• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ūkio ministras Dainius Kreivys iki šiol neišsklaidė abejonių, kaip bankrutavo anksčiau jo valdytos bendrovės, iš kurių viena atgijo tarsi Feniksas. Kreditoriai, tarp kurių yra ir „Sodra“, iki šiol neatgavo bankrutavusiose įmonėse pradangintų lėšų.

REKLAMA
REKLAMA

Per krizę ministras praturtėjo

Ūkio ministras D.Kreivys priverstas teisintis, kodėl pastaraisiais metais jis netikėtai praturtėjo, kai tuo metu Lietuvos ūkis vis smigo žemyn. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ neseniai paskelbė turtingiausių šalies verslininkų šimtuką, kuriame D.Kreivys su 170 mln. litų turtu įrašytas 29-oje vietoje. Anksčiau jo turtas tesiekė 5,4 mln. litų. Ministras pradėjo teisintis, esą kažkas susapnavo 170 mln. Lt sumą. „Šiomis dienomis man tenka atsakinėti į pikantišką klausimą – turiu ar neturiu 170 milijonų litų. Bet kokios kalbos apie tariamus mano turtus yra laužtos iš piršto“, – teigė D. Kreivys. Žiniasklaida jo nekaltino buvusių įmonių protegavimu joms gaunant Europos Sąjungos paramą, tačiau ministras ėmė teisintis net ir dėl to. „Nesu nieko pavogęs ar protegavęs. Mano vadovaujama Ūkio ministerija nėra niekada suteikusi paramos įmonėms, kurių veikloje kažkada dalyvavau“, – teisinosi D.Kreivys. Atrodo, kad tik ministras ir jo aplinka tiki paistalais apie eilinio politiko dalią. Dabar aiškėja, kad portfelį ir ramybę šeimos verslui D.Kreivys veikiau nusipirko nei užsitarnavo.

REKLAMA

Gina šeimą nuo viešumos

Būti turtingam nėra nuodėmė, bet Seimo opozicija atkreipė dėmesį, kad Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) D.Kreivys deklaravo toli gražu ne visą turtą. VTEK pateiktoje 2009 metų deklaracijoje ūkio ministras nurodė, esą 2008–2009 m. jis fi ziniams asmenims už bendrą 36,6 tūkst. Lt sumą pardavė uždarųjų akcinių bendrovių BFH, „Stamija“, „Saldo partneriai“ ir „Baldenis“ akcijų paketus. Nebūtų nieko įdomaus, jei ne minėtų bendrovių verslai ir jų sąsajos su ministro gimine. Tiesindamasis dėl savo turtų kilmės D.Kreivys iš pradžių atsisakė nurodyti, kam pardavė vertybinius popierius: esą tai būtų neetiška, jei to nenori akcijas įsigiję asmenys. Vėliau jis pripažino, kad 2009 m. sausį už kuklius 4 000 Lt „Stamijos“ akcijas pardavė savo motinai Florentinai Kreivienei. „Mano motina yra ir buvo verslo įmonių akcijų valdytoja dar prieš man tampant ministru, tai yra nuo 2002 metų“, – sakė D.Kreivys. Ministras neinformavo, kiek „Stamijos“ akcijų pardavė, tačiau pripažino, kad jo šeima valdo 65 proc. UAB „Makveža“ bendrovės kontrolinį akcijų paketą. 2010 m. rugsėjį Konkurencijos taryba leido „Stamijai“ įsigyti 65 proc. bendrovės „Makveža“ akcijų, kuri valdo 25 apdailos ir statybinių medžiagų prekybos centrus „Moki–veži“. „Stamijoje“ pluša tik du darbuotojai.

