REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 4860 gaisrų, kuriuose žuvo 39 žmonės, o 63 gyventojai patyrė traumų.

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 4860 gaisrų, kuriuose žuvo 39 žmonės, o 63 gyventojai patyrė traumų.

REKLAMA

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 4022 gaisrai, o juose žuvo 53 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 17,9 proc. daugiau, tačiau juose žuvo net 14 gyventojų (26,4 proc.) mažiau.

Tai yra mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 19 metų. Apie ugniagesių darbą ir jiems keliamus iššūkius, interviu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi Sauliumi Greičiumi.

– Kokie iššūkiai ugniagesius pasitinka vasaros laikotarpiu?

– Iš tiesų, kiekvienas metų laikotarpis turi savo specifiką. Tačiau turime ir tokių įvykių, kurie būdingi visiems metų laikams. Gelbėjimo, gesinimo darbai atliekami nuolat. Šaltuoju laikotarpiu kyla daugiau gaisrų dėl netinkamo krosnių, kaminų eksploatavimo.

Pavasarį prasideda gaisrai dėl žolės deginimo. Tokie gaisrai – barbariškas neūkiškumo pavyzdys. Normaliuose ūkiuose nieko panašaus nepasitaiko. Dėl žolės deginimo nemaloniai išsiskiria Vilniaus rajonas.

REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, vasarą prasideda maudymosi sezonas. Tad padaugėja skendimų vandens telkiniuose atvejų. Atitinkamai vykdome prevenciją tuo klausimu. Šiemet dar nebuvo taip stipriai atšilę, bet jau tam ruošiamės.

REKLAMA

– Kokie yra pagrindiniai jūsų tarnybos išsikelti tikslai?

– Vienas iš mūsų pagrindinių tikslų – mažinti gaisrų skaičių. Vykdome daug prevencinių akcijų. Kiekvienais metais aplankome apie 100 tūkst. gyvenamų būstų. Ir tikrai niekas nekalba apie patikrinimus, kurių tikslas kažką nubausti.

Paaiškiname žmonėms, kaip viskas turėtų būti sutvarkyta. Galime pasidžiaugti, kad gyvenamuose pastatuose turime mažiau gaisrų. Turime 14 gaisruose mažiau žuvusių žmonių nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Žinoma, norėtume, kad nė vienas žmogus nežūtų.

REKLAMA
REKLAMA

Tam tikslui aktyviai pradėjome dirbti su savivaldybėmis. Jos padeda užmegzti ryšį su socialiai jautriausiomis gyventojų grupėmis. Lankome vienišus žmones. Savo lėšomis montuojame jiems dūmų detektorius.

– Kokia šiuo metu situacija su dūmų detektoriais?

– Neabejotinai buvo žengtas labai teisingas žingsnis priimant sprendimus dėl dūmų detektorių, jų įrengimo tvarkos. Turime pavyzdį, kai pas kaimynus įrengtas dūmų detektorius suveikė ir atvykę ugniagesiai išgelbėjo žmogų, kurio bute nebuvo detektoriaus.

Jei 2018 m. apie 20 proc. namuose buvo įrengti dūmų detektoriai, tai šiai dienai jau apie 64 proc. gyventojų turi juos įrengę. Pirmais metais detektorių įsirengimas augo labai sparčiai, vėliau procesas sulėtėjo. Bet dauguma besirūpinančių savo saugumu žmonių juos jau įsirengė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat savivaldybių atstovai parengė sąrašą žmonių – vienišų, socialiai mažiau atsakingų, kuriems stengiamės padėti. Vykdome tikslines akcijas, atvykę sumontuojame dūmų detektorius savo lėšomis.

Galime patvirtinti, kad praktiškai visose vietose, kur kilo tragiškas gaisras, dūmų detektoriaus nebuvo. Turime 39 žuvusius ir tik 3 atvejais buvo įrengti dūmų detektoriai. Tiesa, iš tų 3 atvejų, du dar turėtų išsibraukti, nes žmonių mirtys, galimai, susijusios ne su gaisru.

– Ar šiuo metu vykdomi tikrinimai dėl dūmų detektorių gyventojų namuose?

– Per mūsų darbuotojų vizitus patariame gyventojams ne tik dėl dūmų detektorių, bet ir dėl krosnių, kaminų eksploatavimo. Esant reikalui, savo lėšomis sumontuojame detektorius. Bet yra pavienių nemalonių atvejų.

