REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis nebėra trejetuke kandidatų, kuriuos labiausiai žmonės palaikytų artėjančiuose prezidento rinkimuose. Tačiau ekspertai ir politologai užmetę žvilgsnį į duomenis skuba raminti, reitingas dar gali apsiversti aukštyn kojomis.

Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis nebėra trejetuke kandidatų, kuriuos labiausiai žmonės palaikytų artėjančiuose prezidento rinkimuose. Tačiau ekspertai ir politologai užmetę žvilgsnį į duomenis skuba raminti, reitingas dar gali apsiversti aukštyn kojomis.

REKLAMA

Naujienų portalo delfi.lt užsakymu rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ birželio mėnesį apklausė 1003 Lietuvos gyventojus nuo 18 iki 75 metų, ką jie labiausiai palaikytų prezidento rinkimuose. Nors mažesnio palaikymo nei prieš mėnesį sulaukė visi lyderiai, daugiausia pasitikėjimo prarado Saulius Skvernelis. Dar gegužę jis buvo trečias po ekonomisto Gitano Nausėdos ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, o dabar trečiąją poziciją užleido Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) nariui Vygaudui Ušackui ir pats atsidūrė ketvirtoje pozicijoje.

„Spinter tyrimai“ duomenimis, pasitikėjimas S. Skverneliu sumažėjo nuo 9,7 proc. gegužę iki 6,3 proc. birželį.

Viską galėjo lemti paklaida

Sociologas, rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys tv3.lt sako, kad galimos paklaidos ribos yra apie 3 proc. Jeigu būtų įvykęs koks reikšmingas įvykis, jis reitingui atsilieptų 6–10 proc.

REKLAMA
REKLAMA

„3 proc. siūbavimai – gana dažni. Partijų reitingai daugiau svyruoja, žmonės gal kiek mažiau, institucijos gana stabiliai būna, bet turi būti įvykis vis tiek. Sezoninių svyravimų taip pat nelabai būna: Kalėdos ar egzaminų sezonas neturi įtakos. Vienintelis sezoninis svyravimas – rinkimai.

REKLAMA

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė taip pat patikina, kad Skvernelio kritimas nors iš pradžių ir atrodo didelis – taip pat patikina, kad Skvernelio kritimas nors iš pradžių ir atrodo didelis – 3,4 proc., paklaida egzistuoja.

„Faktiškai, kas paaugo, tai Pavilionio kažkiek reitingai, o daugumos krito. Nežymiai paklaidos ribose krito ir Nausėdos, ir Matijošaičio, Ušacko daugmaž tas pats išlieka. Labiausiai Skvernelio krito. Bet aš čia nematyčiau kol kas didelės dramos. Jos dar nėra, nes reikėtų žiūrėti, kas vysk ateinančius mėnesius. Tuo labiau, kad vasarą reitingai būna apsnūdę“, – tv3.lt sako ji.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, ir patys „Spinter tyrimai“ nurodo, kad tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.

Premjero postas Skverneliui – ir laimė, ir nelaimė

Politologė R. Urbonaitė pastebi, kad apskritai premjerui yra sunku išlaikyti aukštą reitingą, nesvarbu, ar būtų klausiama apie prezidento rinkimus, ar kas kita. Mat gyvenimui gerėjant arba blogėjant, žmonės atitinkamai giria arba kaltina premjerą.

„Priklausys viskas nuo to, kas vyks nuo rudens, kokios grimasos bus jau priimtų įstatymų susijusių su mokesčių ir pensijų sistemos pertvarkomis. Sunku pasakyti, ar viskas pasijaus, kai įsigalioja nuo 2019 metų sausio, bet premjero pozicija nedėkinga norint kandidatuoti į prezidento rinkimus. Nes kiti ateina iš tokios nelabai proaktyvios politikos, kur ir taip žvilgsniai nukreipti į juos, jie gali nuo labiau balto lapo pradėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis tiek bendra atsakomybė už visą Vyriausybės veiklą tenka Sauliui Skverneliui. Jis rizikuoja šioje pozicijoje būdamas, bet jei pavyktų padaryti keletą gerų sprendimų, jis sau gali rožėmis kelią pabarstyti prezidentūros link, jei ruoštųsi kandidatuoti“, – komentuoja politologė.

