Valdžia žada analizuoti, kiek būstų dar yra su asbestiniais šiferio stogais. Tačiau visai nesirūpinama šios pavojingos dangos išgabenimu. Daugelis savivaldybių dėl mažo gyventojų aktyvumo paprašė pratęsti ataskaitų apie namų stogų būklę rinkimą iš gyventojų.
Paskui bus analizuojamos užpildytos anketos, nors situacija ir taip aiški – dauguma namų yra dengti kenksmingu sveikatai šiferiu. Keičiantieji stogų dangas visiškai neskatinami saugiai atsikratyti pavojingomis asbestinėmis atliekomis. Nėra daug tam skirtų aikštelių, o ir jose palikti šiferį kainuoja labai brangiai, nemažai atsieina patiems vežti šias atliekas į regioninius sąvartynus.
Žmonės jau netiki pažadais
Iki šių metų sausio pabaigos ketinta surinkti informaciją, kiek namų turi asbestiniu šiferiu dengtus stogus ir kokia jų būklė. Kai kurios savivaldybės pratęsė šį terminą, nes gyventojai vangiai pildė seniūnijose platinamas anketas. Pavyzdžiui, Trakų rajono savivaldybė paskelbė, kad pratęsė inventorizaciją iki kovo, nes liko daug gyventojų, kurie nepateikė informacijos. „Tikimės, kad aptirpus sniegui žmonės aktyviau atvyks į seniūniją, – vylėsi Trakų rajono Aukštadvario seniūnijos seniūnė Jadvyga Dzencevičienė. – Pas mus daug senų rekonstruotinų namų, tačiau gyventojai neturi lėšų.“
Kėdainių rajono Josvainių seniūnijos darbuotojai patys pas gyventojus vaikščiojo su anketomis. „Daug kas, matyt, abejoja, kad iš šios programos sulauks naudos, todėl patys ėmėmės iniciatyvos ir jau surinkome 2,2 tūkst. anketų“, – teigė Josvainių seniūnas Algimantas Sirvidas.
Pagelbėjo škvalas
Atsikratyti sveikatai kenksmingo asbestinio šiferio Dzūkijoje kai kuriems žmonėms padėjo rugpjūtį prasiaustęs škvalas. „Stichija sukėlė daug įtampos ir rūpesčių – nemažai sodybų po audros liko nuplėštais stogais, – pasakojo Varėnos seniūnas Juozas Balevičius. – Antra vertus, ši blogybė paskui turėjo ir teigiamų pusių: valdžia nukentėjusiesiems kompensavo išlaidas naujai stogų dangai. Už savo lėšas mažai kas būtų pasikeitęs asbestinį šiferį į saugias medžiagas.“
Varėnos seniūnijoje paramą atnaujinti stogus gavo 20 sodybų. Joms išmokėta po 20–30 tūkst. Lt. Buvo ir tokių, kurie mažiau nukentėjo ir lopė stogus tuo pačiu asbestiniu šiferiu. Seniūno teigimu, kai kurie gavusieji kompensacijas už nedidelę dalį suniokoto stogo skyrė savų santaupų atnaujinti likusį dangos plotą.
Nenukentėję nuo škvalo šios seniūnijos gyventojai neskuba teikti informacijos apie savo dangos būklę. „Surinkome ataskaitas iš maždaug 60 proc. seniūnijos gyventojų, tad pratęsėme anketų pildymo terminą iki kovo, – sakė J.Balevičius. – Kai žiniasklaidoje pasirodė žinių, kad Vyriausybė greitai nesirengia kompensuoti stogų atnaujinimo, gyventojų aktyvumas labai sumenko.“
Popierinė programa
Aplinkos ministerija skelbia, kad kol kas jokių sprendimų dėl tolesnių žingsnių asbestinio šiferio šalinimo programoje nėra. Ketinama tik analizuoti per inventorizaciją surinktus duomenis.
Per 2008–2013 m. Asbesto šalinimo programai planuota skirti 22,6 mln. Lt, bet per sunkmetį programos finansavimas sustojo. Galima nuspėti, kad norint paremti bent jau labiausiai susenusių ir suskeldėjusių stogų savininkus reikės didžiulių lėšų. Žinant valstybės finansines galimybes, programos tikslai vargu ar greitai bus pradėti įgyvendinti.
Tačiau jau 3 metus nuo programos paskelbimo nieko nedaroma ir mažiau lėšų reikalaujančiose asbesto pašalinimo srityse. Aplinkos ministerija savo tinklalapyje tik pateikia sąrašą aikštelių, kur galima palikti asbestinį šiferį, tačiau nutylima, kiek tai žmogui kainuos. Vienur regionų atliekų tvarkymo centrai ar komunalinės įmonės savo aikštelėse priima šiferį nemokamai, kitur – nustato minimalų nemokamą kiekį, o už likusį prašo pinigų.
Pavyzdžiui, Tauragės regione nemokamai galima palikti iki 100 kg, Utenos – iki 120 kv. metrų šiferio per metus, o štai Kauno regiono atliekų tvarkymo centro aikštelės keliuose rajonuose nemokamai priima tik iki 10 šiferio lakštų.
Reikia pasirūpinti dokumentais
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Mantas Vaškevičius teigė, kad keičiantieji stogus ir pretenduojantieji į ateityje galbūt būsiančias kompensacijas jau dabar turi kaupti dokumentus apie pašalintą šiferį. „Per 3 mėnesius nuo darbų pabaigos gyventojas turi užpildyti du pranešimo apie asbesto turinčių gaminių pašalinimą egzempliorius, kurių vieną turi pateikti seniūnijai, o antrą pranešimo egzempliorių turi saugoti pats. Siūlytina prašyti šį egzempliorių pažymėti gavimo žyma“, – aiškino jis. Taip pat reikia išsaugoti įmonės ar sąvartyno, kur buvo pristatytas šiferis, išduotus dokumentus su pristatyto šiferio kiekiu.
Atsikratyti – prabanga
Tačiau atsikratyti šiferiu nėra taip paprasta. Antai įmonės „Mažeikių komunalinis ūkis“ direktorius Andrius Noreika informavo, kad į įmonės aikštelę jau negalima atvežti šiferio nemokamai, nors Aplinkos ministerijos aikštelių sąraše vis dar skelbiama apie neribotą šios pavojingos atliekos priėmimą Mažeikiuose. „Telšių regioninis atliekų tvarkymo centras nuo šių metų nutraukė šiferio surinkimo ir išvežimo į sąvartynus finansavimą, todėl gyventojams ši paslauga kainuoja 800 Lt už toną atgabento asbestinio šiferio (tiek susidaro nuardžius apie 100 kv. metrų stogo – red.), – teigė jis. – Nelabai tikiu, kad dabar kas nors vežtų šias atliekas.“
Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro inžinierius Darius Dijokas sakė, kad asbestinis šiferis priimamas aikštelėse Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose ir Raseiniuose. „Tačiau ten nemokamai galima vežti iki 10 lakštų, o didesnius kiekius priima tik sąvartynai“, – aiškino jis. Taigi nuardžius stogą gyventojui reikia ne tik samdyti sunkvežimį, bet ir sumokėti vadinamąjį sąvartyno vartų mokestį. Pavyzdžiui, Kauno rajono Lapių sąvartyne jis yra 281 Lt už toną šiferio.
Valstybė turi finansuoti šiferio surinkimą
Virginijus Daubaras, pavojingų atliekų surinkimo įmonės „Toksika“ generalinis direktorius
Pats asbestinis šiferis tiesioginio pavojaus nekelia, tačiau pasklidusios smulkiosios jo dalelės yra labai pavojingos, nes patekusios į plaučius gali sukelti vėžį. Šiferis utilizuojamas paprasčiausiai užkasant. Taigi tai nėra labai brangus dalykas. Valstybė ir savivaldybės turėtų rasti lėšų ir, gavusios pranešimus apie nuardytus stogus, samdyti transportą bei surinkti kiemuose sudėtus plėvele apdengtus lakštus. Kad būtų taupiau, galima sudaryti grafikus ir organizuoti šių atliekų surinkimą, kai pranešimų apie susikaupusį šiferį sulaukiama iš daugiau nei vieno gyventojo.
Pavojingų atliekų tvarkymo įmonėms rinkti šiferį neapsimoka, nes nėra daug užsakymų, todėl susidaro didelės pervežimo išlaidos, be to, imamas vartų mokestis sąvartynuose.
Deklaracijos jau nusibodo, laukiame darbų
Aleksandras Kerpauskas, Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys
Asbesto šalinimo programos situacija panaši į atliekų rūšiavimo ir kitas aplinkosaugos sritis – nesukuriama aiškios ir vienos sistemos. Apsiribojama tik šūkiais, deklaracijomis. Antra vertus, turi būti aktyvesnė ir visuomenė, bendruomenės, seniūnijos, teikdamos idėjas, pasiūlymus valdininkams. Manau, kad savivaldybės kartu su Aplinkos ministerija galėtų rasti lėšų nuomoti transportą, kuriuo šiferis būtų išvežamas iš žmonių. O iki tol bent jau sąvartyno mokestis galėtų būti neimamas iš gyventojų, kurie geranoriškai atveža aplinkai pavojingas atliekas.
Saulius Tvirbutas