REKLAMA

Pavyzdžiui, mes sumontuojame, o gyventojas tyčia išima maitinimo elementus. Tarkime, jis rūko namuose ir jam dūmų detektorius trukdo. Aiškiname žmonėms, kad dūmų detektorius ne visada išgelbės turtą, bet gyvybę – dažniausiai.

Kol dalis žmonių nesusiduria su pavojumi, tol nesusirūpina saugumu. Mes raginame gyventojus, kad sužinoję, jog šalia gyvenantys kaimynai neturi dūmų detektorių, jie informuotų apie tai savivaldybę. Savo lėšomis įrengsime. Tai – nedidelė investicija, kuri gali išgelbėti žmogaus gyvybę.

– Ką galėtumėte pasakyti apie skenduolių situaciją Lietuvoje?

– Skenduolius galima paskirstyti į dvi kategorijas. Tie, kurie maudosi ir žvejai. Žiemą problema yra ant ledo žvejojantys žmonės. Tie, kurie lipa žvejoti nepaisydami ledo storio.

REKLAMA

Vasarą – besimaudantys žmonės. Nors šiltasis metų laikas tik įsibėgėja, tačiau jau turime 34 skenduolius (praėjusiais metais per tą patį laikotarpį buvo 35). Kai prasidės maudymosi sezonas, mūsų prevencinės akcijos bus nukreiptos į paplūdimius.

Problema, kad žmonės maudosi neįrengtuose paplūdimiuose. Tėvams taip pat reikėtų pasidomėti, kur jų vaikai eina maudytis. Dar viena blogybė – alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Kaip ir vairavimas, tai neturėtų būti suderinama.

Jei šių kelių taisyklių būtų laikomasi, skenduolių turėtume mažiau. Todėl raginame žmones maudytis ten, kur įrengti paplūdimiai. Tokiose vietose būna ir gelbėjimo priemonių. Turime atvejų, kai artimieji puola gelbėti skęstančiojo, tačiau neįvertina savo jėgų. Tada vietoj vieno kūno, turime du.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Ar dėl karo veiksmų Ukrainoje padidėjo susidomėjimas civiline sauga Lietuvoje?

– Karas Ukrainoje tikrai paveikė mūsų visuomenę. Susidomėjimas civiline sauga išaugo net kartais. Noriu paraginti žmones aplankyti puslapį lt72.lt, kur yra pateikta visa reikalinga informacija.

Ukrainos pavyzdys rodo, kad kartais tenka slėptis, evakuotis. Tad pasiruošus viskas vyktų žymiai sklandžiau. Žmonės turi žinoti, kiek reikia turėti vandens, maisto, kaip susidėti dokumentus. Galima pasiruošti šeimos išvykimo planą, net surengti pratybas.

– Kokia situacija dėl ugniagesių darbo sąlygų, jų aprūpinimo?

– Galiu pasidžiaugti, kad pavyko išspręsti ugniagesių aprūpinimo problemą. Turime specialių aprangų, šalmų, pirštinių. Taip, buvo šių priemonių trūkumas, bet šiai dienai perkamos priemonės yra vienos iš pažangiausių.

REKLAMA

Jautriausias klausimas – technika, kuri yra pakankamai brangi. Jos negalime įsigyti pigiau nei vokiečiai ar prancūzai. Bet reikia pasidžiaugti dėl autocisternų dėl kurių pavyko pasirašyti sutartis. Perkame 73 autocisternas, tai yra pats didžiausias kiekis nuo nepriklausomybės laikų.

Jei šiuo metu automobilių rikiuotėje yra 150, tai pridėjus 73, bus labai rimta paspirtis. Sudėtingesnė situacija su autokopėčiomis. Dėl jų iki šiol neatitinkame standartų. Iš viso trūksta apie 30 autokopėčių. Tiesa, jau įvykę pirkimai dėl 8 ir dar ruošiamės pirkti tiek pat.

Galiu paminėti, kad autocisterna kainuoja apie 256 tūkst. eurų, o autokopėčių kaina prasideda nuo 700 tūkst. eurų.

REKLAMA

– Ar šiuo metu sistemoje jaučiamas ugniagesių trūkumas?

– Šiuo metu turime apie 9 proc. neužimtų darbo vietų. Pati geriausia reklama tarnybai – pačių darbuotojų įvertinimas. Praėjusiais metais apie 60 pensinio amžiaus darbuotojų pateikė prašymus pratęsti tarnybą.

Džiugu, kad neprarandame patyrusių darbuotojų. Taip galime geriau komplektuoti išvykstančias pamainas. Taip pat turime rekordinius konkursus, kur ateina į atrankas labai motyvuoti žmonės.

– Kaip žmonės vertina ugniagesių darbą?

– Gyventojai dažniau kreipiasi į mus dėl gelbėjimo darbų. Ne tik dėl gaisrų, bet ir kitokiose situacijose – užstrigus, užsikirtus kažkur. Žmonės žino, kad paskambinę 112 ir išsikvietę ugniagesius, jie sulauks pagalbos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ugniagesių statistika

Remiantis 2017-2021 m. gaisrų statistika, per penkis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 5360 gaisrų, kuriuose žūsta 50 gyventojų, šiemet gaisrų sumažėjo 9,3 proc., o juose žuvusiųjų – 22,0 proc.

Per penkis šių metų mėnesius miestuose žuvo 9 žmonės (23 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 30 (77 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 3,3 karto daugiau žmonių nei miestuose. Aštuoni gyventojai žuvo Vilniaus (iš jų 4 – Vilniaus rajono savivaldybėje) apskrityje, po septynis – Kauno (iš jų 3 – Raseinių rajono savivaldybėje) ir Panevėžio (iš jų 3 – Rokiškio rajono savivaldybėje)  apskrityse, po 5 –  Utenos ir Šiaulių apskrityse, 3 – Klaipėdos,  2 –  Alytaus, po 1 – Marijampolės ir Telšių apskrityse, o Tauragės apskrityje žūčių gaisruose pavyko išvengti.

REKLAMA

Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (8 gyventojai), nuo 14 val. iki 22 val. gaisruose žuvo 20 žmonių, tragiškiausia mėnesio diena – 19-oji (ugnis pasiglemžė 5-ių žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 28 vyrai ir 10 moterų, o vieno žuvusiojo tapatybė nenustatyta. Gaisruose žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 64  metai.

Trylika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo,  7 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 1 – dėl kitų priežasčių. Dar 8 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

REKLAMA

Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo 3 gyventojai, 3 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes ir 30 gaisrų pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 33 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 52), 398 pastatus (326), 50 transporto priemonių (70), 522 gyvūnus (571).

Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose  – 1968, t. y. 40,5 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,2 tūkst. ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 769 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 254, Alytaus – 160, Šiaulių – 155, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai atvirosiose teritorijose kilo 1021 gaisras, šiemet jų užgesinta 92,8 proc. daugiau. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, kovo-gegužės mėnesiais vidutiniškai kyla 3930 gaisrų, iš jų 2058 – atvirosiose teritorijose, šiemet per šiuos tris mėnesius užgesinti 1905 atvirųjų teritorijų gaisrai, t. y. 7,4 proc. mažiau.  

REKLAMA
REKLAMA

1272 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 26,2 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 33 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1498 gaisrai, juose žuvo 45 gyventojai, gaisrų skaičius čia sumažėjo 15,1 proc., o žuvusiųjų – 26,7 proc. Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 13,3 proc. mažiau). Šiemet 347 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,1 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 145 gaisrai), pirtys (54) ir garažai (29), 339 kartus degė transporto priemonės (7,0 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 197 lengvuosius automobilius. 44 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t. y. 0,9 proc. visų gaisrų.

Miestuose užgesinti 2043 gaisrai (42 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2817 (58 proc.). Ugnis sunaikino 107 pastatus, 96 transporto priemones, 466 gyvūnus, 1824 kv. m gyvenamojo ploto, o 3700 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (23,1 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,0 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (15,6 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (9,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,2 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,5 proc.), neatsargus rūkymas (1,5 proc.). Be to, įregistruota 80 padegimų (1,6 proc.), o 443 gaisrų (9,1 proc.) priežastys dar tiriamos.

REKLAMA

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 6338 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 5377 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 20,8 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 3222 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1681 darbas –  techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. (šiemet šių darbų atlikta 45,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). 1763 kartus jie talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1020 darbų – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 621 kartą ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 59 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 14 žuvusiųjų.

108 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 33 skenduolius bei išgelbėjo 11 gyventojų. 236 kartus jiems teko budėti nukenksminant sprogmenis, 264 kartus likviduoti cheminius incidentus, 33 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 133 gyventojus, iš jų 11 vaikų.

Prasidėjus vasarai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Kaip rodo penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistika, birželio mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukia vidutiniškai 23 skenduolius, o pernai – net 27.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų