Apie visą tai Rūta papasakojo naujienų portalui tv3.lt
„Beveik pašventinta žengiau į savo 50-metį“
„Man penkiasdešimt atrodo taip, tarsi jų nebūtų. Supranti, kad tau tiek metų, bet realiai nesijauti penkiasdešimtmetė. Nors jei Dievas duos sulaukti septyniasdešimties, greičiausiai galvosiu, kad penkiasdešimt – pats jėgų žydėjimas. Kai dar ir nori, ir gali, ir idėjų netrūksta“, – šypsosi R. Lukoševičiūtė-Daudienė.
Savo jubiliejų ji pasitiko linksmai ir su netikėtu siurprizu.
„Ryte buvo atvažiavęs kunigas – vos iš klumpių neiškritau! Tvarkomės namus, o prie vartų stovi kunigas. Pasirodo, atvažiavo pašventinti namų. Niekada gyvenime tokio proceso nebuvau mačiusi, todėl įspūdis išties liko stiprus. Taigi, beveik pašventinta žengiau į savo 50-metį“, – pasakoja ji.
Viskas, pasak jos, vyko be streso – viskuo pasirūpino ir suorganizavo vyras, Rūtai nereikėjo judinti nė piršto.
„Gavau tokių dovanų, kokių norėjau, stalas buvo ne biednas, susirinko draugai, bičiuliai. Specialiai nieko nekviečiau – kas norėjo, tas atėjo. Šokom, dainavom, vakare dar fejerverkai buvo – žodžiu, gimtadienis pavyko.“
Didžiausias iššūkis
Šiuo metu visas dainininkės dėmesys sutelktas į pasiruošimą miuziklui „Velnio nuotaka“, kuriame ji atliks legendinės Uršulės partiją.
„Man, kaip dainuojančiai žurnalistei, tai – nepaprastai didelis iššūkis. Nenoriu ir negaliu pavesti Povilo Meškėlos, Onos Kolobovaitės, Egidijaus Bavikino, Lauryno Baškio, Ištvano Kvik ir viso Kauno simfoninio orkestro su talentingu dirigentu Jonu Janulevičiumi priešakyje“, – sako ji.
Artėja net keturi pasirodymai didžiosiose Lietuvos arenose, todėl, kaip juokauja atlikėja, „kinkos dreba kaip reikiant“. Be to, ji toliau rengia televizijos siužetus, rašo eiles kitiems atlikėjams ir kuria naujas dainas:
„Dabar kaip tik gimsta labai prasminga daina, kuri, tikiu, taps dar vienu Lietuvos Kalėdų hitu – ir ne tik.“
„Energijos turiu koncentruotai: susikaupiu ir turiu“
Paklausta, iš kur semiasi energijos, pašnekovė sako, kad viskas – požiūryje.
„Gyvenimas – sudėtingas dalykas. Ko gero, maniškiame daugiau praradimų nei atradimų, bet viskas priklauso nuo to, kaip į tai žiūri. Galima liūdėti, o galima matyti pamoką, iššūkį ar etapą, kurį turi praeiti, kad kažką suprastum, parašytum eiles ar nebekartotum klaidų.“
„Energijos turiu koncentruotai – susikaupiu ir turiu. O kai jos nėra, nepergyvenu – tą dieną tiesiog būnu rami. Po to vėl užkuriu varikliuką ir lekiu“, – sako Rūta su šypsena.
Ūkis, antys ir kasdienybės ramybė
R. Lukočevičiūtė-Daudienė neslepia – gyvenimas kaime atnešė jai naują laimės pojūtį. Persikrausčiusi su vyru į kaimo vietovę, ji nusprendė įveiklinti turimą žemę.
„Taip ir atsirado namų kieme vištos, antys, kalakutai, balandžiai ir povai. Apie paukščius nesvajojau, nors dabar prisimenu – kai su tėveliais važiuodavome atostogauti į Palangą ir eidavome pasivaikščioti po grafų Tiškevičių parką, prieš akis iškildavo ten gyvenusios antys. Tas vaizdas giliai įstrigo atmintin, ir dabar tikrai galiu pasakyti, kad esu priklausoma nuo ančių. Šakės, kaip man jos patinka!“ – juokiasi ji.
Rytais ji išleidžia savo augintinius į lauką, kalbasi su jais ir net paima į rankas draugiškiausią gaidį ir klausytis ką jis sako.
„Gal kam atrodys keista, bet nuo jų gaunu tiek teigiamos energijos ir ramybės, kad diena iškart geresnė. Tiems, kas stresuoja – rekomenduoju bent kartą pabandyti tokią terapiją“, – sako ji.
Rasos ūkio vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose sulaukė netikėto populiarumo.
„Dėl vaizdų populiarumo – tikrai nesitikėjau. Regis, juk daug kas augina vištas, gyvena kaimuose, bet, pasirodo, tai, kas atrodo savaime suprantama kaime, miestiečiams įdomu. O žmonėms, kurie kažkada gyveno ar leido vasaras kaime, tokie vaizdai sukelia prisiminimus ir teigiamas emocijas“, – priduria ji.
