pasaulyje brėžiama tarp vadinamųjų sauso (DPF) ir šlapio (FAP) suodžių filtrų tipų.
DPF – greitkelių mėgėjams
Tradicinis DPF filtras yra sauso tipo. Pagrindinė jo problema – regeneracijai (suodžių išdeginimui) reikalinga itin aukšta temperatūra, kuri įprastai siekia 550–650 laipsnių.
Tokias sąlygas nesunku pasiekti skriejant greitkeliu, tačiau nuolat malantis miesto spūstyse tai padaryti beveik neįmanoma. Važiuojant nedideliu greičiu, automobilio kompiuteris bando gelbėti situaciją purkšdamas papildomą degalų dozę, kad dirbtinai pakeltų išmetamųjų dujų temperatūrą.
FAP – prancūzų atsakas miesto spūstims
FAP (pranc. Filtre à Particules) yra evoliucionavusi prancūzų koncerno PSA („Peugeot“ ir „Citroen“) sukurta DPF filtro versija. Prancūzų inžinieriai greitai suprato, kad miesto sąlygomis automatinė regeneracija yra pernelyg sudėtinga.
Todėl jų sukurta sistema naudoja cerio oksido priedą, kuris tarp vairuotojų geriau žinomas „Eolys“ vardu. Automobilyje yra įrengtas specialus „Eolys“ skysčio siurblys ir jutikliai (dažniausiai degalų bako dangtelyje).
Kai tik jūs papildote baką degalais ir uždarote jo dangtelį, sistema automatiškai apskaičiuoja, kiek litrų įsipylėte, ir į pagrindinį degalų baką įpurškia tikslų kiekį „Eolys“ skysčio.
Kuo ypatingas „Eolys“ skystis?
Pagrindinis šio priedo privalumas – gebėjimas sumažinti suodžių degimo temperatūrą iki maždaug 450 laipsnių. Būtent dėl šios savybės FAP filtras gali sėkmingai išsivalyti net ir nuolat važinėjant miesto režimu.
Be to, paties skysčio ar jo pakaitalų kaina nėra gąsdinanti. Pilnas sistemos papildymas atsieina apie 90–120 eurų, o kadangi tai daryti tenka retai, tai tampa menka investicija, gerokai prailginančia filtro tarnavimo laiką ir padedančia išvengti itin brangaus DPF filtro remonto.
Nepaisant technologinių skirtumų, tiek DPF, tiek FAP sistemose regeneracijos procesas įprastai įsijungia kas 400–600 kilometrų, priklausomai nuo filtro užsikimšimo ir nusidėvėjimo lygio.
Nors teoriškai „Eolys“ skystis įpurškiamas griežtai proporcingai įpilamų degalų kiekiui, patyrę vairuotojai taiko paprastą gudrybę. Patariama degalų baką išvažinėti beveik iki galo ir tuomet jį pripildyti pilnutėlį. Šis sprendimas padeda automobilio kompiuteriui po kiekvieno degalų užpylimo tiksliau apskaičiuoti reikiamą priedo kiekį.
Priežiūros niuansai
Norint papildyti „Eolys“ atsargas, automobilį dažniausiai tenka kelti ant keltuvo. Atlikus šį darbą, būtina prijungti diagnostinį kompiuterį ir elektroniniu būdu pasakyti sistemai, kad skysčio lygis atstatytas (nunulinti skaitiklį).
Kartu taip pat svarbu žinoti, kad negalima naudoti bet kokio „Eolys“ skysčio. Egzistuoja net keturios šio skysčio evoliucijos, kurias galima atskirti pagal buteliuko kamštelio ir automobilio įpylimo angos žiedo spalvą.
- Balta spalva: 1999–2002 m. gamybos modeliams (skystis DPX 42).
- Žalia spalva: 2002–2010 m. automobiliams (skystis Eolys 176).
- Mėlyna spalva: Nuo 2010 m. gamintiems modeliams (skystis Powerflex).
- Juoda spalva: Taip pat nuo 2010 m. naudojamas skystis (Extend).
Ekspertai griežtai pataria skystį rinktis vadovaujantis gamintojo instrukcijomis – pagal automobilio kėbulo (VIN) numerį arba įpylimo angos žiedo spalvą. Aklai pasikliaujant tik gamybos metais ar internetiniais paieškos varikliais, galima padaryti brangiai kainuojančią klaidą.
Galima rasti ne tik prancūziškuose automobiiluose
Nors FAP tipo filtrai yra PSA koncerno išradimas, dėl glaudaus automobilių gamintojų bendradarbiavimo ir variklių mainų šią technologiją galima rasti įvairiuose automobiliuose.
Šio tipo filtrus naudoja ne tik „Citroen“ ar „Peugeot“, bet ir kai kurie „Fiat“, „Lancia“, „Mini“, „Ford“, „Mazda“ bei „Volvo“ modeliai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