REKLAMA
REKLAMA

Dvi mamos, du sūnūs

Kaip ir, svarbiausia, už kokius pinigus pensinio amžiaus moteris tapo verslo magnate, yra viena didžiausių mįslių šioje D.Kreivio turtų istorijoje. F.Kreivienei ir D.Kreivio verslo partnerio Mindaugo Sinkevičiaus motinai Grasilei Sinkevičienei priklauso ne tik prekybos tinklas „Moki–veži“, bet ir akcinė bendrovė „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV), kuriai šiuo metu vadovauja M.Sinkevičius. Iki šiol į šią įmonę plūdo didžiausias pinigų srautas iš „Moki–veži“. Dabar gali būti, kad srautai pakryps į „Stamiją“. „Valstiečių laikraščio“ duomenimis, F.Kreivienė 2002 m. rugsėjo 5 d. įsigijo 20,42 proc. SVK akcijų paketą, bet kiek ir kam sumokėjo už 23,4 tūkst. akcijų, duomenų nėra. Apie tai nekalba ir pats D.Kreivys, kuris prieš tapdamas ministru 1996– 2003 m. dirbo SVK direktoriumi, buvo šios bendrovės valdybos nariu. Tikėtina, kad savo turimas akcijas jis jau tada už juokingą kainą pardavė savo motinai, nes būtent nuo 2002 m. D.Kreivio kelias pakrypo į politiką. Tėvynės sąjungos nariu D.Kreivys tapo 2002 m., tai yra tais pačiais metais, kai motina F.Kreivienė perėmė dalį verslo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

(Ne)turtingasis ministras

Ar iš tiesų ūkio ministras D.Kreivys nėra toks turtingas, kaip skelbia žiniasklaida? Skaičiai rodo ką kita. Vien bendrovės SVK apyvarta, kurios akcijas D.Kreivys prieš aštuonerius metus galėjo parduoti savo motinai, 2007 m. siekė 81 mln. Lt, 2008 m. – 72 mln. Lt, o 2009 m. – 29,5 mln. Lt. „Makvežos“, kurios 65 proc. akcijų leidus Konkurencijos tarybai įsigijo „Stamija“, pajamos vien 2009 m. sudarė 133 mln. Lt. Ši įmonė tūkstančius kartų vertesnė nei apgailėtini 4 000 Lt, kuriuos F.Kreivienė sūnui sumokėjo už „Stamijos“ akcijas. Bent jau taip teigia fi - nansų ekspertai. Kitaip tariant, šiandien ministras nori įtikinti, kad jis nėra ir nebuvo turtuolis, o pensinio amžiaus jo motina gali efektyviai valdyti šimtų milijonų apyvartos bendroves. „Bendra mano šeimos turto vertė šiuo metu yra apie 800 tūkst. litų, didžiąją vertės dalį sudaro butas daugiabutyje“, – aiškina D.Kreivys. Tai teigdamas D.Kreivys nutyli esminius dalykus ir konfi dencialumo skraiste dangsto artimuosius. Juolab kad buvusios D.Kreivio įmonės, kaip reikalauja įstatymai, Registrų centrui neteikė duomenų apie akcininkų valdomus paketus. Seimo socialdemokratų frakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir VTEK dėl ūkio ministro vykdytų sandorių bei prieštaringų duomenų apie jo ir jo šeimos valdomus turtus.

REKLAMA

Prieš bankrotą atsikratė akcijų

VTEK deklaracijoje D.Kreivys nurodo, kad 2008 m. gruodžio 3 d., tai yra vieną dieną iki paskyrimo Ūkio ministerijos vadovu, jis už 25 tūkst. Lt pardavė UAB „Baldenis“ akcijas. Jis neatskleidžia, ar baldų gamybos įmonės akcijas taip pat pardavė savo motinai, ar kam nors kitam. Juolab kad 2009 m. pabaigoje minėta įmonė bankrutavo, po savęs palikdama didžiules skolas. Didžiausia „Baldenio“ kreditorė – medieną tiekusios bendrovės „Tradiseta“ vadovė Audronė Žemaitienė – net viešai mėgino prisibelsti iki D.Kreivio sąžinės, tikėdamasi pagalbos sugrąžinti 262 tūkst. Lt skolą, tačiau veltui. „Skolos iki šiol nepavyko susigrąžinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Žemaitienė. „Baldenis“ paliko beveik 5,89 mln. Lt skolų, tarp jų ir valstybinėms institucijoms. D.Kreiviui priklausė 51 proc. „Baldenio“ akcijų. Beje, ši įmonė buvo įsteigusi skandalingai išgarsėjusią UAB „Žeimių baldai“ (Jonava), kuri, 2005–2006 m. pasinaudojusi 1,2 mln. Lt ES parama pagal projektą „Baldų gamybos organizavimas kaimo gyvenamojoje vietovėje“, netrukus bankrutavo. „Žeimių baldai“ privalėjo veiklą plėtoti iki 2011 m. gegužės, todėl prarastus 1,2 mln. Lt Briuseliui privalės grąžinti valstybė.

REKLAMA

Įsteigė naują įmonę

VTEK deklaracijoje D.Kreivys taip pat nurodo, esą 2008 m. gegužę kažkam už 4,6 tūkst. Lt pardavė ir UAB „Baltic Furniture Holding“ (BFH) akcijas. Pats ministras neskelbia, kam šias akcijas pardavė, tačiau minėta įmonė, kaip ir UAB „Baldenis“, bankrutavo 2009-aisiais. Jos vietoje 2009 m. balandį buvo įsteigta UAB „Balt Furn“, kurios vadovu tapo D.Kreivio pusbrolis Arūnas Kreivys. Kas yra šios įmonės akcininkai, veikiausiai išsiaiškins prokurorai. Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius įtaria, kad būtent ši įmonė atgimė kaip feniksas, tai yra kai savininkai tyčia sužlugdo bendrovę, prieš tai į naują įmonę perkėlę turtą, o senajai palikę tik skolas ir bankrotą. Generalinė prokuratūra „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad trečiadienį jau gavo kreipimąsi dėl galimo ūkio ministro piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos. „Susipažinus su pateikta medžiaga, ją išanalizavus, gavus papildomų duomenų (jei tokių prireiks) bus sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne“, – sakė Generalinės prokuratūros Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Vilma Budėnienė.  Beje, „Stamija“, kurios akcijas D.Kreivys pardavė pusvelčiui savo motinai, registruota tuo pačiu adresu kaip ir bankrutavęs „Baldenis“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gausi parama konservatoriams

Ūkio ministrui pradėjus viešai teisintis dėl 170 mln. Lt, D.Kreivio pusėn nedelsiant stojo premjeras Andrius Kubilius, įtikėjęs, kad D.Kreivys „būdamas ministru visiškai nesinaudojo tarnybine padėtimi“. Kodėl A.Kubilius net neįsigilino į situaciją, atsakymo toli ieškoti nereikia. Vyriausybėje svarbi ne tik kiekvieno ministro galva, bet ir dosnūs Tėvynės sąjungos rėmėjai. 2006 m. BFH prieš bankrotą konservatorius parėmė 18 tūkst. Lt, o UAB „Žeimių baldai“ 2007 m. šiai partijai atseikėjo 10 tūkst. Lt. Tais pačiais 2007-aisiais UAB „Makveža“ konservatorius parėmė 15 tūkst. Lt, o asmeniškai neturtingasis D.Kreivys paaukojo 10 tūkst. Lt. Pats ministras į konservatorių gretas įstojo 2002 m. ir buvo aktyvus jos veikėjas. Buvusių verslų besikratantis D.Kreivys šiuo metu su šeima atostogauja šiltuose kraštuose, todėl neįmanoma jo paklausti, kodėl jis pats neinicijavo tyrimo dėl galimo tyčinio „Baldenio“ bankroto.

REKLAMA

Nuodėmes nuplauna bažnyčioje

D.Kreivys ne pirmą kartą atsiduria skandalų sūkuryje. 2009 m. žiemą žurnalistai Vilniuje jį užfi ksavo lankantis Katalikų bažnyčios religinės bendruomenės „Opus Dei“ susirinkime. Ši organizacija garsaus rašytojo Dano Brauno knygoje „Da Vinčio kodas“ pateikiama kaip religinių fanatikų žudikų sekta. Straipsnis spaudoje sukėlė audringą Katalikų bažnyčios reakciją, o D.Kreivį tąsyk užstojo ir visa partija. „Paprastai žmonės, kurie lanko krikščioniško ugdymo užsiėmimus „Opus Dei“ centre, ateina kartą per savaitę, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus“, – paklaustas, kaip dažnai D.Kreivys lanko „Opus Dei“ susirinkimus, atsakė centro vadovas monsinjoras Andresas Lavinas. Jis tikino, kad „Opus Dei“ centro durys yra atviros visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, religijos, politinių požiūrių, socialinio statuso, todėl kiekvienas žmogus, kuris nori papildyti savo krikščionišką ugdymą, individualiai ar užsiėmimuose kartu su kitais gali lankytis centre. Pasak A.Lavino, nuo 1994 m. centre yra lankęsi tik keli asmenys, užėmę aukštą viešą postą, bet jų pavardžių A.Lavinas nenurodė. „Žmonės čia ateina tiktai siekdami pagilinti ir papildyti savo žinias apie Katalikų bažnyčios mokymą ar apie dvasinį gyvenimą, o ne dėl kokių nors kitų tikslų“, – sakė A.Lavinas.

REKLAMA

Ministras – nepasiekiamas

Kilus skandalui dėl buvusio verslo ir turtų, D.Kreivys, atrodo, jau vengia žiniasklaidos dėmesio. Pirmadienį jis paskubomis išvyko atostogų. „Ministras savaitę atostogaus ir yra išvykęs iš Lietuvos“, – aiškino Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjos pavaduotoja Aušra Ramoškaitė. „Valstiečių laikraštis“ ministrui nusiuntė klausimus elektroniniu paštu ir trumpąja žinute informavo jį, kad atsiradus galimybei atsakytų į visuomenei rūpimus klausimus. Keli skambučiai per dieną į ministro mobilųjį telefoną irgi nedavė jokių rezultatų. Telefonas būdavo išjungtas arba užimtas, arba ministras tiesiog nekeldavo ragelio. Kaip pavyko sužinoti iš kitų žiniasklaidos priemonėse dirbančių kolegų, jiems taip pat nepavyko šią savaitę susisiekti su D.Kreiviu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įmonės vertė didesnė nei įstatinis kapitalas

Marius Dubnikovas, banko „Finasta“ Institucinių klientų investavimo vadovas

Labai retais atvejais įstatinio kapitalo dydis atitinka įmonės vertės dydį. Kaina gali atitikti tik tada, kai įmonė pradeda veiklą ir turi tik įstatinį kapitalą. Vėliau iš turto atsiranda pajamos, o jos gali būti gerokai didesnės nei įstatinis kapitalas. Pavyzdžiui, įmonė gali uždirbti 20 mln. litų, o jos įstatinis kapitalas tėra 10 tūkst. litų. Tad įmonės vertė bus gerokai didesnė nei įstatinis kapitalas. Turtu taip pat gali būti ir prekių ženklas, atskiri produktai. Netgi išradimo patentas, kurio vertė gali būti tūkstančius kartų didesnė nei įstatinio kapitalo dydis. Įstatinis kapitalas parodo tik tai, kiek įmonė įregistravo akcijų. Juolab kad užsienyje daugeliu atvejų nominalios akcijų vertės nėra, o vertinama bendra įmonės vertė.

REKLAMA

D.Kreivys turi, ką slėpti

Valentinas Mazuronis, Seimo narys

D.Kreivio turtų istorijoje abejonių kelia ne tik įmonių bankrotai, bet ir akcijų atidavimas pusvelčiui neaiškiems asmenims. Nesuprantu, kodėl reikia slėpti, kam esi pardavęs akcijas, jeigu viskas skaidru. Kol kas jis pasakė, kad motinai pardavė tik vienos įmonės akcijas („Stamija“), bet neatskleidžia kitų pavardžių. Buvusių bendrovių bankrotai kelia rimtų abejonių. Aš pats jam tiesiogiai parašiau laišką, bet dar negavau atsakymų. Seimo opozicija neabejotinai imsis veiksmų, nes ir premjero A.Kubiliaus paaiškinimas, kad jis neva žino situaciją, mums kelia nemažai nerimo. Jeigu D.Kreivys kažką slepia, vadinasi, tam jis turi priežasčių. Dabar jis akivaizdžiai išsisukinėja, aplenkia netgi privalomą akcijų savininkų deklaravimą Registrų centrui. Toks jo elgesys tik didina prielaidas, kad jis turi, ką slėpti. Be to, anksčiau jis kalbėjo, kad akcijas pardavė dar prieš tapdamas ministru, bet pasirodo, kad visų tų akcijų jis nebuvo pardavęs. Keista, kad teisėsauga iki šiol nepradėjo ikiteisminių tyrimų. Gal bijo tų, kurie šiuo metu yra valdžioje?

Gediminas Stanišauskas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų