Seimūnų korupcijos skandalas. Kaltintojų pergalingos fanfaros virto politinių piemenėlių ragelių raliavimu
Remigijus RAINYS
Seimas, priimdamas sprendimą nepritarti trims svarstytoms Laikinosios tyrimo komisijos parengtoms rezoliucijoms, kuriose buvo siūloma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn patraukti korupcija įtariamus parlamentarus Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną, tačiau neleisti prieš juos taikyti jokių kardomųjų priemonių, pats sau padarė politinį charakirį, galutinai pakirsdamas savo autoriteto likučius visuomenės akivaizdoje. Nors prieš balsuojant vykusioje diskusijoje už rezoliucijų priėmimą pasisakė ne tik radikaliais pareiškimais pagarsėję Vytautas Šustauskas ir Julius Veselka, bet ir politinių oponentų viešo pritarimo susilaukęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, tačiau "už" balsavo vos apie pusšimtį seimūnų, kai teigiamam sprendimo priėmimui reikėjo mažiausiai 71 balso. Po rezultatų paskelbimo kilusiame alase pasigirdo nemažai politinių kaltinimų, išsakytų vienų partijų kitoms, tačiau niekas kažkodėl nepasigedo didoko būrio posėdyje nedalyvavusių parlamentarų, nes balsavime dalyvavo tik 96 Seimo nariai, nors Konstitucinis teismas neseniai išaiškino, kad posėdžių lankymas yra privalomas. Nors visi trys įtariamieji dar gerokai prieš svarstymą prašė kolegų atimti iš jų parlamentinę neliečiamybę, o Vytautas Kvietkauskas tokį prašymą dar kartą pakartojo per savo frakcijos atstovą jau vykdamas į Briuselį, tačiau tik socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis pademonstravo pilietinę atsakomybę prieš tautą, tuoj po balsavimo viešai atsisakęs Seimo nario mandato bei sutikęs nuo jam metamų kaltinimų gintis kaip eilinis pilietis, tuo pačių išsaugodamas Generalinei prokuratūrai bei SST tęsti korupcinio skandalo tyrimą. Antraip ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutrauktas, o įvairiausi politikieriai galėtų ant kiekvieno kampo tvirtinti, jog Seimas gina savuosius ir Lietuvoje seimūnai lygesni už kitus šalies piliečius. Be jokios abejonės, toks V. P. Andriukaičio poelgis gerokai pakels Socialdemokratų partijos reitingus artėjančiuose Seimo rinkimuose, nors kai kas jau paskubėjo suabejoti jo nuoširdumu ir apkaltinti Seimo valdančiąją daugumą juodosiomis technologijomis, nes kaip tik LSDP frakciją balsavo "prieš", ko gero įtikinta aistringo Nikolajaus Medvedevo pasisakymo apie Generalinės prokuratūros pateiktų įrodymų nepakankamumą. Kažin ar artimiausiu metu pastarasis kaltinimas nebus grindžiamas paskelbiant žiniasklaidoje kaip balsavo kiekvienas Seimo narys, tačiau V. P. Andriukaičio pareiškimas nusipelno nuoširdžios pagarbos.
Kratų pasiutpolkė rinkimų išvakarėse
Viešas skandalas prasidėjo likus kelioms dienoms iki prezidentinių rinkimų antrojo turo. Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai užgriuvo tuo metu dar kandidatą į prezidentus V. Adamkų remiančių politinių partijų: Liberalų ir centro sąjungos ir Naujosios sąjungos, bei jam simpatizuojančių socialdemokratų ir konservatorių partijų būstines ir atliko ten kratas, atlikdami dokumentų poėmius. Agentus domino dokumentacija susijusi su partijų kasos operacijomis: pirkimais, partijos narių įnašais, iš rinkėjų gautomis lėšomis bei mokėjimais už įvairias paslaugas nuo 2001 iki 2004 metų. Kiekvienoje partijos būstinėje savo veiksmus specialiųjų tarnybų darbuotojai grindė teismo nutartimis, kuriose buvo išvardinti net 7 baudžiamojo kodekso straipsniai, tarp kurių neteisėta juridinio asmens veikla, papirkimas, sukčiavimas, pinigų plovimas.