Dabartinė premjero pozicija, palyginus su kitais kandidatais, yra rizikinga, nes jis po padidinamuoju stiklu. Tačiau, ši pozicija, anot politologės, turi ir savų pliusų. S. Skvernelis turi daugiau matomumo ir gali lengvai pasikelti savo populiarumą.

„Tau galiausiai net matomumo nereikia didinti, nes ir taip esi labai matomas. Tau atpuola kai kurie dalykai, į kuriuos kiti kandidatai dar turi investuoti. (...) Jis pas žmones ir taip važinėja. Nežinia, ar kaip premjeras, ar yra ir kitas sutapimas, kad nori kandidatuoti. Jis važinėja po Lietuvą ir buvo užsibrėžęs tikslus ne tik Vilniuje būti, bet ir per regionus važinėti. Tai manau to matomumo jam netrūksta.

REKLAMA

Bet nepaskelbimas kandidatavimo jam palieka atrištas rankas, jeigu kažkas staigiai nutiktų. Jis visada gali pasakyti, kad nekandidatuosiu, nes jei pasiskelbtų ir po to norėtų atsitraukti, būtų daug sudėtingiau“, – tv3.lt sako R. Urbonaitė.

Reitingas gali keistis neatpažįstamai

Reitingai apie kandidatus į prezidento rinkimus matomi kiekvieną mėnesį, tačiau, kaip pabrėžia politologė, daugume reitinguojamųjų net nėra pasisakę, kad dalyvaus prezidento rinkimuose.

„Mes čia patys bandom kelti bangas ir spėlioti kas bus tie kandidatai į kandidatus, tai čia dar didelė sumaištis ir reitingai dar labai keisis, nes dabar Gitanas Nausėda yra visiškose komforto sąlygose“, – sako ji.

REKLAMA

Pasak jos, net jei ir paaiškės, kad G. Nausėda tikrai kandidatuoja į prezidento postą, jo turimas apie 20 proc. reitingas gali greitai kisti.

„Jam nereikia įrankių žinomumui didinti, jis pakankamai žinomas. Kai jis atsiduria tame prezidento rinkimų kontekste, žmonėms greitai užsifiksuoja Nausėdos pavardė. Jo skalbinių niekas neskalbia, skeletų spintose kol kas neieško, tad reitingą palaikyti nėra sunku, bet kai rimtai kampanija prasidės ir visos nuodėmės bus viešinamos, tada galime matyti visiškus pasikeitimus reitinguose ir dabartiniai reitingai gali atrodyti kaip visiška keistenybė“, – sako politologė.

Delfi užsakymu atlikti „Spinter tyrimai“ rodo, kad birželį prezidento rinkimuose G. Nausėdą būtų palaikę 20,6 proc. respondentų (gegužę – 21,6 proc.), už V. Matijošaitį birželį būtų balsavę 10 proc. (gegužę – 11,6 proc.), V. Ušacką – 6,7 proc. respondentų (gegužę – 6,5 proc.), S. Skvernelį – 6,3 proc. (gegužę – 9,7 proc.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip rodo apklausa, TS–LKD atstovę Ingridą Šimonytę palaikytų 6 proc., partijos kolegą Žygimantą Pavilionį – 4 proc., europarlamentarą Antaną Guogą – 3,4 proc. respondentų.

Išaugo ir neapsisprendusiųjų skaičius: nežinančių, už ką balsuoti, birželį buvo 23,5 proc., gegužę tokių rinkėjų dalis siekė 18,3 procento.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų