Nijolė Sadūnaitė (nuotr. Fotodiena.lt)

Nijolė Sadūnaitė (nuotr. Fotodiena.lt)

 Vienuolyne Pavilnyje gyvenanti Nijolė Sadūnaitė naujienas sužino itin retai, nes nesinaudoja internetu, nežiūri televizoriaus ir beveik neklauso radijo, o apie Seimo sprendimą skirti jai Laisvės premiją išgirdo tik po pusdienio.

REKLAMA

Sovietmečiu leistos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platintoja vis gūžčioja pečiais, abejodama, ar iš tikrųjų yra verta tokio praėjusią savaitę jai paskirto apdovanojimo.

„Aš tikrai šimtu procentų įsitikinusi, kad Gerasis Dievas Lietuvoje labiau neišprususio, silpno žmogaus nesurado, tai davė man jėgų ir pasiuntė tam darbui mane“, – sako N. Sadūnaitė.

Tarp kur kas labiau nusipelniusių žmonių ji laiko Laisvės premiją jau gavusį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ redaktorių, arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių.

N. Sadūnaitė taip pat išskiria kroniką padėjusį platinti rusų disidentą, žmogaus teisių gynėją Sergejų Kovaliovą. Ji buvo viena tarp nominavusiųjų S. Kovaliovą pirmajai Laisvės premijai 2011 metais.

Tačiau labiausiai vienuolę stebina, kad iki šiol tokia premija nepaskirta nė vienam iš partizanų, kovojusių su sovietų okupacija. Savo apdovanojimą premijos laureatė atiduotų laisvės kovų veteranui Jonui Kadžioniui.

„Aš lenkiuosi jam ir visiems partizanams. Jeigu ne jie, nebūtų mūsų. Čia ant jų kraujo, ant jų kančių, ant jų pasiaukojimo kilo Lietuva“, – interviu BNS sakė N. Sadūnaitė.

„Jeigu ne aš, tai kas?“

Partizanų likimai buvo viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių N. Sadūnaitę pasitraukti į pogrindį. Likus metams iki Antrojo pasaulinio karo Kaune gimusi N. Sadūnaitė augo tuo metu, kai dalis lietuvių pasitraukė į mišką, siekdami pasipriešinti sovietų okupacijai.

Religinga Sadūnų šeima bėgdama nuo tremties į Sibirą 1945 metais apsigyveno Anykščiuose. N. Sadūnaitė dažnai matydavo patvoryje sumestus nužudytų partizanų kūnus, nes gyveno netoli stribų būstinės.

REKLAMA

Vėliau jų kūnai būdavo nuvežami į miesto aikštę ir ten numetami, siekiant atgrasyti kitus vietinius nuo pasipriešinimo.

„Kaip aš sakau, su religija mane supažindino tėvai, o visa kita pamačiau pati. Tada aš ir supratau, kas tai yra okupacija. Man nereikėjo jokios propagandos“, – pasakoja N. Sadūnaitė.

Baigusi mokyklą ji tapo vienuole, o į sovietų saugumo akiratį pateko 1970 metais, kai surado advokatą už vaikų katekizaciją teisiamam kunigui Antanui Šeškevičiui.

Po metų N. Sadūnaitė slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje, o 1974 metais pradėjo dauginti ir platinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“.

Jos indėlis buvo svarbus išgabenant leidinį į užsienį. Pakeitusi išvaizdą ji dažnai vykdavo į Maskvą, kur perduodavo kroniką su Jungtinių Valstijų ambasada susijusiems asmenims.

N. Sadūnaitė pasakoja, kad jai rūpėjo papasakoti tarptautinei bendruomenei apie žmogaus teisių pažeidimus ne tik katalikų, bet ir kito tikėjimo žmonių ar ateistų atžvilgiu.

„Aš visada buvau už tiesą, už meilę žmogui. Kas gali būti gražiau, kaip mylėti žmogų ir tiesą? Apie tai ir buvo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Visiems okupantams žmogus, sąžinė ir protas buvo didžiausias priešas“, – sako ji.

1974 metais disidentė buvo sulaikyta ir nuteista trejiems metams sunkiųjų darbų ir trejiems metams tremties.

Grįžusi į Lietuvą N. Sadūnaitė toliau užsiėmė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidyba ir platinimu, slapstėsi, vis būdavo suimama ir tardoma.

REKLAMA

1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.

N. Sadūnaitė pripažįsta, kad jai dažnai būdavo baisu.

„Kiekvienas žmogus, jeigu stogas nenuvažiavęs, bijo. Bet va tas tikėjimas, kad reikia... Jeigu ne aš, tai kas? Tie, kur redakcijoje dirbo, buvo daug vertingesni ir reikalingesni Lietuvai ir pogrindžiui“, – sako ji.

Nori vienybės

Guvi ir optimistiška vienuolė šiandien tarnauja Švenčiausios Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyne. N. Sadūnaitė sako, kad Lietuvai iškovojus nepriklausomybę pagrindinis jos gyvenimo tikslas buvo pasiektas.

„Norėjau, kad žmogus turėtų sąžinės laisvę ir galėtų pasirinkti taip, kaip Dievas jam davė. Davė protą, sąžinę ir laisvą valią ir to niekas negali prievartauti“, – teigia Laisvės premijos laureatė.

„Aš ir broliams iš KGB vis sakydavau: būtų Lietuva katalikų rankose ir persekiotų ateistus, aš už jus eičiau į kalėjimą. Niekas neturi teisės už įsitikinimus persekioti žmogaus“, – priduria ji.

Lietuvai rengiantis kitąmet minėti 28-ąsias atkurtos nepriklausomybės metines, N. Sadūnaitė šiandien nerimauja dėl realiai neįvykusios liustracijos, socialinės atskirties ir emigracijos.

Ją liūdina ir viešojoje erdvėje juntamas šaltukas Bažnyčiai.

„Aš suprantu tuos žmones. Jie išaugo kitoje atmosferoje, nei aš ir jiems atrodo, kad Bažnyčia yra kažkokia tamsybė, su viduramžiais susijusi. Taip galvoti galima, bet tu priimk, ką tau sako kitas žmogus, ir palaikyk diskusiją“, – teigia vienuolė.

REKLAMA

„Ideologiškai mes galime skirtis, mūsų supratimas gali skirtis, bet taip noriu, kad būtų bendras noras, kad Lietuvoje būtų visiems gera“, – tvirtina disidentė.

2016-aisiais ji palaidojo vieną geriausių savo draugių Bronę Kibickaitę, su kuria prieš daugiau nei 60 metų nusprendė tapti vienuole.

Daugelio artimųjų jau netekusi 79 metų N. Sadūnaitė jėgų ir toliau semiasi iš tikėjimo.

„Dievas visais būdais bando tave sustiprinti ir to optimizmo duoti. Aš tikiu, kad taip yra ne tik tikinčiam. Aš tikiu, kad žmogus, kuris yra už tiesą, už gėrį, už sąžinę, kad jis yra už Dievą. Nesvarbu, kad jis jo nepažino“, – sako ji.

Ot
2017-11-20 12:16:06
Sadūnaitė labai jau išaukština partizanus(miškinius), kurių tarpe buvo visokio plauko prisitaikėlių ,keršytojų už stribų žudynes , ar plėšikaujančių,besislapstančių nuo sovietų kariuomenės ,neturinčių supratimo apie politiką ir Lietuvos nepriklausomybę. Valstiečiai gyvenę pamiškėse bijojo ir kentėjo nuo abiejų pusių vienų(miškinių) naktį ,kitų( skrebų) dieną. Kartais net broliai buvo skirtingose grupuotėse...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Top Video

