Moterys sako, kad dabar be tokių transporto priemonių nebeįsivaizduoja savo gyvenimo, taip pat džiaugiasi ir tikrų baikeriu dėmesiu kelyje, kurie pravažiuodami visuomet su jomis pasisveikina.
Į maltiečių susitikimą Viduklės gatvėmis atrieda 81-erių Danutė. Moteris gyvena kiek toliau nuo miestelio, tad tokia transporto priemonė jai tikras išsigelbėjimas.
„Patogu, gerai, 7,5 kilometro yra kelio atvažiuoti, tai pėsčia niekaip neateičiau“, – sako Danutė.
Toks triratis išvysto iki 25 kilometrų per valandą greitį, senolė sako, kad norėtų lėkti dar greičiau.
„Netraukia daugiau. – Bet norėtumėt, kad važiuotų greičiau? – Norėčiau, reikės keiti į kitą transportą. – Kokio norėsit? – Yra tokių, bet varo iki 40“, – pasakoja Danutė.
Į užsiėmimus su elektriniu katurračiu atvažiuoja ir Albina. Ji gali rintis tik iš dviejų greičių.
„Zuikiukas arba vėžliukas, tokiu galiu važiuoti. – Kokiu dažniau važiuojat? – Tai zuikiu lekiu“, – kalba Albina.
Du kartus per savaitę bendramintės renkasi maltiečių buveinėje ir kartu užsiima įvairiomis veiklomis.
„Laukiam tos dienos, kada galėsim ateiti, kaip šventės. Anksčiau sekmadienio laukdavom, tai dabar antradienio ir penktadienio“, – sako Albina.
Dar viena, sunkiai vaikščiojanti, vidukliškė Daina, sako, kad anksčiau su vaikštyne išeiti į miestelį užtrukdavo apie valandą, dabar su tokiu triračiu ne tik gali pati atvažiuoti per kelias minutes, bet ir pavežėti draugę.
„Atsirišo kojos, atsirišo rankos, aš visur galiu nuvažiuoti – parduotuvę, vaistinę, bažnyčią, būrelis, tai visur pilna. – Palyginkit gyvenimą su vaikštyne ir dabar? – O, nepalyginama, taip, kaip anksčiau, kad buvau sveika“, – tvirtina Daina.
Maltiečių Viduklės skyriaus vadovė džiaugiasi tokiu moterų aktyvumu, kuris padeda išvengti vienatvės.
„Būna, kad ir žiemą kartais atvažiuoja, kai nėra daug sniego. O, kad nereiktų trukdyti vaikų, anūkų, pavežėjimą tą tokį, jos savarankiškos tiesiog“, – teigia maltietė Jurgita Pikčiūnienė.
Iš kitų eismo dalyvių, moterys sako neigiamos reakcijos nesulaukia, ypač jas džiugina tikrieji baikeriai, su kuriais prasilenkia kelyje.
„Žinokit, šypsos, pamojuoja, kiti papypina, visi taip maloniai, nėra buvę, kad kas nors ten piktai ką nors“, – sako Daina.
„Ne, ne, ne. Baikeriai tik ranką pakelia“, – kalba Danutė.
„Viduklės baikerės, tik reikia anūkų prašyti, kad tatuiruotes padarytų“, – sako Daina.
