2016-aisiais, kai „Land Rover“ paskelbė nutraukianti legendinio klasikinio „Defender“ gamybą dėl griežtėjančių saugumo ir ekologijos reikalavimų, Ch. Fawcettas nusprendė eiti va bank. Jis užsisakė ne vieną ir ne du, o net 239 naujus „Defender 110“ visureigius.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Tai buvo milžiniška finansinė rizika. Nors dėl didelio kiekio verslininkas išsiderėjo beveik 15 proc. nuolaidą ir už vieną automobilį mokėjo vidutiniškai po 22 600 svarų sterlingų (apie 26 000 eurų), bendra sandorio suma siekė stulbinančius 5,4 mln. svarų (apie 6,1 mln. eurų).
Visus automobilius jis iškart įregistravo, kad vėliau nekiltų problemų dėl pasikeitusių reikalavimų, ir... tiesiog pastatė į sandėlį.
Kantrybė atsipirko su kaupu
Pasirodžius naujos kartos „Defender“, senojo modelio paklausa tarp tikrų entuziastų tik išaugo, o pasiūla – išseko, tačiau senus „Defender“ automobilius įsigijusi įmonė neskubėjo jų parduoti.
Įmonė ėmėsi tobulinti šiuos automobilius: atnaujino interjerus, sumontavo geresnius važiuoklės komponentus, 18 colių ratlankius ir patobulino variklius (siūlomas 2,3 l benzininis išvystantis 312 AG arba dyzelinis 2,2 l agregatas išvystantis 176 AG).
Šiandien sandėlyje liko vos 21 automobilis, o jų kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas.
Jei iš pradžių patobulinti modeliai buvo parduodami už maždaug 80 000 svarų, tai dabar, automobiliams tapus retenybe, už vieną egzempliorių prašoma net iki 320 000 svarų sterlingų (apie 365 000 eurų).
Tai reiškia, kad net ir įskaičiavus modifikavimo kaštus, pardavimo kaina pradinę investiciją viršija daugiau nei dešimt kartų.
Akivaizdu, kad rizika investuoti į pasenusius modelius tapo vienu pelningiausių sprendimų automobilių verslo istorijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