Šešių punktų programa
Tokie teisėsaugininkų veiksmai rinkimų išvakarėse sukėlė įtarimus, kad specialiai veikiama vieno iš kandidatų į prezidentus naudai, nors Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius, iškviestas į neeilinį seimo posėdį aiškino, kad tai eiliniai teisiniai veiksmai atliekant tyrimą apie galimą "Rubikon group" valdybos pirmininko Andriaus Janukonio įtaką kai kurių įstatymų priėmimui arba pristabdymui, naudingam tai įmonių grupei, ir už tai atsiskaito grynais pinigais, perduodamais iš rankų į rankas. Pasak prokuroro, STT jį supažindino su medžiaga, kurioje 5 seimo nariai įtariami paėmę kyšius ir prašė jį kreiptis į Seimą, kad šis leistų juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įrodymų pritrūko, todėl buvo sudaryta 6 punktų programa, kurią įvykdžius būtų kreiptasi į Seimą. Pats A. Klimavičius tikino, kad jis dokumentų poėmius būtų atlikęs jau po prezidento rinkimų. Tačiau STT vadovas Valentinas Junokas nusprendė kitaip, nors vėliau gynėsi, jog veiksmų terminus nustato ikiteisminio tyrimo vadovas, o tarnybai reikėjo skubiai apklausti įtariamuosius Seimo narius. Abejoti painiais ir ne visuomet logiškais pono V. Junoko pasiaiškinimais verčia dar nepamirštais jo viešais pamąstymais apie galimą politinę karjerą Liberaldemokratų partijos gretose, bei atkakliai buvusios kandidatės į prezidentes Kazimieros Prunskienės neigiamus gandus, apie pažadus, laimėjus rinkimus, palikti jį STT vadovo poste.
V. Adamkaus pergalė sumažino įtariamųjų skaičių ?
Tuoj po kratų partijų būstinėse į Lenkiją skubiai pasitraukė Liberalcentristų partijos lyderis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Nors pats politikas teigė, jog į užsienį išvyko gavęs informacijos apie galimą savo suėmimą ir nenorėdamas pakenkti savo vaiko krikštatėviui Valdui Adamkui, tačiau kas gali paneigti, jog grafu Drakula pravardžiuojamas ir glaudžiai su "Rubicon group" siejamas A. Zuokas per sieną nėrė išgabendamas svarbius dokumentus ar net nelegalias pinigines lėšas? Tiesa, V. Adamkų išrinkus prezidentu netrukus jo rinkimų štabe sukinėjosi ir skubiai sugrįžęs Vilniaus meras, o iš taip ir viešai nepaskelbto įtariamųjų parlamentarų sąrašo išnyko dvi, žiniasklaidos jau seniai įvardintos, libcentristų pavardės. Generalinis prokuroras skubiai išėjo atostogų, o jį pakeitęs pavaduotojas, laikinai einantis Generalinio prokuroro pareigas Gintaras Jasaitis, laikinajam Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui pateikė prašymą leisti apklausti ir paskirti kardomąsias priemones tik trims korupcija įtariamiems Seimo nariams. Prašymas iki svarstymo buvo užrakintas Seimo pirmininko seife ir ištrauktas tik prieš pat svarstymą Seimo posėdyje.
"Rubicon group" vizitinė kortelė
Grupę sudaro per 20 įmonių, kurių turtas - apie 150 milijonų litų. Kontroliuojančiosios bendrovės akcijas lygiomis dalimis valdo septyni valdybos nariai. Pernykštė grupės įmonių apyvarta - apie 205 milijonų litų. Bendrovė teikia komunalines paslaugas ir pastatų priežiūrą, taip pat užsiima energetikos įrenginių gamyba, dujų importu (valdo 49 procentus "Dalkia Lietuva"akcijų), nekilnojamo turto projektų vystymu, pramogomis, bei kai kurių kitų pramonės šakų (tarp jų ir biokuro gamybos įrenginių) vystymu. Grupė greitai plečiasi, įsigydama pramonės įmones bei jas rekonstruodama. Pernai tam išleista 25 milijonai litų, o šiemet tam skirta dar 20 milijonų litų. Pernai "Rubicon group" 60 ha plote netoli "Akropolio" pradėjo statyti pramogų miestelį, kuriame kyla universali arena, vandens pramogų parkas ir šeimos pramogų centras. Apie 150 milijonų vertės projektas turėtų būti visiškai užbaigtas jau po dviejų metų. "Rubicon group" valdybos pirmininkas atstovavo Prancūzijos firmai "Dalkia" išsinuomojant Vilniaus šilumos tinklus.
Įtarinėjamas ne tik seimūnų papirkimais
2004 metų sausio 21 dieną STT ir Generalinės prokuratūros pareigūnai atliko kratą "Rubikon (vėliau pasivadinusios "Rubicon group") pagrindinėje būstinėje ir kitose jai priklausančiuose pastatuose bei paėmė ten kai kuriuos dokumentus bei kompiuterines laikmenas. Krata buvo vykdoma tiriant Vilniaus miesto tarybos nario Vidmanto Drėmos pareiškimą, kad jam keli grupės darbuotojai trukdė pasinaudoti balsavimo teise 2003 metais renkant Vilniaus merą ir už balsą A. Zuoko naudai siūlė 120000 litų kyšį, tačiau paimti dokumentai, pasak A. Janukonio, su mero rinkimais nesusiję. Už tat pareigūnai neva aptiko "juodąją" bendrovės buhalteriją, kurioje buvo surašytos atskiriems politikams "paaukotos" sumos. Maždaug nuo to laiko "Rubicon group" vadovo ir įtariamųjų Seimo narių pokalbių buvo klausomasi, o jų įrašai sudarė pagrindinę pateiktų įtarimų, jog politikai gauna neteisėtą atlyginimą, už bendrovei palankių įstatymų "stūmimą", ar nepalankių blokavimą, esmę.
Laikinojoje Seimo komisijoje nuomonės išsiskyrė
Pagaliau laikinai Generalinio prokuroro pareigas einantis Gintaras Jasaitis iš Seimo tribūnos perskaitė kreipimąsi į Seimą dėl trijų Seimo narių asmens neliečiamybės atėmimo. Buvo prašoma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn socialdemokratą Vytenį Povilą Andriukaitį, kuris įtariamas apėmęs 25000 litų kyšį, konservatorių Arvydą Vidžiūną, tariamai paėmusį 40000 litų kyšį ir Naujosios Sąjungos narį Vytautą Kvietkauską, įtariamą susigundžius 25000 litų kyšiu. Visi trys įtariamieji kategoriškai neigė įtarimus, tačiau STT atstovai teigė, kad abejonės būtų išsklaidytos, jei būtų leista paviešinti įrašytus parlamentarų pokalbius telefonu. Esą įrašų datos neabejotinai sutampa su "Rubicon group" slaptos buhalterijos įrašytomis išmokų datomis. Pagal savo statutą Seimas sudarė dvylikos parlamentarų Laikinąją tyrimo komisiją, kuria vadovavo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algimantas Salamakinas. Komisijai buvo duotos vos kelios paros, kad ji pateiktų savo išvadas, perklausiusi Generalinės prokuratūros pateiktus garso įrašus, kurie iki tol didžiuliame krepšyje buvo tampomi paskui STT vadą V. Junoką. Kol komisija plušėjo net per laisvadienius, įtariamieji seimūnai bei "Rubicon group" vadovas A. Janukonis viešai prisiekinėjo savo nekaltumą. V. P. Andriukaitis net surengė preskonferenciją savo bute, norėdamas žiniasklaidininkams parodyti savo kuklią buitį. A. Vidžiūnas, kaip V. Andriukaitis pats paprašė panaikinti jo neliečiamybę. Tik V. Kvietkauskas užsiminė, kad su A. Janukoniu bendrauja šeimomis ir prašė iš jo reklamos, jo žmonos vadovaujamai "Vilniaus televizijai", o neseniai ir pardavė ją "Rubicon group". Nors G. Jasaitis teigė, kad įtariamųjų pasisakymai jam nesukėlė jokių emocijų, tačiau ir korupcijos tyrėjų pateikti įrašai įtikino anaiptol ne visus laikinosios komisijos narius. Net pats komisijos pirmininkas A. Salamakinas, balsuojant dėl išvadų pasisakė prieš leidimą atimti parlamentinę neliečiamybę įtariamiesiems ir prisijungė prie keturių "prieš" balsavusių, bei atskirą nuomone pareiškusių kolegų. Be Laikinosios komisijos pirmininko prieš balsavo jo pavaduotojas liberalcentristas Raimondas Šukys, bei socialdemokratai Nikolajus Medvedevas bei Giedrė Purvaneckienė. Dar vienas socdemas - Juozas Bernatonis balsuojant susilaikė. Vis tik balsų dauguma Seimo narių teismui buvo pasiūlyta rezoliucija, kurioje duodamas sutikimas patraukti įtariamuosius baudžiamojon atsakomybėn, tačiau neleidžiama jiems paskirti kardomosios priemonės. Nors buvo pažadėta, kad komisija dirbs maksimaliai viešai, tačiau ikiteisminį tyrimą atliekanti prokurorė Nijolė Frolova neleido paviešinti įrašų turinio, todėl perklausa vyko už uždarų durų. Seimo posėdžio metu kai kurie Seimo nariai teigė, jog negali apsispręsti kaip balsuoti nežinodami pateiktų įtarimų įrodomosios medžiagos.
Tolesnis tyrimas A. Vidžiūno ir V. Kvietkausko rankose
Kaip jau minėta, po balsavimo, rezoliucijų priėmimui pritrūkus balsų, V. P. Andriukaitis iš karto pareiškė savo noru atsisakantis parlamentaro mandato, idant tyrimas būtų tęsiamas, nors konservatorių lyderis Andrius Kubilius ir primygtinai ragino nesukurti precedento prokurorams kreiptis į Seimą nesurinkus pakankamai įrodymų. Ar sutiks mandatų atsisakyti ir V. Kvietkauskas su A. Vidžiūnų pamatysime artimiausioje ateityje, antraip korupcijos skandalo tyrimas bus nutrauktas ir gal būt atnaujintas tik po naujų Seimo rinkimų. Tiesa, jei pastarieji du seimūnai nebus pakartotinai išrinkti.