Rasa dalijasi, kad jai daug kas sako, jog jos balsas, kuris skamba vaizdeliuose, labai gražus ir kelia gerus prisiminimus.
„Pavyzdžiui, daugelis iki šiol prisimena TV3 laidą „VRS kamera“, kuri ir buvo mano televizinės kelionės pradžia.“
„Mes vienas kitam patinkam – ir taškas“
Kalbėdama apie šeimą, pašnekovė šypsosi – būtent šeima jai yra didžiausias turtas.
„Stengiamės viską daryti kartu: vaikai moka tvarkytis ir žolę nupjauti, gaminti, padeda filmavimuose – esame vienas tvirtas kumštis“, – pasakoja ji.
Su vyru ją sieja ne tik meilė, bet ir kūryba: „mano vyrui labai patinka sekti muzikines naujienas, pačiam kurti, tad visada turime apie ką pasikalbėti. Lygiai taip pat – TV projektai ar siužetai, kuriuos patys kuriame: vyras filmuoja, aš redaktoriauju. Visada pasitariame, kaip turi atrodyti vizualizacija, kaip įgyvendinti mintis.“
15 metų amžiaus skirtumas niekada netapo problema. Juos suartina tai, kad jie vienas kitam labai patinka, juokauja pašnekovė pridurdama, kad auksinė taisyklė – paprasčiausias kalbėjimasis.
„Niekada nekilo net diskusijos apie amžių – tiesiog gyvename ir džiaugiamės, kad likimas lėmė susitikti. Būna situacijų, kai mano vyras elgiasi brandžiau nei aš. O į žmonių nuomonę apskritai nereaguojame – ne jiems nugyventi mūsų gyvenimą. Tegu žiūri savęs.
Ką mūsų amžiaus skirtumas duoda naujo? Man regis, ne amžius duoda kažką naujo, o apskritai žmogus, kuris yra šalia. Jei jis įkvepia naujoms veikloms, naujoms idėjoms, o ne slopina; jei su juo gera ne tik dirbti, bet tiesiog būti; jei yra apie ką pasikalbėti – vadinasi, tai tavo žmogus.“
„Aš buvau tobula – tik to nesuvokiau“
Kalbėdama apie moteriškumą, dainininkė neslepia – kadaise patyrė nemažai išvaizdos kritikos.
„Aš visą savo gyvenimą jaučiausi kaip balta varna – kitokios išvaizdos, nestandartinė. Todėl žmonės, vertinę tik išorę, sakydavo, kad esu labai negraži. Skaitydavau tokius atsiliepimus: „Nep*sčiau net maišą ant galvos uždėjęs“, „Baisi kaip gyvenimas“ ir panašiai.
Vienas žurnalistas, rašydamas spaudoje mano albumo apžvalgą, buvo pavadinęs mane besistaipančia „beždžione“. Tai buvo labai seniai, prieš kokius 25 metus, jei ne seniau. Bet, ačiū Dievui, mane tada apgynė „VRS“ grupės darbuotojai, kurioje tuo metu dirbau – iki šiol esu jiems dėkinga.“
Dabar prisimena, kad žurnalistas vėliau atvyko su gėlių puokšte ir atsiprašė, bet, kiek ji žino, po šio straipsnio vis tiek neteko darbo. Ji teigia, kad kiekvienas turime atsakyti už savo veiksmus, ypač žiniasklaidoje – turi likti objektyvus, o ne svaidantis įžeidimais.
„Po to esu skaičiusi ir tokį komentarą: „Aš prie jos jau pripratau“. O dabar labai dažnai girdžiu: „Kokia jūs graži!“. Ir nesuprantu, kas čia pasikeitė – ar aš pagražėjau, ar žmonių požiūris keičiasi. Vienas pažįstamas yra kartą pasakęs: „Tu iš tų moterų, kurios bėgant metams gražėja.“, – šypteli ji.
Anot jos, grožis visada buvo kintantis dalykas, buvo momentų, kai sau atrodė negraži, per daug apkūni.
„Dabar, žiūrėdama į senas nuotraukas, sakau – vau, aš buvau tobula. Dabar nesu ideali, bet savęs nebesmerkiu. Gal kai mirsiu, būsiu plona it nendrė – ir artimiesiems bus visai nieko šalia karsto pasidaryti selfį“, – juokiasi ji.
Rūta priduria, kad nors ir turi sau priekaištų, neskuba savęs dėl to smerkti.
Kūryba, planai ir noras „ilgiau išlikti penkiasdešimties“
Dainininkė sako, kad šiandien ją labiausiai įkvepia žmonių palaikymas.
„Gaunu daug žinučių, kad mano eilės paliečia iki širdies gelmių. Ypač po dainos „Stiprus žmogus“ – žmonės rašė, kad klausydami verkė. Kai net bičiulis, išgirdęs ją pirmą kartą, pravirko – supratau, jog daina turi kažką ypatingo.“
Kalbėdama apie ateitį, ji šypsosi: „Noriu kurti kuo daugiau dainų, vesti renginius – tai man labai patinka. O asmeniniame gyvenime... norėčiau kuo ilgiau išlikti penkiasdešimties.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
