„Atgimimas“ regioninės žiniasklaidos tyrimo ėmėsi norėdamas sužinoti, kodėl šiuolaikiniame Lietuvos kaime žmonės taip myli brazauskus, uspaskichus, paksus bei prunskienes.
Antra priežastis, anot „Atgimimo“, ne tokia reikšminga – norėjosi pasižiūrėti, kokį gi įvaizdį kuriasi politinės partijos, keliančios savo kandidatus savivaldybių rinkimuose.
Šių stebėjimų išvada nesudėtinga – regioninėje spaudoje tiesiog vyrauja Kazimiros Prunskienės viešųjų ryšių akcijos, mokamos iš Žemės ūkio ministerijos biudžeto.
Teisybės dėlei reikėtų pridurti, jog peržvelgta tik Šiaurės rytų regiono spauda ir tai, ko gero, ne visa.
Reikėtų pabrėžti, kad visoje krūvoje perskaitytų ar perverstų pačių įvairiausių laikraščių atrasti vos du kitų partijų reklaminiai straipsneliai. Apie savo veiklą bei ateities planus liaudį informavo Darbo bei liberalcentristų partijos.
O apie K. Prunskienę esą parašyta gražiau nei apie Leniną.
„Ignalina” apskritai šiuo klausimu yra unikalus laikraštis – „Atgimimui“ nepavyko rasti nė vieno numerio, kuriame geru žodžiu nebūtų paminėta K. Prunskienė arba kiti valstiečiai liaudininkai.
Tuo metu galima pamanyti, kad šeštadienio laikraštį „Valstietis” leidžia pati Žemės ūkio ministerija.
Kartais verta pasklaidyti regioninės spaudos puslapius, kad galėtum suvokti, už ką tarybinė Lietuvos liaudis myli mūsų visada teisingus politikus. Kad ir už valdiškus pinigus, sakoma „Atgimimo“ apžvalgoje.
Anot Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkės Jolantos Petkevičienės, negalima sakyti, kad draudžiama naudoti biudžeto lėšas tokiems dalykams, tačiau, komisijos nuomone, nederėtų jų naudoti, t.y. apmokėti reklaminio pobūdžio straipsnių arba paslėptos reklamos.
„Norint informuoti visuomenę apie valstybės institucijos veiklą, galima tai padaryti kitais būdais. Be abejo, šita padėtis yra negera. Suprantu, kad visiems reikia gyventi, bet tai yra biudžeto pinigai“, – sakė J. Petkevičienė.
Jos manymu, yra daug netinkamų dalykų skelbiant viešą informaciją apie kai kurių valstybinių institucijų veiklą.
