REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastoliais ir juodu audeklu uždengtas Petro Cvirkos paminklas jau kelintą dieną traukia Vilniečių dėmesį, o kai ką net ir gąsdina, mat sostinės gyventojai pamanė, kad paminklą jau ruošiasi nugriauti. Tačiau tai – tik meninės instaliacijos techninė dalis, kuri labai supykdė net Vilniaus miesto savivaldybę, leidusią meninius eksperimentus.

Pastoliais ir juodu audeklu uždengtas Petro Cvirkos paminklas jau kelintą dieną traukia Vilniečių dėmesį, o kai ką net ir gąsdina, mat sostinės gyventojai pamanė, kad paminklą jau ruošiasi nugriauti. Tačiau tai – tik meninės instaliacijos techninė dalis, kuri labai supykdė net Vilniaus miesto savivaldybę, leidusią meninius eksperimentus.

REKLAMA

Dabar savivaldybė reikalauja nedelsiant pastolius išmontuoti, nors instaliacijos autorės aiškina projektui savivaldybės leidimą gavusios. Jos savivaldybę dabar apkaltino meno cenzūra.

Juodu audeklu ir pastoliais apdengtas Petro Cvirkos paminklas sustoti ir iš kišenių traukti telefonus, kad tai įamžintų priverčia ne vieną vilnietį. Sostinės gyventojai mano, kad paminklą savivaldybė rengiasi nuversti. Vienus vilniečius tai džiugina, o kiti reaguoja net labai jautriai:

„Vien gerai, gražiai rašyti, tai dar yra ne nuopelnas tėvynei.“

„Aš labai apsidžiaugiau. Jis yra kolaborantas, bendravęs su komunaciais.“

„Buvo tų žymaus lietuvių tikras rašytojas, kurį, kaip sakant, padarė liaudies priešu kokiu. Čia nesąmonės. Gaila tiesiog. Širdį skauda.“

REKLAMA
REKLAMA

„Vandalizmo aktas. Čia tas pats, ką padarė su profsąjungų rūmais. Ar gi ten buvo reikalinga versti? Ten gi Lietuvos, Vilniaus istorija. Ten tiek daug žmonių yra gero patyrę.“

REKLAMA

„Buvo gražiau neuždengtas, nes dabar čia ne paminklas, o juoda dėmė. Kažkada siūliau tik tai galvas keisti tokiems paminklams. – Kodėl? – Na, pagal poreikius ir pagal madas.“

„Man šiaip iš jaunystės laikų šitas skverelis. Vat toks nostalgiškas, bet aš tai Petro Cvirkos paminklo nenukelčiau.“

„Tai mes padarykime lentelę. Aš ateisiu su anūku ir sakysiu: vo matai, bet čia žymaus skulptoriaus darbas yra, menininko. Jam buvo pavesta, tokie laikai buvo, jis savo talentą paskyrė šitam žmogui ir aš vaikui paaiškinu, bet jis atliko ir juodą darbą.“

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu jis bus nugriautas, man jau dabar širdis dreba, man jau širdis dreba.“

„Žmonės fotografuoja, domisi, kas čia darosi, tai yra neblogai. Ta istorinė atmintis yra būtina išlaikyti, o antras dalykas yra šiek tiek blogesnis, nes jis buvo įkaustytas į tuos pastolius ir man kilo toks įtarimas, kad yra ruošiamasi statyti tą narvą pritvirtinti ir kaip žaliojo tilto skulptūras jas kranu nukelti“, – kalba Vilniaus miesto tyrinėtojas Darius Pocevičius.

Tačiau paminklo kol kas niekas negriauna – menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė čia surengė kasdienybės spektaklį „Nepamiršime nebeprisiminti.“

„Šitie pastoliai yra tik tai pasiruošimas scenografijai. Jie yra tiesiog techninė dalis. Jie turėtų būti nurinkti ir tada mes pamatytume scenografiją – Cvirkos paminklą, apžėlusį samanomis, tai reiškia užmaršties sluoksniu“, – sako E. Grėbliauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Menininkės sako, kad šis kasdienybės spektaklis prasidėjo jau vakar, sulaukus visuomenės ir savivaldybės reakcijos, kai pastolius savivaldybė liepė nedelsiant išmontuoti, nors, pasak Eglės Grėbliauskaitės, leidimą pasirodymui savivaldybė davė. Dabartinius savivaldybės reikalavimus ir grasinimus menininkė vadina vadovėliniu meno cenzūros pavyzdžiu.

„Jie sako nebereikia judinti šito klausimo. Klausimas yra opus, nuiminėjame paminklą, nebėra ko su juo jau žaisti. Kas iš tiesų pagal apibrėžimą ir yra meno cenzūra, nes vienas menas gali būti, o kitas, kada tema yra aktuali, būti kažkodėl negali“, – tikina E. Grėbliauskaitė.

„Menininkės, reikia pripažinti, šiek tiek pagudravo. Kreipėsi oficialia administracine tvarka dėl renginio pačiame skvere ir taip aprašant tarp pusę lūpų, kas ten bus padaroma. Tą leidimą ne tai, kad gavo. Pagal visas tvarkas leidimo tokiam aprašymui, kuris buvo pateiktas, net ir nereikėjo“, – kalba Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

REKLAMA

Tačiau tokius savivaldybės kaltinimus menininkės neigia ir vadina melu, nes prašyme instaliacijai nurodė, kad ji bus apauginta dirbtinių samanų audeklo uždangalu. Nors apie pastolius prašyme nieko neužsiminė, pasak menininkių, savivaldybė jokios papildomos informacijos ir neprašė, o kad pastoliai bus reikalingi – esą savaime aišku. Tiesa, savivaldybė pirmąjį menininkių prašymą apauginti Cvirkos paminklą tikromis samanomis atmetė.

„Istorinės atminties komisija savivaldybėje, kurioje yra ne tik politikai, bet ir istorikai, kiti nedirbantys viešajame sektoriuje specialistai pasakė,na, kad tokie performansai viešosiose erdvėse su mieste esančiais paminklais negalimi ir netoleruotini, nes tada mes turėtume tiesiog balaganą menininkų ar kitų entuziastų, kurie kažką norėtų daryti“, – tikina Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Cvirką įkalinę pastoliai bus išmontuojami rytoj ir tuomet pasimatys samanomis apaugęs paminklas. Tiesa, savivaldybė menininkėms liepė nuimti ir jas. Tik, kaip išmontavus pastolius tą reikės padaryti, menininkės sako nežinančios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų