Jeigu nutukimas - gydomas, vadinasi, tai liga. O pasveiksta, kaip visi žinome, ne visi susirgusieji. Ką apie nutukimą ir apie visa kita, kas susiję su viršsvoriu, mano specialistai - gydytojai dietologai? Kalbamės su Vilniuje veikiančio konsultacinio kabineto "Dietos sistema" gydytoja dietologe, mokslų daktare Edita Gaveliene.
- Iš tiesų, nutukimas pastaraisiais metais yra įvardijamas kaip liga - ligų klasifikacinėje lentelėje užima tam tikrą vietą, yra nustatyti šios ligos gydymo metodai. Nutukimo, kaip ir kitų ligų, simptomus įmanoma sumažinti, ligos eigą koreguoti. Kadangi tai lėtinė liga, tikimybė, kad jos simptomai laikui bėgant pasireikš stipriau, išlieka.
- Kodėl vieni - liekni kaip nendrės, o kiti - su "gelbėjimosi ratais" ant liemens, kaklo ir kur tik įmanoma kitur?
- Šios ligos išsivystymo viena iš pagrindinių priežasčių yra genetinis polinkis. Antra - per didelis su vartojamais maisto produktais gaunamų kalorijų kiekis ir per mažas jų išnaudojimas. Kai abu veiksniai susipina, organizme ima kauptis riebalų perteklius. Beje, nutukimas kaip liga imtas vertinti, kai paaiškėjo jo komplikacijų pavojus. Mat nutukimas - kitokia nei įprastos ligos: nei ką skauda, nei kažką negero jauti. Tai dėl to, kad liga vystosi lėtai, tie gramai ir kilogramai auga palaipsniui. Pasiekus tam tikrą ribą, pradeda varginti įvairūs negalavimai, sutrinka tam tikrų organų ir sistemų darbas.
- Ar yra vaistų, gydančių nutukimą?
- Tai yra specifinė liga, kurios gydymas - kompleksinis. Paties polinkio pilnėti pasaulyje kol kas niekas nesugeba sustabdyti, nėra tokių vaistų. Žinoma, įvairiausi tyrimai šia linkme yra atliekami, galbūt po metų kitų taip jau netvirtinsime. Šiandien nutukimas gydomas taikant keturias sudėtines dalis, iš kurių dvi pirmosios - maitinimosi korekcija ir fizinio aktyvumo korekcija - yra privalomos. Kitų dviejų dalių taikymas priklauso nuo to, kokio laipsnio nutukimas yra nustatytas (gali būti pridedami nutukimo gydymui skirti vaistai, o sunkiausiais atvejais - kai nutukimas yra labai didelio laipsnio - gali būti taikomas chirurginis gydymas).
- Plačiau papasakokite apie nutukimą gydančius vaistus.
- Šiuo metu pasaulyje yra patvirtinti (jie registruoti ir Lietuvoje) dviejų rūšių vaistai nutukimui gydyti. Tai orlistatas (ksenikalis) ir sibutraminas (reduktilis). Ksenikalio veikimo principas - sumažinti gaunamų kalorijų kiekį. Mat šie vaistai neleidžia organizmui įsisavinti riebalų (vaisto veiklioji medžiaga susijungia su kasos fermentu lipaze, kuris yra reikalingas riebalams suskaidyti). Trūkstant minėto fermento, nesuskaidyti riebalai su žarnų turiniu pašalinami lauk. Kiti vaistai - sibutraminas - veikia sotumo ir alkio centrus ir šiek tiek greitina medžiagų apykaitą. Vartojant šiuos vaistus sumažėja apetitas, ilgiau nejaučiama alkio.
- Regis, ko daugiau bereikia: valgai iki soties, piliules geri, ir sėkmingai liesėji. Bet juk visi vaistai turi pašalinį poveikį...
- Prieš pradedant vartoti bet kokius vaistus reikia pasitarti su gydytoju. Beje, vaistai nuo nutukimo parduodami tik su receptais.Tai viena. Antra, jei reduktilis gali būti skiriamas šiek tiek siauresnei pacientų grupei, tai ksenikalis praktiškai neturi pašalinio poveikio, nes veikia tik žarnose ir kartu su jų turiniu pasišalina.
- Teko girdėti, jog nuo nutukimo gydęsi žmonės vėliau gailėjosi vėjais paleidę šimtus ar net tūkstančius litų (mat šie vaistai yra nepigūs), o laukto efekto taip ir nepajutę. Tad koks iš tikrųjų yra minėtų vaistų poveikis?
- Noriu atkreipti dėmesį į tai, jog vaistai nuo nutukimo - tai ne vaistai, skirti sumažinti kraujo spaudimą ar numalšinti galvos skausmą: išgėrei tabletę, ir atlėgo. Gydant nutukimą yra kitaip. Kadangi liesėti negalima greitai, ir nutukimui gydyti skirtų vaistų veikimo principas išlieka tas pats - veikti lėtai, kad žmogus liesėtų pamažu. Tai yra maždaug 10 procentų turėto pradinio kūno svorio leidžiama netekti per ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį, drauge šiek tiek pakoreguojant maitinimąsi ir fizinį aktyvumą. Jei pastarieji du veiksniai nepridedami, tuos 10 procentų kūno svorio patariama netekti per pusę metų. Kitaip sakant, jei žmogus sveria 100 kg, per pusmetį gali netekti 10 kg. Taigi kad ir kaip nutukusiesiems būtų apmaudu, reikia tiesiai pasakyti, jog liesėjimo procesas nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Be to, vaistai yra tik pagalbinė priemonė - gydymas būtinai turi būti kompleksinis: drauge koreguojami maitinimasis ir fizinis krūvis. Tie, kurie mano, jog pakaks išgerti kapsulę ir svoris staiga nukris, labai klysta. Visų pirma reikia galvoti ne apie tai, kaip kuo greičiau numesti svorio, o pakeisti mąstymą. Mat be paties žmogaus įdėtų pastangų, stiprios valios svoris nesumažės.
- Pastaruoju metu labai išpopuliarėjusi Atkinso dieta. Ką apie ją manote?
- Visais laikais maitinimosi korekcijai buvo skiriamas gana didelis dėmesys, siūlomi įvairiausi lieknėjimo metodai, arba paprasčiau - dietos. Aš asmeniškai labai nemėgstu žodžio "dieta" - man tai asocijuojasi su griežtu maitinimosi režimu, kuomet tarsi peršama mintis, jog štai pakentėsiu, pasikankinsiu savaitę ar dešimt dienų, o paskui galėsiu ramiai gyventi, kaip gyvenau - valgysiu ką norėsiu ir kiek norėsiu. Tačiau norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, reikia pasirinkti tokį maitinimosi būdą, kurį žmogus galėtų tęsti visą gyvenimą. Mat polinkis į nutukimą, kaip minėjau, išlieka visą gyvenimą. Taigi prieš pasirenkant vieną ar kitą veiksmingą dietą, visų pirma reikia savęs paklausti - ar aš galėsiu taip maitintis visąlaik? Nes priešingu atveju (tai yra sugrįžus prie ankstesnių maitinimosi įpročių) greitai sugrįžta ne tik pradinis svoris, bet dažniausiai prisideda dar ne vienas kilogramas. Laikantis Atkinso dietos (kuomet iš maisto raciono visiškai išbraukiami angliavandeniai), pirmuosius tris mėnesius svoris krenta greitai, vėliau pamažu stabilizuojasi. Trūkstamą kalorijų kiekį, kurį organizmas gautų su angliavandeniais, organizmas ima iš jame esančių sankaupų - taip vyksta liesėjimo procesas. Tačiau taip maitinantis organizmas gauna daug vadinamųjų "blogųjų" riebalų, taigi susidaro tarsi užburtas ratas: žmogus bando liesėti, kad sveikata pagerėtų, o iš tikrųjų kenkia pats sau. Be to, per didelis gaunamas baltymų kiekis apkrauna inkstų (šalinimo) sistemą, kepenis (jose yra gaminama tulžis, kuri reikalinga riebalų įsisavinimui ir jų virškinimui), vyksta kiti kenksmingi procesai. O svarbiausia, kad visą gyvenimą žmogus taip maitintis negali. Mat seniai įrodyta, jog norint gauti visas organizmui reikalingas maistines medžiagas, būtina valgyti maisto produktus iš visų penkių grupių - ir mėsą, ir žuvį, ir pieną, ir duonos, kruopų gaminius, ir vaisius bei daržoves. Priešingu atveju žmogus anksčiau ar vėliau pajus trūkstamo komponento poreikį. Tai nėra sveikas maitinimosi būdas.
- Jūs nuvylėte tiek daug Atkinso dietos gerbėjų!
- Jei žmogus tvirtai apsisprendė koreguoti savo svorį, tam tikrame lieknėjimo etape galima pasirinkti ir Atkinso dietą - kaip startą svorio mažinimo programai įgyvendinti. Tačiau labai svarbu, kad nustojus šios dietos laikytis nebūtų sugrįžta prie ankstesnių maitinimosi įpročių. Tai yra negalima persivalgyti, būtina valgyti reguliariai, dažniau ir mažesniais kiekiais, ir, labai svarbu, matyti, ką valgai. Nes neretai pasitaiko, kai žmogus susiberia į burną riešutų saują, sukremta obuolį, pasmaližiauja saldainiais, ir įsivaizduoja, kad tai dėmesio nevertos smulkmenos. O juk kiekvienas toks kąsnis - tai papildomos kalorijos. Nekenksmingiausios šiuo atžvilgiu yra daržovės.
- Tekę girdėti, jog kai kuriems storuliams "į kūną eina" ne tik daržovės, vaisiai, bet net ir vanduo, oras...
- Iš dalies tai gali būti susiję su lėtesne medžiagų apykaita, genetika. Tačiau, kita vertus, teiginys "aš suvalgau mažiau už kolegą, o esu daug storesnis" manęs neįtikina. Su tuo galima sutikti tik tuo atveju, kai nutukimas - ypač didelio laipsnio, tai yra kai žmogus mažai juda, kai jam išties reikia nedaug kalorijų. Tačiau reikia atminti, jog valgymas valgymui yra nelygus (vienas pacientas kartą man prisipažino: "Aš, daktare, valgau tik vieną kartą - nuo ryto iki vakaro"). Mat yra žinoma, kad nelinkusių pilnėti žmonių valgymo įpročiai yra visai kitokie (dažniausiai neužkandžiaujama tarp valgymų, nevalgoma, kai nejaučiama alkio, be to, kitoks ir maisto pasirinkimas). Jei taip imtų valgyti turintieji antsvorį, tikrai pradėtų liesėti.
- Kitaip sakant, siūlote atsisakyti vieno iš didžiausių malonumų - sočiai ir skaniai pavalgyti?
- Reikia valgyti, kad organizmas gautų visas reikalingas medžiagas. Kita funkcija - kad maistas teiktų malonumą. Tačiau kiekvieną malonumą reikia įstatyti į tam tikrus rėmus. Juk muzikos klausytis yra malonu, bet kai ji per garsi - tai jau tampa kančia. Aišku, niekada nereikia pulti į kraštutinumus, nereikia perlenkti lazdos. Visiems patarčiau laikytis kelių paprastų valgymo principų: nepersivalgyti, valgyti tik tam skirtoje vietoje ir tam skirtu laiku, valgant neužsiimti jokiais pašaliniais darbais (neskaityti, nežiūrėti TV, negalvoti apie darbą ir panašiai, nes tuomet yra blokuojama iš smegenų ateinanti informacija, kad jau pasisotinta).
- Nejaugi nutukimas nė kiek nesusijęs su skrandžio dydžiu. Antai kartą darant skrandžio tyrimą gydytojas nusistebėjo: "Vaje, koks didelis jūsų skrandis!"
- Mano nuomone, skrandžio tūris, jei jis ir didesnis už įprastinį, nesietinas su nutukimu. Mat sotumo pajutimas priklauso nuo daugelio dalykų, taip pat ir nuo skrandyje esančių receptorių, reaguojančių į spaudimą. Valgymo metu receptoriai duoda signalą smegenims, kad skrandis jau pilnas. Jei dažnai persivalgoma, skrandžio receptorių jautrumas mažėja. Ir atvirkščiai. Todėl ir sakoma, jog lieknėjant reikia stengtis nepersivalgyti, valgyti mažomis porcijomis, kad skrandis neišsitampytų, o jo receptoriai taptų jautresni.
- O ką manote apie lieknėjimą derinant maisto produktus ar maitinantis pagal kraujo grupes?
- Mano nuomone, tai yra paprasčiausia manipuliacija ribotomis paciento žiniomis. Kaip galima tvirtinti, neva netinkami maisto produktai skrandyje ar žarnyne ims rūgti, pūti, jei tokiems procesams vykti reikalingos bakterijos, kurių tuose organuose nėra ir būti negali! Maitinimosi pagal kraujo grupes poveikis sulieknėjimui irgi nėra moksliškai įrodytas. Tačiau jei žmogui tokie būdai yra priimtini, bet kuriuo atveju tai susiję su tam tikrų maisto produktų kiekio ribojimu, vadinasi, sumažėja ir gaunamų kalorijų kiekis. Pasakysiu štai ką: nesvarbu, ką ir kaip derinsite, tačiau svarbiausia - nepersivalgykite. Ir nepamirškite per dieną išgerti 6-8 stiklinių vandens.
- Ar tiesa, kad skysčių negalima gerti po valgio - toks įprotis neva sutrikdo maisto virškinimą?
- Visai ne! Maisto fermentų išsiskiria tiek, kiek reikia suvalgytam maistui įsisavinti. O gerti reikia tuomet, kai tik to užsinorima. Troškulys - tai signalas, kad organizmui reikia skysčių.
- Paaiškinkite, kodėl neretai priaugama dar daugiau svorio, nei jis buvo prieš pradedant laikytis dietos?
- Viskas labai paprasta - buvo perlenkta lazda. Mat jei gaunamų kalorijų kiekis buvo mažesnis nei reikalingas bazinei medžiagų apykaitai (tai sunaudojamų kalorijų kiekis ramybės būsenoje) palaikyti, tai yra kai ilgiau kaip 10 dienų organizmas gaudavo ne daugiau kaip 700-800 kalorijų, medžiagų apykaita sulėtėja. Pradėjus valgyti kaip anksčiau, dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir organizmo patirto streso (organizmas ima kaupti atsargas, ruošdamasis galimam kitam badmečiui), svoris ima augti kaip ant mielių.
- Vadinasi, jus turėtų pykinti reklamos apie greitą ir efektyvų suliesėjimą.
- Tai, manau, reklamos užsakovo sąžinės reikalas. Iš tiesų, viliojantys pasiūlymai apie greitus sulieknėjimo metodus yra komercija.
- Net ir tuo atveju, jei medikai reklamuoja stebuklingąsias organizmo valymo, kartu ir greito sulieknėjimo procedūras?
- Hm... Iš tiesų tai nėra visai taip, kaip rašoma. Mat greta organizmo valymo procedūrų visi pacientai gauna maitinimosi korekcijos rekomendacijas, jiems skiriamos įvairios fizioterapinės procedūros ir t. t. Kita vertus, kai kada valymo procedūrų (klizmų) išvis negalima skirti pacientui (pavyzdžiui, esant jautresnėms žarnų sienelėms, žarnyne turint opų, esant įgimtiems žarnų defektams ir panašiai, ir ne apie visas šias ligas pacientas gali žinoti). Be to, po tokios valomosios procedūros neįmanoma atstatyti žarnų mikrofloros. Mano nuomone, valomoji klizma turėtų būti taikoma kitokiais atvejais... Beje, jei žmogus vėl sugrįš prie ankstesnių maitinimosi įpročių bei sumažins fizinį aktyvumą, viskas sugrįš į senas vėžes.
- Prisipažinsiu, šis pokalbis mane, turinčiąją pakankamai antsvorio, nuliūdino...
- Jokiu būdu nenoriu visų, planuojančiųjų mesti svorį, bauginti ar nesuteikti jokių vilčių sulieknėti. Tiesiog prašau įsidėmėti, jog, turint polinkį į nutukimą, lengviausia ir sveikiausia yra išlaikyti sveiką svorį. Sveiko svorio masės indeksas yra nuo 20 iki 30 (jis apskaičiuojamas kūno masę (kg) dalinant iš ūgio (metrai kvadratu). Mūsų visuomenėje kažkodėl visi nori turėti kūno masę, mažesnę nei 20. Deja, estetinis svoris ir sveikas svoris ne visuomet sutampa. Idealiausias variantas, kai žmogus gali save priimti kaip gražų ir sveiką.
Kalbėjosi Virginija GRIGALIŪNIENĖ
