• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Su kaimyninės Lenkijos aktualijas sekančiu žurnalistu Vitalijumi Karakorskiu aptariame politinių santykių atvėsimą. Pirmojoje straipsnio dalyje kalbėjome apie apleistas istorines temas, antroje aptarėme Lietuvos etninės ir užsienio politikos skurdumą. Šią temą tęsiame.

REKLAMA
REKLAMA

Kritikuojate tai, kad nebuvo išsaugota Rytų Lietuvos televizija. Pirmaisiais nepriklausomybės metais, jau po 1991 metų rugpjūčio pučo privatizuota ir daugiau žiniasklaidos. Ar tai blogai?

REKLAMA

– Prisiminkime – kas iš tiesų nutiko. Lietuvai tapus nepriklausoma priimtas sprendimas, kad buvusio Lietuvos komunistų partijos (Sovietų Sąjungos komunistų partijos padalinio) turtas pereina atsikūrusios Lietuvos Respublikos žinion. Kartu su juo perėjo ir komunistinės spaudos organai su visu savo turtu. Kompartijos centro komiteto laikraštis „Czerwony Sztandar“ (sovietų įsakymu pradėtas leisti Lietuvos komunistų nuo 1953 metų, – „Balsas.lt“) perėjo Aukščiausiosios tarybos (Atkuriamojo Seimo, – „Balsas.lt“) žinion. O paskui, jau kaip laikraštis „Kurier Wilenski“, buvo privatizuotas.  Ir privatizuotas labai įdomiai – perleidžiant jį ten dirbusiam kolektyvui.

REKLAMA
REKLAMA

Kai kas pasakytų,kad tai labai demokratiškas variantas...

– Formaliai aišku, kad gerai viskas nudažyta. Turbūt nereikia aiškinti, kad sovietų kompartijos komiteto laikraštyje dirbo tam specialiai atrinkti žmonės? Tai ir kyla klausimas – kodėl leista buvo būtent jiems tą laikraštį vėl pasiimti? Vietoje tikros nacionalizacijos sekė perleidimas tiems patiems žmonėms, kurie daug metų ištikimai tarnavo okupanto ir komunistų partijos propagandinėms reikmėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet ar valstybė galėjo tokį leidinį išlaikyti?

– Atsiprašau... Viskas parduota kartu su patalpomis, kartu su organizacine technika. Schemos finale išėjo tai, kad valstybė ne tik nenacionalizavo, bet ir paėmė bei perdavė sovietmečio simpatikams bemaž primokėdama. Štai kur absurdas. Juk uždaroji akcinė bendrovė greitai atiteko įmonei „Klion“, kurios pagrindinės veiklos yra prekyba automobilių dalimis bei remonto paslaugos.  Tiesa, tuo metu lyg ir formavosi alternatyva – Czesławo Okińczyco „Znad Willi“, kuris gaudavo paramą iš Lenkijos, tačiau buvusi komunistinė žiniasklaida buvo palikta tai pačiai kompanijai, valstybei dar primokant. Apie kokią etninę politiką, tuomet, galime kalbėti? Jei tai „paguoda“, galiu pridurti, kad proto bei nacionalinių interesų nepaisyta ir privatizuojant naujienų agentūrą ELTA arba „Komjaunimo tiesą“, šiandien žinomą kitu vardu. Bet tai – atskiros istorijos. Tautinių bendrijų spaudos praradimas, noriu tai pabrėžti, – didelė netektis. Apie daugelį problemų šiandien net nešnekėtume.

REKLAMA

Kokios dabar šių vidinių ir išorinių Lietuvos peripetijų pasekmės? Žiūrint net plačiau nei Lenkijos ir Lietuvos barniai ar susitaikymai?

– Lietuvos politika, kaip jau sakiau, nekonceptuali  ir bėganti įvykiams iš paskos. Mes juk ir vidaus politikoje – kad ir pailiustruotais atvejais – tikimės, jog kažkaip viskas išsispręs savaime. Jei Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ko nors nepasako, tai mes neturime į ką reaguoti? Tarsi nebūtų problemų, jei jis nepasakė? Jos, deja, yra ir labai gilios.

REKLAMA

Jūsų paminėtas R. Sikorskis neretai Lietuvoje laikomas asmeniniu mūsų priešų ir nesutarimų priežastimi. Ką jūs į tai?

– Pabaigsiu tuo, nuo ko pradėjau – tik primityviai mąstantys žmonės, kokie dabar ir formuoja mūsų užsienio politiką, o neretai ir apie ją kalba, gali taip sureikšminti asmenybės vaidmenį tarptautiniuose santykiuose. Čia kažkas ilgisi L. Kaczynskio? Tai būtent brolių Kaczynskių laikais jis, R. Sikorskis, buvo ministru, nors ir gynybos. Tikriausiai  tai buvo tas pats R. Sikorskis, o ne koks kitas. Ką – buvo geras ir sugedo? Nebūkime naivūs ir nepaprastinkime problemų. Verčiau pradėkime jas aiškintis ir spręsti.

Taip pat skaitykite:

Blogi santykiai su Lenkija – riboto proto rezultatas (II)

Blogi santykiai su Lenkija – riboto proto rezultatas (I)

Lenkija – Lietuva: Žalgiris prieš Lietuvą (II)

Abu blogiau ar abu geriau? – apie Lietuvos Lenkijos santykius (I)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų