Pasak idėjos sumanytojų, pagal naują tvarką savo noru be svarbių priežasčių darbą palikę darbuotojai išmokos iš karto negautų, nes jos mokėjimas būtų atidedamas mėnesiui. Esą tokia nuobauda sumažintų paatostogauti iš darbo išeinančių gyventojų skaičių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad tokį pasiūlymą Nedarbo socialinio draudimo įstatymui įregistravo Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius.
Visgi ši idėja sulaukia ir kitų politikų palaikymo. Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo atidėjimui pritaria ir naujoji socialinė apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Anot jos, tokių pokyčių aktyviai siekia ir Lietuvos verslai.
Tuo metu ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pažymi, kad Vyriausybė šiuo metu siekia kitų tikslų, todėl šio pasiūlymo nepalaiko.
Šis ir kiti pasiūlymai dėl Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisų šiuo metu svarstomi Socialinių reikalų ir darbo komitete Seime.
Atidėtų daugiau nei pusei bedarbių?
Įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad bedarbiams, nutraukusiems darbo santykius darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, atsistatydinus savo noru ar savo prašymu, nedarbo draudimo išmoka būtų pradedama mokėti praėjus 1 mėnesiui nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Tokios tvarkos taikymas numatytas visiems bedarbiams, neatsižvelgiant į jų amžiaus grupę ar kitus kriterijus.
Anot ministerijos, Darbo kodekse yra numatyta, kas yra laikoma „Darbo sutarties nutraukimu darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių“, todėl atskirti, kada išmoką reikia atidėti, nebūtų sudėtinga.
Teisiniuose aktuose nustatyta, kad darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta, jeigu:
- darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių;
- darbuotojui 2 mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
- darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis);
- pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių dirbdamas pas tą darbdavį.
Tai reiškia, kad visos kitos priežastys veikiausiai nebūtų laikomos svarbiomis ir išmokos mokėjimas būtų atidėtas 1 mėnesiui.
„Seimo nario pasiūlyme numatyta nedarbo išmokos mokėjimo atidėjimą taikyti tik tiems asmenims, kurie patys savo iniciatyva be svarbios priežasties nutraukia darbo santykius.
Pasiūlymu siekiama skatinti asmenis atsakingai dalyvauti darbo rinkoje ir nepiktnaudžiauti nedarbo socialinio draudimo išmokomis“, – komentavo SADM.
„Sodros“ duomenys rodo, kad 2025 m. rugpjūčio mėn. nedarbo draudimo išmokas gavo 84,6 tūkst. gyventojų, iš kurių 65 proc. 2024 arba 2025 m. nutraukė darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių.
Tai reiškia, kad jei tokia pataisa būtų patvirtinta, išmokos mokėjimas būtų atidedamas apie 55 tūkst. bedarbių.
Išėjo savo noru, bet spaudė darbdavys?
Trečiadienį vykusiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje seimo narys Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos darbo rinkoje matant, kaip klostosi darbdavių ir darbuotojų santykiai, tai yra neadekvatus pasiūlymas.
„Yra nemažai atvejų, kai žmonės iš darbo išeina savo noru, bet iš tikro yra priverčiami darbdavių. Tiesiog žinome, kad tai egzistuoja mūsų darbo rinkoje“, – pabrėžė politikas.
Jis pridėjo, kad tokie pokyčiai būtų tarsi žmonių baudimas du kartus.
„Šiuo atvejų gautųsi dvigubas baudimas. Žmogus išeidamas savo noru negauna išeitinių, darbdavys jau ir taip laimi, o žmogus kartu negauna ir pirmojo mėnesio išmokos. Kol kas darbo mūsų darbo rinkoje tai per daug kietas pasiūlymas“, – komentavo L. Kukuraitis.
Visgi vienas iš pasiūlymo palaikytojų Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius atsakė, kad tam irgi yra numatyti sprendimai.
„Taip, suprantame tą argumentą, kad yra žmonių, kurie darbo sutartį nutraukė savo noru, tačiau buvo spaudžiami aplinkybių.
Ateityje siūlytume svarstyti variantą, kad kai savanoriškai pasitraukiama iš darbo, įrodinėjimo našta tektų pačiam gyventojui. T. y. jeigu jis pateikia argumentus užimtumo tarnybai, kodėl išėjo iš darbo ir tie argumentai tilptų į tam tikrus rėmus, jam išmoka galėtų būti išmokama“, – nurodė L. Marcinkevičius.
Anot jo, toks sprendimas subalansuotų situaciją ir pagelbėtų žmonėms, kurie buvo spaudžiami.
Ministrė pirmininkė tokiai idėjai nepritaria
Tuo metu ministrė pirmininkė I. Ruginienė teigia nematanti jokių galimybių mažinti nedarbo draudimo išmokų.
Anot jos, žmonės moka mokesčius nuo atlyginimų būtent dėl to, kad netekus darbo galėtų be papildomų rizikų ieškotis naujos darbovietės. Todėl tokie pakeitimai būtų socialiai neteisingi.
„Nedarbo draudimo išmoka yra viena iš draudimo rūšių. Mes pasirašę darbo sutartį, dirbdami ir gaudami atlyginimą – mokame nuo jo mokesčius, o vienas iš jų yra būtent šis draudimas. (...) Natūralu, kad nelaimei atsitikus – žmogus gauna išmokas, nes jis už tai ir mokėjo.
Šių išmokų mažinti, mano manymu, net nėra jokių galimybių“, – pirmadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
Anot premjerės, Vyriausybė šiuo metu siekia kito tikslo – ilginti laikotarpį nedarbo draudimo išmokas gauti vyresnio amžiaus žmonėms.
„Priešingai, šiai dienai yra sprendimas didinti nedarbo išmokų mokėjimo laikotarpį darbuotojams, kurie yra 65–75 metų amžiaus, kad jie nesinaudotų priešlaikinės pensijos galimybėmis ir ilgiau liktų darbo rinkoje“, – tikina I. Ruginienė.
Ji taip pat pasisakė griežtai nepritarianti siūlymui, kad nedarbo draudimo išmoka turėtų būti atidėta darbuotojams, kurie darbovietę paliko be rimtos priežasties ir teigia, kad ilgalaikių bedarbių, kurie dabar galiojančia sistema kažkaip naudojasi – nedaug.
„Ilgalaikių bedarbių, kurie negali arba nenori susirasti darbo – yra labai nedidelis procentas. Reikėtų žiūrėti į gilumines priežastis, kodėl tai įvyksta.
Tokie žmonės dažnai turi gretutinių rizikų ar priklausomybių. Tai yra kitos priežastys, kurios nesusijusios su gebėjimu susirasti darbo, o tas kitas priežastis reikia spręsti“, – teigė ministrė pirmininkė.
„Nepritariu, (kad išmoka turėtų būti atidėta mėnesiui, jei darbuotojas be rimtų priežasčių išėjo iš darbo). Manau, kad reikia nustoti spekuliuoti tokiais žodžiais kaip „be rimtų priežasčių“. Kiekvienas žmogus turi teisę apsispręsti, kur ir pas kokį darbdavį dirbti. (...) Manau, kad būtent tokiomis priemonėmis skatiname žmones sąžiningai mokėti mokesčius“, – apibendrino I. Ruginienė.
Daugiausia išmokos gavėjų, kur mažiausios pajamos
Nepaisant to, kad atlyginimų skirtumai tarp regionų išlieka dideli, socialinio draudimo išmokos juos švelnina, nurodo „Sodra“.
Pavyzdžiui, vidutinis nedarbo išmokos dydis skiriasi 21 proc.: 691 euras turtingesnėse savivaldybėse ir 569 eurai skurdesnėse.
„Socialinės išmokos veikia kaip kompensacinis mechanizmas, padedantis sušvelninti disproporcijas tarp turtingiausių ir mažiau pasiturinčių regionų. Be kita ko, tam turi įtakos pastovioji nedarbo išmokos dalis, kuri vienoda visiems gavėjams nepriklausomai nuo jų pajamų, ir bendroji pensijos dalis, kuri vienoda daugeliui gavėjų“, – paaiškina K. Zitikytė.
Vis dėlto, anot „Sodros“, rajonuose, kur pajamos mažiausios, daugiau ir nedarbo išmokos gavėjų. Čia 100 apdraustųjų tenka 7 bedarbiai, kai tuo metu didesnių pajamų savivaldybėse tarp 100 dirbančiųjų 5 gauna nedarbo išmoką.
„Regioniniai skirtumai gilina ne tik ekonominę, bet ir socialinę bei politinę atskirtį. Ilgalaikėje perspektyvoje reikia kompleksinių sprendimų – būtina užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas vyresniems gyventojams, o darbingo amžiaus žmonėms sudaryti realias galimybes kurti pajamas ir likti savo regionuose“, – pabrėžia „Sodros“ analitikė Kristina Zitikytė.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje iš viso buvo 84,5 tūkst. nedarbo išmokos gavėjų, rodo „Sodros“ duomenys. Iš jų 58,3 tūkst. gyventojų išmoką gavo už pilną mėnesį, o 26,2 tūkst. – už nepilną mėnesį.
Didesnę dalį šios išmokos gavėjų sudaro moterys. Pavyzdžiui, rugpjūtį 56 proc. (47,4 tūkst.) nedarbo išmokos gavėjų buvo moterys, tuo metu 37,2 tūkst. (44 proc.) gavėjų buvo vyrai.
Dažniausiai nedarbo išmoką rugpjūčio mėnesį gavo 25–40 bei 60–65 amžiaus gyventojai.
„Sodros“ duomenys rodo, kad rugpjūčio mėnesį vidutinė nedarbo išmoka Lietuvoje siekė 658,2 euro, o jų išmokėjimui iš viso buvo skirta 47,1 mln. eurų.
Nedarbo išmoka buvo mokama vidutiniškai 4,7 mėnesio.
Noriu ir išeinu iš darbo koks jūsų reikalas kokios jau jūsų ten nedarbo išmokos, kapeikos???
Kiek jūs ten valdžioje sėdintys blia išnaudojate lėšas savo reikmėms nors algos kosminės pagal eilinį žmogelį.
Jums vis maža ir maža trintuko už savo pinigus nenusiperkate benziną naudojate ne darbo reikalams vardint ir vardint.
Savivaldybės parodė savo čiakiukų skandaluose vieni sukčiai.
O čia eilinį žmogelį suėsit žmogėdros.
