Dilgėlinė
Sandra PUTRŪNAITĖ
Dilgėlinė (urticaria) - dažna alerginė liga. Apie 20% žmonių per savo gyvenimą serga dilgėline. Liga pasireiškia staigiu odos ir gleivinės bėrimu niežtinčiomis pūkšlėmis. Po kelių valandų jos išnyksta be pėdsakų. Manoma, kad kas trečią žmogų bent kartą gyvenime ištinka ūminė dilgėlinė (kai tęsiasi mažiau nei 6 sav.). Retesnė yra lėtinė dilgėlinė (tęsiasi ilgiau nei 6 sav.). Jei uždegimas apima gilesnius audinius - susidaro vadinamoji Kvinkės edema.
Dėl ko atsiranda dilgėlinė?
Dilgėlinę sukeliančių priežasčių yra labai daug. Ūminę ar lėtinę dilgėlinę gali sukelti: 1. Maistas (pienas, kiaušiniai, vėžiagyviai, pupos, grūdai, riešutai, vaisiai), maisto priedai, dažai ir vaistai (dažniausiai penicilinas). Maistas paprastai sukelia ūminę dilgėlinę. 2. Infekcijos. Dilgėlinė gali prasidėti pradinėje virusinio hepatito B fazėje, t.p. sergantiesiems tonzilitu, sinusitu, osteomielitu, dantų patologija, tulžies pūslės šlapimo takų infekcija, mononukleoze, helmintozėmis (trichinelioze, askaridoze), parazitinėmis ligomis (trichomoniaze, maliarija), grybelinėmis ligomis (rubrofitija, epidermofitija, kandidamikoze). 3. Fiziniai veiksniai. Dilgėlinę gali išprovokuoti šaltis, karštis, saulės spinduliai. Saulės šviesos dilgėlinė pasireiškia per kelias minutes (tik apšvitintoje vietoje). Galimi ir sisteminiai pažeidimai (švokščiantis kvėpavimas, šokas). Odos pažeidimai praeina per 4 val. 4. Medžiagos, įkvepiamos į plaučius: žiedadulkės, gyvulių ar paukščių pleiskanos, kambario dulkės, pelėsiai. 5. Emociniai faktoriai, fizinis krūvis, prakaitas. 6. Vabzdžių įkandimai, medicininiams tyrimams vartojamos medžiagos (pvz., odontologų naudojamos priemonės). 7. Kartais dilgėliniai bėrimai yra kitų ligų simptomas (leukozės, piktybinių navikų ir kt.). Tačiau po operacijų ar gydymo dilgėlinės bėrimai turėtų išnykti. Dilgėlinė tikrai nėra užkrečiama liga.
Kaip liga gali pasireikšti?
Dilgėline gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės, tačiau ji dažnesnė moterims. Ūminė dilgėlinė dažnesnė vaikams, o lėtinė - suaugusiems nuo 25 iki 50 metų. Dilgėlinė prasideda staiga, kartais per keletą minučių, bėrimu bet kurioje kūno vietoje. Oda patinsta, ją stipriai niežti, degina, bėrimas primena dilgėlės nudilginimą. Pagrindinis bėrimo elementas - tai pūkšlė, kitaip dar vadinama urtika arba ruple. Ruplė būna pakilusi, griežtų ribų, ryškiai raudonos arba blyškesnės spalvos, nuo smeigtuko galvutės iki plaštakos dydžio plokščių susiliejančių židinių, įvairios konfigūracijos. Pagal židinių konfigūraciją išskiriamos įvairių rūšių dilgėlinės: * raudonoji; * baltoji; * žiediškoji; * gilioji poodinė; * pūslinė; * hemoraginė; * pigmentinė. Kaip minėta, bėrimas odoje išsilaiko trumpai, po kelių valandų išnyksta, bet po to vėl gali atsirasti. Tai recidyvuojanti dilgėlinė, kuri su pertraukomis gali kartotis visą gyvenimą. O kas tai yra Kvinkės edema? Ji gali prasidėti ūminės dilgėlinės metu arba savarankiškai. Jos metu paburksta kvėpavimo takų gleivinė, sutinsta lūpos, liežuvis, ligonis pradeda dūsti, atsiranda baimės jausmas, gali skaudėti pilvą, sąnarius. Tuomet iškyla uždusimo pavojus. Įtariant šią būklę, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kaip gydytis?
Visoms alerginėms ligoms gydyti prireiks kantrybės. Negausūs pavieniai vienkartiniai bėrimai praeina savaime, be gydymo. Svarbiausia yra nustatyti ir pašalinti alergeną (priežastį), nes 60-70% atvejų dilgėlinės priežastis yra alergija. Dažnai, pašalinus priežastį, dilgėlinės gydyti nereikia. Jei dilgėlinės priežastis yra maistas, skiriama griežta dieta - nevartojami maisto produktai, galintys sukelti dilgėlinę. Draudžiama gerti alkoholinius gėrimus, vartoti aštrius prieskonius, persivalgyti. Labai svarbu šalinti infekcijos židinius bei gydyti gretutines ligas (skrandžio, žarnyno, kt.). Ūminei dilgėlinei gydyti skiriami antihistamininiai vaistai, esant reikalui -adrenalinas. Išorinis gydymas mažai veiksmingas. Odos niežėjimą malšina 1-2% mentolo spiritinis tirpalas, retais atvejais skiriami hormoniniai tepalai. Esant sunkiai ūminei reakcijai, vartojami hormoniniai vaistai. Lėtinę dilgėlinę gydyti sunku, reikia ieškoti jos priežasčių, nutraukti visus vartojamus vaistus. Gydytojas skiria antihistamininius vaistus ilgesniam laikui. Kvinkės edemos atveju, pradėjus kimti balsui, atsiradus dusuliui, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Tokiu atveju skiriami antihistamininiai vaistai į raumenis bei hormoniniai. Sukeliančio ir provokuojančio veiksnio pašalinimas yra viena reikšmingiausių dilgėlinės gydymo priemonių.
