• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gana dažnai skundžiamasi pilvo skausmais. Juos sukelia nemažai ligų. Viena iš tokių – opaligė. Opalige serga apie dvidešimt procentų pasaulio gyventojų. Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė paūmėja pavasarį ir rudenį. Be gydytojo pagalbos tos ligos išsigydyti neįmanoma, bet būtina žinoti, kaip galima padėti sau pačiam.

REKLAMA
REKLAMA

Opos požymiai

Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė – lėtinė liga. Ja sergant pažeidžiama gleivinė. Kai šie organai sveiki, sekreto sluoksnis saugo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivines nuo rūgščių ir kitų virškinimą skatinančių išskyrų. Opos atsiranda tada, kai šis apsauginis sluoksnis pažeidžiamas ir virškinimo sultys su jose esančiomis rūgštimis pasiekia ir sužaloja skrandžio gleivinę.

REKLAMA

Opaligės požymis – skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Jei opa dvylikapirštėje žarnoje, skauda nevalgius, o pavalgius savijauta pagerėja. Dažnai žmogus pabunda nuo nepakeliamo pilvo skausmo. Jis aprimsta tik pavalgius. Žinoma, jei nebuvo vartojamas keptas, rūkytas ar aštrus maistas. Ligonis apetitu nesiskundžia, jo nepykina.

Jei opa skrandyje, pagrindinis simptomas – stiprus skausmas skrandyje ir aplink jį, kai pavalgoma. Žmogų gali pykinti, jį dažnai vargina rėmuo. Be to, prarandamas noras valgyti.

REKLAMA
REKLAMA

Būtini tyrimai

Nors opaligės požymiai dažniausiai aiškūs, ligą tiksliai diagnozuoti gali tik gydytojas. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos nustatomos rentgeniniu tyrimu arba gastroskopija. Pagrindinis tyrimo metodas – gastroskopija.

Per jį galima ne tik pamatyti opą, bet ir paimti gleivinės biopsiją. Rentgeninis skrandžio tyrimas – mažiau patikimas, jis atliekamas, jei dėl kokių nors priežasčių negalima atlikti gastroskopijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ligą būtina gydyti, nes gali kilti komplikacijų. Kartais opa pradeda kraujuoti. Tada vemiama tamsiu krauju, išmatos pasidaro juodos spalvos, žmogus jaučia silpnumą, sumažėja hemoglobino kiekis kraujyje – atsiranda mažakraujystė.

Opa gali prakiurti. Tada jaučiamas labai stiprus skausmas – tarsi peilio dūris – skrandyje.

Kartais opa pragraužia dvylikapirštės žarnos sienelę, prie kurios liečiasi kasa, ir sukelia šio organo uždegimą, atsiranda skausmas nugaroje.

REKLAMA

Susargdinti gali bakterija

Opaligę gali sukelti daugelis priežasčių. Vieniems ligą išprovokuoja ilgai trunkantis stresas, emocinė įtampa, kiti suserga dėl netinkamos mitybos – valgo bet kada ir bet ką. Kartais skrandžio gleivinę gali sudirginti vaistai nuo uždegimo, hormoniniai preparatai, ypač kai jie vartojami ilgesnį laiką ir didelėmis dozėmis.

REKLAMA

Negalima paneigti ir paveldimumo. Jei kas nors giminėje kentėjo dėl opaligės, rizika ja susirgti padidėja. Ir skrandžio, ir dvylikapirštės žarnos opos gali atsirasti dėl rūkymo, be to, nikotinas sulėtina jų gijimą.

Nors tikslios ligos priežastys gali būti pačios įvairiausios, kai kurie negalavimą sukeliantys veiksniai labai aiškūs. Vienas jų – į organizmą patekusi bakterija Helicobacter pylori. Ji nustatyta palyginti neseniai – 1983 metais. Užsikrėtusių šia bakterija žmonių labai daug, bet dažnas jokių ligos simptomų nejaučia. Kitiems ši bakterija gali sukelti ūminį ar lėtinį skrandžio uždegimą, opaligę ar net skrandžio vėžį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Padės tik gydytojas

Kaip opaligę gydyti, nustato gydytojas. Paprastai gydymas trunka savaitę, paskui dar 2–4 savaites skiriami rūgšties išsiskyrimą slopinantys vaistai. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir gydymo nenutraukti, net jei pasijuntama geriau.

Jei randama bakterija Helicobacter pylori, skiriamas ją naikinantis gydymas, kitaip yra didelė tikimybė, kad opa atsiras iš naujo.

REKLAMA

Susirgus opalige, reikėtų nebevartoti vaistų nuo uždegimo. Būtina laikytis tausojančios dietos – valgyti kas 3–4 valandas. Maistas turi būti virtas arba troškintas. Negalima vartoti labai šaltų arba labai karštų produktų – jie sudirgina skrandį ir opos paviršių.

Ligoniams iš savo valgiaraščio reikia išbraukti svogūnus, česnakus, aštrius padažus, marinuotus, rūkytus, riebius produktus, gazuotą vandenį, kavą. Negalima vartoti svaigiųjų gėrimų. Tinka vegetariškos sriubos, pieno produktai, košės, neriebi mėsa, žuvis, troškintos daržovės ir kt.

REKLAMA

Pasveikus pamažu grįžtama prie įprasto maisto, tačiau būtina laikytis tinkamo maitinimosi režimo.

Naudingos sultys

Erškėtuogių sultis rekomenduojama gerti sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, kepenų ir tulžies pūslės ligomis, mažakraujyste, hipertonine liga, ateroskleroze.

Labai naudingos putinų sultys. Jos maišomos su medumi santykiu 1:2 ir geriama po 2–3 valgomuosius šaukštus 3–4 kartus per dieną su vandeniu ar arbata. Sultys padeda užgydyti opą, malšina skausmą, lengvina spazmus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Juodųjų serbentų sultys gerina žarnyno peristaltiką, naudingos sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, viduriuojant.

Šviežių bulvių sultys – neblogas vaistas sergant skrandžio opalige. Jos stabdo skrandžio sulčių išsiskyrimą ir padeda randėti opoms.

Jei sergama skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, negalima daug gerti vynuogių sulčių. Jos nepatartinos, jei padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Ananasų ir apelsinų sulčių negalima vartoti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritais, padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui ir paūmėjus žarnyno uždegimui.



Pataria liaudies medicina

REKLAMA

Kartusis pelynas gydo įvairius uždegimus, todėl tinka sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Galima pasiruošti pelynų arbatos. Arbatinį šaukštelį žaliavos reikia užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens, uždengti ir laikyti 20 minučių, paskui perkošti. Gerti likus pusvalandžiui iki valgant po ketvirtį stiklinės tris kartus per dieną. Arbata laikoma vėsioje vietoje dvi paras.

REKLAMA

Opaligė gydoma ir gysločių sultimis. Nuplautus gysločių lapus sumalti mėsmale, išsunkti sultis ir pridėti tiek pat medaus, tada 15 minučių pakaitinti verdančio vandens vonelėje ir paskui laikyti vėsioje vietoje. Vartoti 20 minučių prieš valgant po valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną.

Medus mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Jis vartojamas praėjus 1,5–2 valandoms po valgio. Medus ištirpinamas šiltame vandenyje. Iš pradžių geriama 40–50 g per dieną, paskui – iki 100 g.

Kai skrandžio sultyse rūgšties trūksta, medus valgomas užgeriant šaltu vandeniu 10 minučių prieš valgant. Gydymas trunka iki kelių mėnesių. Prieš taikant liaudies medicinos priemones būtina pasiklausti gydytojo nuomonės.

Parengė L. Žukaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų