Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pirmadienį paskelbė, kad rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai mūsų šalyje toliau brango: benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc.
Pasaulinėse rinkose „Brent“ rūšies naftos kaina per savaitę kilo 2,6 proc. – iki 92,4 JAV dolerio už barelį ir pirmą kartą šiemet viršijo 2022-ųjų kainų lygį. Pernai tuo pačiu metu tokios naftos vidutinė kaina buvo mažesnė ir siekė 91,8 JAV dolerio už barelį.
Prognozuoja, kad kainų šuolių bus daugiau
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto prof. Vytautas Snieška naujienų portalui tv3.lt teigė, kad žaliavinės naftos kainų svyravimai yra susiję ir su sezoniniu laikotarpiu – didėjant paklausai, kainos taip pat kyla į viršų.
Dėl šios priežasties degalinių tinklų atstovai, pirkdami brangesnę naftą ir norėdami gauti tam tikrą pelno dalį, taip pat brangina kurą, o už tai susimoka galutinis vartotojas – transporto priemonių savininkai, vairuotojai.
Kaip aiškino V. Snieška, žaliavinės naftos brangimą lemia ne tik sezoninis laikotarpis, bet ir kiti veiksniai.
„JAV naftos strateginės atsargos šiuo metu yra sumažėjusios iki rekordiškai žemo lygio. Tad nors ši valstybė ir gali patiekti didesnį naftos kiekį į rinką, tačiau iš tiesų jos galimybės yra apribotos.
Kita vertus, OPEC+ (naftą eksportuojančių šalių aljansas – aut. past.) valstybės, tokios kaip Saudo Arabija, Rusija ir kitos laikosi susitarimo sumažinti pasiūlą ir taip padidinti kainą už žaliavinę naftą. Be to, Kinijoje taip pat didėja naftos paklausa, o tai irgi lemia, kad kainos už šią žaliavą kopia į viršų“, – kalbėjo V. Snieška.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas antrina, kad naftos paklausa yra gana didelė, iškyla problema dėl pakankamos jos pasiūlos.
„Nors naftos paklausa iš tiesų yra padidėjusi, tačiau didesnė problema – pasiūla, kuria riboja OPEC+ valstybės. Dar birželio mėnesį Saudo Arabija paskelbė savarankiškai mažinsianti naftos gavybą iki 1 mln. barelių per dieną.
Akivaizdu, kad rinka sureagavo, kainos už žaliavinę naftą pradėjo kilti. Ar kainos ir toliau didės? Viskas priklausys nuo Saudo Arabijos veiksmų“, – svarstė ekonomistas.
Jo teigimu, daugelis rinkos ekspertų viliasi, kad Saudo Arabija išlaikys šaltą protą ir nesistengs siekti, kad žaliavinės naftos kaina perkoptų 100 JAV dolerių už barelį.
Tiesa, anot T. Povilausko, kainų šuolių ateityje tikrai gali būti, tačiau net ir tuo atveju, jeigu naftos kaina perkoptų 100 JAV dolerių už barelį, tam tikrų įtakos svertų turi ir JAV.
Prof. V. Snieška įvardija ir kitą veiksnį, kuris daro įtaką naftos kainoms. Tai yra konkurencinė situacija, kai „buliaus rinkoje“ vadinamoje aplinkoje, pasak profesoriaus, ir sukuriamas spaudimas, lemiantis kainų didėjimą. Mat tokiu atveju rinkos žaidėjai, matydami augančią paklausą, skuba pirkti naftą ir vėliau ją parduoda brangiau.
„Šie žaidimai lems tai, kad kainos šokinės – pakils ir vėl nusileis. Negana to, prie kainų pokyčių prisideda ir karas Ukrainoje, sankcijų atsiradimas. Reikia įvertinti ir tai, kad palaipsniui yra mažinamas naftos naudojimas energetikoje, elektros gamyboje, automobilių srityje, tačiau kartais vėjo ir saulės energijos pritrūksta, tad tokiu atveju staigiai paleidžiamos iškastiniu kuru varomos elektrinės.
Nors baimės dėl strateginių išteklių apsirūpinimo rinkoje šaltuoju laikotarpiu atsiranda daugiau, reikia atkreipti dėmesį, kad Europos dujų rinka šiais metais yra ramesnė, kadangi saugyklos yra užpildytos, o tai galbūt kiek ir švelnina situaciją dėl naftos sunaudojimo. Stambesni rinkos žaidėjai, tokie kaip JAV „Goldman Sachs“ bankas, padidino „Brent“ naftos kainos prognozes iki 100 JAV doelerių už barelį“, – kalbėjo profesorius.
2 eurų už degalus mokėti nereikės?
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys naujienų portalui tv3.lt sakė, kad dabar naftos kainos pastarosiomis dienomis sumažėjo nuo 95 iki 93 JAV dolerių už barelį.
Esą tokių kainų šuolių, kokie buvo Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje ir esant nežinomybei rinkose, kai kainos už litrą degalų perkopė ir 2 eurus, tikėtis bent jau šiuo momentu nevertėtų.
Pasak jo, kelti didelio ažiotažo dėl žaliavinės naftos brangimo ir laukti 2 eurų ribos už kurą nevertėtų, mat dabartinės tendencijos yra paaiškinamos – prie kainų didėjimo prisideda ne tik finansų maklerių, siekiančių uždirbti, veiksmai, bet ir OPEC+ valstybių susitarimas nedidinti naftos gavybos.
„Galbūt kai kas laukia staigių kainų pokyčių degalinių švieslentėse. Tačiau to nebus, nes didmeninė rinka balansuoja esant didelėms kainoms už žaliavą.
Taigi, jeigu degalinės nusipirko keliasdešimt tonų brangesnio kuro, dabar jį turi parduoti, nedempinguoti kainų. Jeigu ateityje nebus kažkokių didelių pokyčių rinkose, kuro kainos turėtų išlikti panašiame lygyje“, – svarstė V. Šukys.
