Rokas Grajauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Rokas Grajauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto Lietuvoje priklauso apie 300 tūkst. darbo vietų, todėl tai – geros žinios daugeliui dirbančiųjų. Žinoma, didelę įtaką eksportuojančių įmonių sėkmei turės jų prekių ir paslaugų konkurencingumas, tad juo rūpintis reikėtų vis labiau.

REKLAMA

Naujausiais duomenimis, eksportas iš Lietuvos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu tų pačių metų laikotarpiu, augo daugiau kaip 17 proc. Tai lėmė keletas priežasčių, tarp kurių – smarkiai išaugusios kai kurių eksportuojamų prekių, ypač naftos ir pieno produktų, kainos, taip pat atsigaunantis Rusijos ir kitų šalių ūkis.

Eksportas į Rusiją augo net 20 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį eksporto iš Lietuvos į Rusiją apimtys augo daugiau kaip 20 proc. Tokiam rezultatui didžiausios įtakos turėjo ankstesnis – 2015-2016 metų – rezultatas, kuomet šis rodiklis smuko apie 40 proc. Tiesa, didžioji metų pradžioje pademonstruoto rezultato dalis priklauso mašinų, transporto priemonių, vaistų, cheminių, statybinių ir kitų medžiagų reeksportuotojams. Lietuvoje pagamintų produktų eksportas į Rusiją sudaro vos 2 proc. viso vietinės kilmės eksporto.

Rusija – mažos svarbos rinka mūsų gamintojams, tačiau didelės – prekybininkams ir transporto sektoriui. Šios šalies ekonomika dvejus metus kapanojosi iš recesijos, o dabar jau stebime jos atsigavimą. Sustiprėjęs rublis kilstelėjo tiek vartotojų, tiek ir įmonių perkamąją galią ir taip prisideda prie mūsų eksporto augimo. Pastaruoju metu taip pat stebime didėjančias vietinės kilmės eksporto prekių – baldų, maisto produktų, tabako, metalo gaminių – apimtis į Švediją, Olandiją, Lenkiją.

Toliau auga eksportas į JAV

Galime pasidžiaugti ir nuosekliai didėjančiu eksportu į JAV, kur iškeliauja ne tik naftos produktai, bet ir pieno gaminiai, baldai, trąšos, optiniai gaminiai, chemijos produktai. Pastaruosius dvejus metus eksportą į šią šalį pastebimai augino dolerio atžvilgiu kritusi euro vertė. Tačiau žvelgiant į priekį išlieka klausimas, kiek ilgai matysime atsivėrusį eksporto į JAV langą – eurui prognozuojamas stiprėjimas dolerio atžvilgiu, o tai neigiamai veiks eksporto plėtros į šią šalį galimybes.

REKLAMA

Didžiausią minusą per pirmąjį ketvirtį pademonstravusi kategorija – grūdų eksportas. Po rekordinių 2015-ųjų ūkininkai ir prekybininkai praėjusiais metais vis dar sėkmingai pardavinėjo užsilikusį derlių. Tačiau šiemet aruodai ištuštėję, tad ir skaičiai mažesni – užfiksuotas kritimas siekia net 40 proc.

Aukštos pridėtinės vertės produktų – vis daugiau

Prie teigiamų tendencijų galime priskirti kiekvienais metais augančias aukštųjų technologijų eksporto apimtis. Šiuo metu aukštos pridėtinės vertės prekės, tarp kurių – farmacijos produktai, optiniai gaminiai, elektroniniai komponentai ir kt. – sudaro apie 8 proc. viso šalies eksporto. Tiesa, nepaisant nuolatinio augimo, Lietuva pagal aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportą vis dar atsilieka nuo europinio vidurkio, nors pagal šį rodiklį lenkia devynias ES šalis.

Pastaruoju metu įsibėgėja ir paslaugų eksportas. Pagrindinės eksportuojamos paslaugos –transportavimas, turizmas. Tačiau pastaruoju metu auga ir statybos, informacinių technologijų, verslo paslaugų eksportas. Iš viso praėjusiais metais paslaugų eksporto apimtys augo daugiau kaip 10 proc.

Nors šiemet tokį pagreitį gali būti nelengva išlaikyti, tačiau augantis paslaugų eksportas sudarys vis didesnę Lietuvos ekonomikos dalį.


Rezultatus žemyn nutempti gali konkurencingumas

„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiemet bendras prekių ir paslaugų eksportas augs 3,5 proc. ir bus spartesnis už šalies ekonomikos augimą.

REKLAMA

Prognozuoti gerus eksportuotojų rezultatus leidžia pozityvūs ženklai, kuriuos stebime išorinėje aplinkoje. Iš recesijos kyla Rusijos ir kitų NVS valstybių ekonomikos, vis tvirčiau atrodo JAV ūkis, mažėja politinės rizikos – visa tai turėtų galų gale išjudinti ir pagrindinių ES valstybių ekonomikas.

Tačiau reikia nepamiršti, kad maždaug pusę eksporto potencialo nulemia mūsų pačių konkurencingumas. Pastaruoju metu darbo sąnaudos Lietuvoje augo itin sparčiai, o našumas beveik neaugo. Todėl iškyla pavojus, kad ilgainiui Lietuvos verslo įmonių konkurencinė pozicija prastės.

Atlyginimų augimo nesustabdysime, o ir nenorėtume. Vadinasi, įmonės privalo aktyviau investuoti į našumo didinimą ir technologinį atsinaujinimą. Tuo pačiu vis aktyviau reikia galvoti ir apie tai, kaip išplėsti sukuriamą vertę. Tai aktualu ne tik aukštųjų technologijų, bet ir „žemųjų“ technologijų gamintojams, kurie turėtų didinti dėmesį gaminamų produktų kokybei, dizainui ir išskirtinumui. Tik tokiu atveju bus galima uždirbti daugiau net ir su vis „brangesniais“ darbuotojais.

XXL
2017-05-12 17:05:41
na, kad taip vadinamas ekspertas nemoka skaičiuoti jau tapo norma. Per krizę darbo našumas Lietuvoje augo šuoliais, o atlyginimas tik mažėjo. Jei suskaičiuotume, kiek nuo tada pakilo darbo našumas ir algos - matytume didžiulį skirtumą. Užtat apie nuolat augančius pelnus vis nutylima
Atsakyti
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
APKALTA! 2017-05-13 21:41:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
DĖL SNORO SUŽLUGDYMO D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!   ATSAKYTI
XXL 2017-05-12 17:05:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
na, kad taip vadinamas ekspertas nemoka skaičiuoti jau tapo norma. Per krizę darbo našumas Lietuvoje augo šuoliais, o atlyginimas tik mažėjo. Jei suskaičiuotume, kiek nuo tada pakilo darbo našumas ir algos - matytume didžiulį skirtumą. Užtat apie nuolat augančius pelnus vis nutylima   ATSAKYTI
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė (nuotr. asm. archyvo)
Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 ...
Karolis Kaupinis Fotodiena.lt/Fotodiena.lt
 Jūs, Audriau Bačiuli, kuris didžiuodamasis vakar vakare rašėt, kad skambino Jūsų motina ir perdavė, kad „pernelyg švelniai apie tas paleistuves“ kalbėjot. Jūs kalbėjot, ...
Marius Dubnikovas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Naftos kainos vėl šauna į viršų. Ne truputį auga, bet kyla į gerą įkalnę. Ir dėl to reikėtų suklusti ne tik vairuotojams, kuriems degalai kainuos brangiau. Galvas pakrapštyti ...
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)
Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, ...
„Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė: kokia jūsų profesijos lytis?
Jūsų vaikas galės būti inžinieriumi arba biotechnologijų srities mokslininku, o gal sėkmingu IT sistemų architektu. Tačiau mergaitėms įžengti į šias sritis gali būti sunkiau ...
REKLAMA

Top Video

Meteorologai atskleidė, kokių orų Lietuva gali tikėtis per Kalėdas
DABAR RODOMA
Meteorologai atskleidė, kokių orų Lietuva gali tikėtis per Kalėdas
DABAR RODOMA
Moteris koja už kojos per bėgius vilkosi prieš pat milžinišku greičiu atlekiantį traukinį
DABAR RODOMA
Įspūdingas E. Ulanovo žaidimas Kaune: nugalėta ir „Anadolu Efes“
DABAR RODOMA
Mirtinas signalas! Lietuvių pamėgti populiarūs vaistai kelia nerimą
DABAR RODOMA
Prie prekybos centro laukia beprotnamis: parduotuves siaubs pusė milijono lietuvių
DABAR RODOMA
Popiežius Pranciškus kitąmet lankysis Lietuvoje
DABAR RODOMA
Lietuvių pamėgta balta mišrainė šiemet bus gerokai brangesnė
DABAR RODOMA
Sutarė, kiek didės medikų algos
DABAR RODOMA
Gelbstint Gedimino kalną aptiktas sprogmuo
DABAR RODOMA
Kilus panikai dėl nutraukiamų mokėjimų švenčių metu paaiškino, kokia paslauga neveiks

Televizija

Į viršų