Dauguma verslo lyderių mano, kad didžiąją nelegalios ekonomikos dalį Lietuvoje sudaro akcizinių prekių kontrabanda ir mokesčių vengimas slepiant tikrąsias pajamas. Tik kas ketvirtam vadovui pernai neteko susidurti su korupcija, sukčiavimu ar nesąžiningu elgesiu versle.
Šias negatyvias tendencijas įvardijo Lietuvos įmonių vadovai ir finansininkai, dalyvavę bendrovės „KPMG Baltics“ verslo lyderių apklausoje „Ekonomikos pulsas“.
Verslo lyderių teigimu, didžiausią šešėlinės ekonomikos dalį sudaro akcizinių prekių kontrabanda (kuras, tabako ir alkoholio gaminiai) – taip mano beveik pusė (46 proc.) apklaustų vadovų. Kiek mažiau (39 proc.) vadovų įsitikinę, kad didžiausią nelegalios ekonomikos dalį sudaro mokesčių vengimas, siekiant nuslėpti tikrąsias pajamas. Darbo užmokestį „vokeliuose“ ir nelegalų darbą įvardijo 13 proc., o sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje – 1 proc. apklaustųjų.
„Beveik kas antras apklaustas vadovas akcizinių prekių kontrabandą įvardijo kaip vieną opiausių problemų, dėl kurios valstybė negauna reikšmingų mokestinių pajamų, o legaliam akcizinių prekių verslui tenka nelygiomis sąlygomis konkuruoti su kontrabandine produkcija“, - teigė „KPMG Baltics“ verslo sandorių sudarymo ir restruktūrizavimo paslaugų vadovas Povilas Akstinas. Ekspertas priminė, kad šiemet visose ES šalyse atlikto KPMG tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje nelegalių cigarečių vartojimas yra antras didžiausių tarp ES šalių, o Lietuvoje nelegalios cigaretės sudaro 27,5 proc. rinkos.
Apklausti Latvijos vadovai mano, kad didžiausią nelegalios ekonomikos dalį jų šalyje sudaro mokesčių vengimas (41 proc.) ir atlyginimai vokeliuose bei nelegalus darbas (27 proc.). Skirtingai nei kaimyninėse šalyse, Estijos vadovai akcentavo sukčiavimą PVM srityje (28 proc.), taip pat įvardijo „vokelius“ ir nelegalų darbą bei kontrabandą (po 27 proc.)
Nesąžiningo elgesio versle nesumažėjo
Paprašius įvardyti korupcijos, sukčiavimo ar kito nesąžiningo elgesio lygį versle, dauguma (60 proc.) Lietuvos verslininkų pabrėžė, kad palyginus su praėjusiaisiais metais, korupcijos ir nesąžiningo elgesio nesumažėjo, o sumažėjimą įžvelgė tik 12 proc. respondentų.
Ketvirtadalis vadovų (25 proc.) teigė, kad jiems neteko susidurti su korupcijos, sukčiavimo ar nesąžiningo elgesio atvejais. Palyginus su kaimyninių šalių vadovų atsakymais, Lietuvoje šis rodiklis buvo mažiausias (Latvijoje 31 proc., o Estijoje 37 proc. vadovų nesusidūrė su korupcija ir nesąžiningu elgesiu). Beje, daugiau kaimyninių šalių verslininkų pastebi korupcijos ir nesąžiningo elgesio mažėjimą – Latvijoje 23 proc., o Estijoje – 28 proc.
Kovai su biurokratija ir korupcija – svarbiausias prioritetas
Apklausti Lietuvos įmonių vadovai pastebėjo, kad biurokratija, korupcija ir šešėlinė ekonomika yra pagrindiniai trukdžiai Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui didinti.
Trečdalis (33 proc.) apklaustų verslo lyderių pagrindine politikos sritimi tarptautiniam konkurencingumui didinti įvardijo struktūrines reformas korupcijai ir biurokratijai mažinti. Penktadalis (21 proc.) apklaustųjų prioritetine sritimi laiko į šešėlinės ekonomikos mažinimą orientuotą mokesčių politiką, 19 proc. – palankesnes sąlygas verslo finansavimui, 14 proc. – darbo našumo didinimą, 10 proc. – valstybės politiką, orientuotą į emigracijos mažinimą.
„Tai, kad verslo lyderiai korupciją, biurokratiją ir šešėlinę ekonomiką įvardija pagrindinėmis kliūtimis konkurencingumui įgyti, verčia susirūpinti – juk būtent šiuos verslo trukdžius dažniausiai pabrėžia ir užsienio investuotojai, dėl kurių dėmesio su kaimyninėmis regiono šalimis konkuruoja Lietuva“, - teigė „KPMG Baltics“ verslo sandorių sudarymo ir restruktūrizavimo paslaugų vadovas Povilas Akstinas.
