Vadovaujantis „AutoTyrimų“ duomenimis, dar prieš prasidedant pasaulinei pandemijai, 2019 metais Lietuvoje iš viso buvo įregistruoti 50 829 nauji lengvieji automobiliai, arba net 41,3% daugiau negu 2018 metais. Vis dėlto, septynerius metus trukęs augimas sustojo 2020 m. kovą. Tuomet automobilių pardavimų apimtys smuko 41%, balandžio mėnesį – 67%, o gegužės mėnesį – 54%.
Natūralu, jog daugelio krizių akivaizdoje, naujas automobilis tampa nebe pirmos būtinybės pirkiniu, tačiau šį kartą ženklų prekybos sulėtėjimą paskatino kiti veiksniai. Staigus visos automobilių gamybos grandinės sustabdymas ir toks pats spartus bandymas ją užkurti iš naujo baigėsi tuo, jog naujų automobilių rinkoje atsirado žvėriškas jų trūkumas. Vis dėlto, ar šios problemos vis dar aktualios šiandien? O galbūt jau pasiekėme automobilių trūkumo piką?
Situacija – stabilesnė
Automobilių trūkumo įkarštyje, į daugelį salonų įžengę pirkėjai turėjo susidurti su pardavėjams ne ypač malonia situacija – „Automobilių neturime ir nežinome, kada turėsime“. 2020-aisiais ir 2021-aisiais ši frazė buvo labai dažnai girdima kone visuose automobilių salonuose, tačiau žengiant į 2023-uosius skirtingų prekių ženklų atstovai Lietuvoje dabartinę situaciją vertina gerokai optimistiškiau ir mano, jog blogiausia – jau praeityje.
„Su atsargiu optimizmu galiu pasakyti, kad blogiausia jau praeityje – automobilių gamybos tempas ir bendras jų kiekis auga. Tam didelę įtaką turėjo ir bendros „Volkswagen“ grupės pastangos. Pavyzdžiui, „Taktinių pajėgų“ projekto komanda gamykloje, įvertindama tuo metu prieinamas detales, sugebėjo optimizuoti gamybą ir išsaugoti per 1 mln. automobilių. Kita vertus, didėja ne tik gamyba, bet ir paklausa, todėl ateinančias metais esame susikoncentravę į savo klientų lūkesčių patenkinimą“, – sako „Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalims Justas Nekrošius.
Optimistinių ženklų naujų automobilių rinkoje įžvelgia ir BMW prekės ženklo vadovas Martynas Daujotas: „Palyginus su pavasariu, šiandien automobilių tiekimo situacija yra stabilesnė, tačiau bangavimas dar išlieka. Rinkoje vis dar jaučiamas mikroprocesorių ir kitų komponentų tiekimo nepastovumas. Tiesa, ir klientai, ir pardavėjai jau prisitaikė gyventi šiomis, metus besitęsiančiomis sąlygomis – jie supranta, kad užsakius naują automobilį jo pristatymo teks palaukti, o tam tikrais atvejais, siekdami greitesnio pristatymo, atsisako kai kurios papildomos įrangos.“
Vis dėlto, BMW ir „Volkswagen“ prekės ženklų vadovų optimizmą išsklaido Lietuvos naujų automobilių rinkos lyderės vaidmenį užimančios „Toyota“ atstovai. Jie nėra linkę sutikti, jog automobilių tiekimo problemos jau pasiekė piką.
„Situaciją kasdien vis dar veikia daug veiksnių, pavyzdžiui, vykstantis karas Ukrainoje, puslaidininkių trūkumas, automobilių gamybai reikalingų detalių logistikos problemos“, – problemas įvardija „Toyota“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Baltijos šalims, Liisi Kõivumägi.
Kolegei antrina ir „Peugeot“ importuotojo Lietuvos regiono vadovas Vitalijus Eidimtas: „Norėčiau tikėti, kad automobilių tiekimo problemos pasiekė piką, bet realybė ir faktai, vis dar, rodo tam tikrą nestabilumą, dėl kurio negali daryti vienokių ar kitokių strategiškai svarbių sprendimų“, – priduria V. Eidimtas.
Pristatymo laiką lemia keli veiksniai
Nepriklausomai nuo pasaulyje vykstančių įvykių, pačių populiariausių modelių įsigijimo procesas visuomet būdavo pats sudėtingiausias, mat gamintojai tiesiog nespėdavo patenkinti paklausos. Vis dėlto, sutrikus tiekimo grandinėms, nemaža dalis gamintojų pradėjo imtis priemonių, kurios leistų supaprastinti modelių gamą, atsisakyti begalės skirtingų modifikacijų ar mažiau populiarių variklių, kėbulo tipų. Kita vertus, galutinis klausimas išlieka toks pats – ar automobilio pristatymo trukmė sutrumpėjo, išliko tokia pati, ar netgi pailgėjo?
BMW prekės ženklo vadovo Lietuvoje, M. Daujoto, teigimu, automobilio pristatymo terminai labiausiai priklauso nuo jo gamybos vietos: „Greičiausiai klientams pristatomi Europoje gaminami modeliai, pavyzdžiui 1 ar 5 serijos BMW, taip pat X1. Jų gamybos terminas paprastai siekia iki pusės metų. Tuo tarpu JAV, Pietų Amerikoje ar Azijoje gaminamų modelių pristatymas gali užtrukti ir 12-13 mėnesių.“
„Audi“ ir „Volkswagen“ importuotojo „Moller Baltic Import” vadovės Ilze Grase-Ķibilde teigimu, automobilio pristatymo terminus gali lemti įvairūs faktoriai, tačiau, pavyzdžiui, trumpiausi „Audi“ pristatymo terminai yra „Audi A6“, „A5“ ir „A4“, taip pat „Audi A3“, „A1“ ir „Audi Q2“ modeliams.
„Klientams ilgiau gali tekti laukti „Audi RS3“, „Audi Q4“ ir naujųjų „ID.5“ ir „ID.Buzz“ modelių dėl didelio susidomėjimo jais, tačiau galiu pasidžiaugti, kad per labai trumpą laiką taip pat galime pristatyti populiariausius ir sparčiai augančio mažų visureigių segmento modelius, tokius kaip „Volkswagen T-Cross“, „Volkswagen Taigo“, „Volkswagen T-Roc“, – priduria I. Grase-Ķibilde.
Jeigu gamybos vieta visuomet turėjo didelę svarbą automobilio pristatymo terminams, skirtingų prekės ženklų atstovai atskleidė, jog šiandien naujutėlio ratuočio atvykimą nulemia ir jame sukomplektuota įranga.
„Didžiausią įtaką turi pagalbinės sistemos, naudojančios įvairius sensorius ir kameras, tačiau pasitaiko ir gan kurioziškų atvejų. Antai vasarą kuriam laikui „Audi Q7“ komplektacijos galimybės buvo ribotos, nes trūko vilkimo jungčių“, – sako I. Grase-Ķibilde.
Su panašiomis problemomis susidūrė ir prancūziškų automobilių gamintojos „Peugeot“ atstovai: „Buvo keletas atvejų, kai strigo automobilių gamyba dėl įkrovimo lizdų trūkumo. Lustų ir kitokių žaliavų trūkumas vis dar turi įtakos sklandžios gamybos nebuvimui. Kai kurie įrangos komponentai, kaip parkavimo davikliai ir panašiai, tiesiog nekomplektuojami, jeigu yra jų trūkumas. Toks sprendimas užtikrina, jog gamyba nesulėtėja ir sklandžiai vyksta toliau“, – atskleidžia V. Eidimtas.
Pirmenybę teikia paklausiausiems modeliams
Dar prieš keletą metų pažvelgus į praktiškai visų automobilių gamintojų modelių gamas, jose būtume išvydę dešimtis skirtingų pasirinkimų: nuo kompaktiško hečbeko iki erdvaus vienatūrio. Tačiau šiandien situacija yra ženkliai pasikeitusi.
Automobilių gamintojai norėdami patenkinti nemažėjančią paklausą, pradėjo taikyti strategiją, kurios esmė – populiariausių modelių gamybos pajėgumų didinimas, aukojant mažiau dėmesio sulaukiančius modelius.
„Šįmet situacija stabilizavosi, tačiau optimalia jos dar nepavadinčiau, nes turime nemažai modelių, kurių pasiūla lieka ribota. Visų modelių gamybą pilnai sustyguoti tikimės per ateinančius metus. Besikeičianti rinka ir žmonių poreikiai yra džiuginantis iššūkis ateinantiems metams – jei prieš kelerius metus elektromobiliai ir įkraunami hibridai buvo niša, šiandien jie sudaro daugiau nei ketvirtadalį „Audi“ užsakymų Baltijos šalyse. Būtent jiems ir teikiame prioritetą“, – sako „Audi“ prekės ženklo vadovas Lietuvoje ir Latvijoje Ilgvars Lubka.
Vis dėlto, tam tikrų išimčių naujų automobilių rinkoje yra. BMW prekės ženklo vadovo Lietuvoje M. Daujoto teigimu, Vokietijos gamintoja siekia išlaikyti optimalią visų modelių gamybą.
„Nors kai kurie gamintojai perorientavo gamybą ir trūkstamus komponentus nukreipė į pelningesnių modelių gamybą, BMW tokios politikos vengia ir tęsia visų modelių gamybą. Žinoma, koncernas siekia išplėsti gamybos apimtis tų modelių, kurie yra itin paklausūs. Pavyzdžiui, šiemet itin išaugo elektra varomų automobilių poreikis, tokių kaip „BMW i4“, „iX“, „i7“, taip pat visuomet populiarių X5 modelių. Todėl šių automobilių gamybos tempą koncernas didina“, – priduria M. Daujotas.
Tokiu pačiu principu vadovaujasi ir vienas didžiausių automobilių gamintojas pasaulyje – „Toyota“. „Toyota“ komunikacijos ir rinkodaros vadovės Baltijos šalims Liisi Kõivumägi teigimu, Japonijos gamintoja neskirsto automobilių užsakymus pagal specifinius prioritetus ir vietoje to, visi užsakymai patenka į vieną, bendrą katilą.
