Kelių policijos pareigūnai Lietuvoje labiau rūpinasi ne eismo saugumu ir pagalba gyventojams, o pažeidėjų ieškojimu ir galimybe vietoj baudos sulaukti kyšio. Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininko advokato Kęstučio Čilinsko teigimu, tai po truputį virsta neteisėtu verslu.
Neteisėtas verslas
"Pagal Konstitucijos ir Policijos veiklos įstatymo reikalavimus pagrindinė pareigūno funkcija yra ne kuo daugiau pažeidėjų nutverti, o užtikrinti visuomenės saugumą, - teigė teisininkas. - Nubaudimas yra ne tikslas, ne svarbiausia eismo saugumo garantija, o tik papildoma, nors ir neišvengiama, priemonė. Be to, nubaudimas demoralizuoja, o ne drausmina, jei jis susijęs su korupcija arba privilegijų taikymų valdžios atstovams".
Lietuvoje autoinspekcija buvo reformuota į kelių policiją, tačiau ji dar mažiau rūpinasi visuomenės saugumu gatvėse ir keliuose. Sovietmečiu, K. Čilinsko teigimu, autoinspektorius dažnai buvo galima matyti sankryžose, bandančius išsklaidyti mašinų kamščius ir padedančius pėstiesiems saugiai pereiti gatves judriose vietose.
Dabar po pasaulį keliaujantys lietuviai ir užsienio turistai esą stebisi, jog mūsų šalyje policijos pareigūnai matomi retai, sulaukti jų pagalbos miestų gatvėse, o ypač užmiestyje nelengva.
"Kelių policininkai dažnai budi pasislėpę ir laukia "aukų", - teigė K. Čilinskas. - Tai ima panašėti į neteisėtą verslą".
Teisininko duomenimis, kasmet už kelių eismo taisyklių pažeidimus paskiriama dešimtys milijonų litų baudų. Nemaža jų dalis ieškoma ne tiesiai iš pažeidėjų, o esą neteisėtai perduodami ieškoti antstoliams, kurie už darbą pareikalauja kelis kartus didesnių sumų.
Be to, kaip rodo sociologiniai tyrimai, kelių policininkai beveik iš pusės sustabdytų vairuotojų - per metus jų priskaičiuojama keli šimtai tūkstančių - vidutiniškai paima 233 litų dydžio kyšį. Turbūt, dėl to lietuvių nepasitikėjimas sava policija didžiausias visoje Europoje. Suomijoje policija nepasitiki tik 11 proc., Danijoje - 12 proc., Prancūzijoje - 41 proc., o Lietuvoje net 59 proc. gyventojų. Jei policininkai dirbtų taip, kaip privaloma teisinėje valstybėje, tai rezultatai tikrai būtų kitokie. Policija turėtų užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, padėti atsidūrusiems sudėtingose situacijose, saugoti žmones ir jų turtą nuo pavojų.
Iškirskime pakelės krūmus
Kad kelių policininkai dirba ne taip kaip turėtų sutinka ir eiliniai vairuotojai, ir Seimo nariai, galų gale ir patys policijos vadovai. Korespondentė Ramutė Pečeliūnienė keliems vairuotojams pateikė vieną klausimą: kaip manote, ar eismo priežiūros pareigūnai turėtų reguliuoti eismą ir rūpintis žmonių saugumu ar tik gaudyti greičio mėgėjus?
Seimo narys Kazimieras Starkevičius:
- Pastebėjau, jog dabar policininkų slapstymasis krūmuose ypač toleruojamas. Man atrodo, jog tokius veiksmus galima labai lengvai išgyvendinti. Pareigūnams nereikėtų matuoti greičio, jeigu jis būtų matuojamas šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis, kaip yra kitose šalyse. Na, pavyzdžiui, Norvegijos keliuose yra sumontuota 2 500 vaizdo kamerų. Be to, likus 2 kilometrams iki kameros, yra pastatytas perspėjimo ženklas. Tai puiki proga laikytis saugaus greičio. Jeigu ir tada vairuotojas "užsišoka", tai reiškia, jog jis - arba žioplys, arba visiškas nevykėlis. Paprastai vaizdo kameros pastatytos pavojingiausiuose kelio ruožuose, "juoduosiuose taškuose" ir tai labai padeda išvengti avarijų. Aš esu kategoriškai nusiteikęs prieš slaptą vairuotojų sekimą. Manau, jog policininkams nereikėtų gaudyti pažeidėjų, o atlikti savo tikrąją funkciją. Jie turėtų daugiau dėmesio skirti eismo reguliavimui, ypač tada, kai gatvėse susidaro kamščiai (tai labai būdinga Vilniui). Beje, neseniai ir Kaune, sustabdžius eismą Žemaičių gatve, apie 8 valandą ryto susidarydavo didžiulės automobilių spūstys. Pakako paskambinti komisarui ir situacija labai greitai pasikeitė. Pareigūnai privalėtų būti avaringose vietose, budėti pagrindiniuose keliuose. Toks patruliavimas kartu būtų ir perspėjimas vairuotojams, ir apsaugotų nuo nelaimių. Gaila, kad pradėta reforma taip ir liko neužbaigta. Ir nors buvęs ministras V. Žiemelis išvijo policininkus iš pakrūmių, jie palaipsniui vėl ten sugrįžo.
Lina Budzeikaitė, aktorė:
- Mano nuomonė vienareikšmė - policininkai neturi slėptis krūmuose, nes ten būna mažai įvykių. Aišku, tikrinti greitį - jų darbas, bet juk dažniausiai grėsmingos situacijos susidaro mieste, kur vyksta intensyvus judėjimas. Pareigūnai neturėtų gaudyti pažeidėjų ir moralizuoti. Dėl to yra susiformavęs gana priešiškas visuomenės požiūris. Na, o jiems tarsi ir nelieka kito kelio, kaip pasinaudojus tarnybine padėtimi aiškinti, ką ir kaip mes blogai padarėme. Vis dėlto ir policininkų tarpe yra visokių. Ne kartą teko su jais susidurti ir galiu pripažinti, jog pareigūnai pažeidėjo nepasitinka susiraukę. Na, o kai iškart prisipažįstu, jog blogai padariau, neprieštarauju, nepuolu savęs teisinti, pareigūnai nustebę ima klausinėti, kas aš tokia, kur dirbu, gal pažįstu ką nors iš policijos... Pastebėjau, jog toks ramus elgesys pareigūnus dažnai išmuša iš vėžių. O jeigu, tarsi eksperimentuodama, nedraskydama akių toliau klausiu, kokia bauda man gresia, ir sakau, jog negalėčiau dabar jos sumokėti, policininkai net susinepatogina... Iš tiesų esu patekusi į daugelį situacijų. Kartą, kuomet į mano vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas ir pabėgo, o aš nurodžiau kaltininko mašinos numerį, pareigūnai tesugebėjo tiktai teoriškai jį išaiškinti, bet iki galo šios problemos neišsprendė. Štai čia jie galėjo parodyti, ko yra verti, bet to neįvyko...
Petras Anusas, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas:
- Daugelyje demokratinių šalių yra draudžiama pareigūnams pasislėpus matuoti automobilių greitį ir bausti vairuotojus. Veiksmingesnė priemonė būtų kitokie jų veiksmai - kuomet pastatę savo tarnybinį automobilį ant kalvelės, gerai matomoje vietoje, pareigūnai savo buvimu įspėtų vairuotojus ir šie automatiškai sumažintų greitį. Na, o ką duoda slapstymasis?.. Nieko. Svarbu tai, kad žmonės važiuotų nepažeisdami Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pripažinsiu, jog yra visokių eismo tvarkdarių, bet manau, kad pareigūnai vis dėlto turėtų daugiau patruliuoti keliuose, gatvėse, kur susidaro sangrūdos, arba tiesiog judėtų automobilių srautuose. Judantis policininkas žymiai geriau reguliuoja šiuos procesus, gali sparčiau padėti žmogui nelaimėje arba jos išvengti. Man taip pat yra tekę atsidurti situacijoje, kuomet prireikė pareigūnų pagalbos. Neseniai važiuojant keliu Vilnius - Molėtai, nuleido automobilio padangą. Privažiavęs pareigūnas paklausė, ar nereikia padėti. Už tai norisi juos pagirti, tokie pavyzdžiai džiugina. Buvau patekęs ir į autoavariją, kuomet į mano automobilį "įvažiavo" kitas, vairuojamas girto vyriškio. Nors niekas rimtai nesusižalojo, nebuvo stipriai apgadintos transporto priemonės, policininkai atvyko labai operatyviai, su kaltininku, nepaisant, jog jis buvo girtas, kalbėjo ramiu tonu, labai dalykiškai ir profesionaliai sutvarkė šį reikalą...
Algimantas Judickas, Kauno m. VPK Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės vadas:
- Jūs klausiate, nors jau žinote atsakymą... O jis labai aiškus - policijos pareigūnų (nebūtinai eismo priežiūros) funkcijos yra aiškinti pažeidimus ir užkardinti nusikalstamas veikas, suteikti pagalbą žmonėms, pakliuvusiems į keblią padėtį, vykdyti techninę kontrolę ir t. t. Kas, kuriuo metu bus pasirenkama - tai jau yra tarnybos organizavimo metodai ir būdai. Be abejo, jeigu reikia - pareigūnas turi reguliuoti eismą, naudoti atitinkamas priemones... Visi darbo metodai yra svarbūs ir priklauso nuo to, kaip tarnybos vadovai sugeba juos organizuoti, kur nukreipti pajėgas. Pripažįstu, jog reikia tinkamai disponuoti turimomis priemonėmis ir pajėgomis, kad būtų pasiektas konkretus tikslas. Tarnybiniu viešajai policijai skirtu automobiliu, pažymėtu specialiaisiais ženklais, kurie yra aiškiai matomi, slapta dirbti negalima - to neturi būti. Pasislėpus už nematomo objekto sekti vairuotojus draudžia mūsų vidaus tvarkos taisyklės. manau, jog tokių atvejų nepasitaiko, jie jau išgyvendinti. Na, o jei kažkas taip daro, vadinasi, pažeidžia darbo tvarką. Kitas dalykas, kuomet yra naudojamas specialusis automobilis ir greitis matuojamas specialiosiomis priemonėmis. Tokie nematomi (bet leistini) pažeidimų išaiškinimo metodai yra taikomi. Tiek mieste, tiek rinktinėje tokios priemonės yra ir labai efektyviai veikia...
Advokato K. Čilinsko žodžiais, kelių policininkų "pasalūniška veikla" - budėjimas pasislėpus - yra ne tik neteisėta, bet ir nepadeda eismo dalyviams išvengti avarinių situacijų. Pareigūnai taip tarsi provokuoja pažeidimus, laukdami, "kada galės pereiti prie piniginių dalykų".
Šventa vieta tuščia nebūna
Vakarų Europoje daugelyje valstybių nepamatysi policininkų su greičio matuokliais. Seimo narys K. Starkevičius minėjo Norvegiją, panašiai yra Suomijoje, Danijoje. Ten automagistralėse įrengti nuolat veikiantys automatiniai greičio matuokliai. Taisyklių pažeidėjas po poros savaičių gauna protokolą ir sumoka baudą. Panašiai jau yra Vilniuje, ruošiamasi tokius postus įrengti ir automagistralėse, bet niekas per daug neskuba, nes pareigūnams nebus iš ko pasipinigauti. Net minties niekas neturi, kad būtų galima pasiderėti su Vokietijos policininkais. Šie išrašo kvitą ir išaiškina kur sumokėti baudą. Ir viso gero. Užtat, kaip ir Lietuvoje, išsipirkti galima Lenkijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Ukrainoje.
Neapsikentęs to, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka išleido įsaką, kuriuo valstybinė autoinspekcija iš represinės, baudas renkančios institucijos reformuojama į saugumo gatvėse ir keliuose priežiūros instituciją. Dabar už saugumą keliuose šioje šalyje atsako Valstybinė patrulinė tarnyba. V. Juščenkos nuomone, tai padės ir Ukrainos keliuose įvesti tvarką kaip Europoje. Tačiau daug kas tuo abejoja. Panaikinus žinybą nereiškia, kad bus išnaikinti ir kyšininkai. Šventa vieta tuščia nebūna. Atėjęs į Gruzijos valdžią Eduardas Ševardnadzė irgi nusprendė iš karto pakeisti kyšininkavimais pagarsėjusią Gruzijos autoinspekciją. Pakeitė viršininkus, atleido vos ne pusę darbuotojų, kitiems dvigubai pakėlė atlyginimus. Tačiau jokių poslinkių neįvyko, po kelių mėnesių pinigai keliuose vėl buvo renkami į savo kišenes.
Posovietinėse šalyse, kol nepasikeis žmonių karta ir nepagerės gyvenimas tol, kelių policija liks kaip buvusi. Norint kad ji būtų europinė ir gyvenimo lygis, ir mentalitetas, ir tradicijos turi būti europinės. Kol kas to belieka tik siekti.