Dovilė Šakalienė sulaukė grasinimų: kreipėsi į prokuratūrą
DABAR RODOMA
Dovilė Šakalienė sulaukė grasinimų: kreipėsi į prokuratūrą
DABAR RODOMA
Vaikus atgavusi Egė Kručinskienė: „Vaikai labai pasikeitę“
DABAR RODOMA
Užplūdo skambučiai iš Mozambiko
DABAR RODOMA
Nufilmavo beširdišką Alytaus vairuotojo poelgį – partrenkęs šunį nesustojo
DABAR RODOMA
Naujas skandalas Kaune: po auklėtojos skundo šeima neteko vaiko
DABAR RODOMA
Klaipėdos soduose – trijų lavonų kūnai
DABAR RODOMA
Baltasis ar rudasis: kokį cukrų rekomenduoja dietologė?
DABAR RODOMA
Vairuotojų galvos skausmas – senos padangos: kur atsikratyti
DABAR RODOMA
Žmonės susiėmę už galvų: laidoja kaip per karą
DABAR RODOMA
Pravirkusi R. Šakalytė-Jakovleva peikė valstybės institucijas ir atsiprašė žiūrovų
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
Ot 2017-11-20 12:16:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Sadūnaitė labai jau išaukština partizanus(miškinius), kurių tarpe buvo visokio plauko prisitaikėlių ,keršytojų už stribų žudynes , ar plėšikaujančių,besislapstančių nuo sovietų kariuomenės ,neturinčių supratimo apie politiką ir Lietuvos nepriklausomybę. Valstiečiai gyvenę pamiškėse bijojo ir kentėjo nuo abiejų pusių vienų(miškinių) naktį ,kitų( skrebų) dieną. Kartais net broliai buvo skirtingose grupuotėse...   ATSAKYTI
Benamiai (nuotr. Fotodiena.lt)
Klaipėdoje – dar neregėta benamių gyvenvietė. Be stogo virš galvos likęs klaipėdietis kone hektaro teritorijoje susirentė sau namus, prausyklą, virtuvę ir net šiltnamius, ...
Evaldo Petrausko mylimoji atskleidė kitą pusę: „Jis labiau šeimyniškas, negu aš“
Boksininko Evaldas Petrausko istorija, esą jis praėjusiais metais sužalojo savo tuometinę draugę, apskriejo kone visus Lietuvos naujienų portalus. Po metų paaiškėjo, kad ...
Nemuno upės vingis (nuotr. Fotodiena.lt)
Kauno rajonas planuoja už 200 tūkst. eurų pirkti keleivinį laivą. Savivaldybė tikisi, kad laivas galėtų paskatinti turistus leistis į kelionę po Kauno rajono kurortines ...
Eglutės Lietuvoje (tv3.lt fotomontažas)
Netrukus į visų namus ir širdis pasibels šventinis Kalėdų periodas, kuris kiekvienam padovanos neišdildomus įspūdžius, jaukumą ir šilumą.  Sužinokite, kada prasidės ...
Plikledis (nuotr. Fotodiena.lt)
Šalyje valstybinės reikšmės kelių dangos yra sausos, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Vis dėlto, vairuojantieji artėjančią naktį turėtų būti itin atidūs. Dėl naktį ...
REKLAMA

Top Video

Dovilė Šakalienė sulaukė grasinimų: kreipėsi į prokuratūrą
DABAR RODOMA
Dovilė Šakalienė sulaukė grasinimų: kreipėsi į prokuratūrą
DABAR RODOMA
Vaikus atgavusi Egė Kručinskienė: „Vaikai labai pasikeitę“
DABAR RODOMA
Užplūdo skambučiai iš Mozambiko
DABAR RODOMA
Nufilmavo beširdišką Alytaus vairuotojo poelgį – partrenkęs šunį nesustojo
DABAR RODOMA
Naujas skandalas Kaune: po auklėtojos skundo šeima neteko vaiko
DABAR RODOMA
Klaipėdos soduose – trijų lavonų kūnai
DABAR RODOMA
Baltasis ar rudasis: kokį cukrų rekomenduoja dietologė?
DABAR RODOMA
Vairuotojų galvos skausmas – senos padangos: kur atsikratyti
DABAR RODOMA
Žmonės susiėmę už galvų: laidoja kaip per karą
DABAR RODOMA
Pravirkusi R. Šakalytė-Jakovleva peikė valstybės institucijas ir atsiprašė žiūrovų


TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų