Šaltasis sezonas per kišenes nekirs taip skaudžiai, jeigu pasitvirtins Šilumos tiekėjų asociacijos tarybos tikinimai, kad šilumos kaina nuo rugsėjo ar vėliausiai nuo spalio sumažės 10−15 proc. (priklausomai nuo tiekėjo).
Tačiau beveik visos kitos prekės ir paslaugos gali brangti. Pagal liepą Seimo priimtą sprendimą nuo rugsėjo pirmosios įsigalios nuo 19 iki 21 proc. padidintas standartinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Daugelis prekybininkų pripažįsta, kad padidinto mokesčio naštą teks perkelti ant pirkėjų pečių, nes visos verslo susitraukimo bei optimizavimosi galimybės esą jau išnaudotos. Taigi po penkis mėnesius iš eilės fiksuotos defliacijos kainos turėtų augti.
Brangs ir rūkalai – padidinus cigarečių akcizą, nuo rugsėjo 1-osios jos brangs 20 proc. (1,25 lito). Cigarečių akcizas iki šių metų pabaigos turėtų būti pakeltas 29 proc.
...o algos mažės
Rugpjūčio 17 dieną Vyriausybė priėmė sprendimą, kad bazinė mėnesinė alga mažės nuo 128 iki 122 litų, o bazinis valandinis atlyginimas – nuo 76 iki 73 centų. Nuo rudens mažesnes algas gaus apie 200 tūkst. pagal sutartis dirbančių kultūros, švietimo, socialinių įstaigų darbuotojų.
Sumažindama bazinę algą, Vyriausybė tikisi sutaupyti 262,5 mln. litų. Kita vertus, „Sodra“ taip pat neteks milijonų. Problema dar labiau pagilės, jeigu viešojo sektoriaus pavyzdžiu, kaip įprasta, paseks ir privatusis.
Mokytis gali tekti alkaniems
Turintiesiems vaikų ateina išvis neramus laikas. Ir ne tik dėl įprastų išlaidų prieš mokslo metus.
Kad nemokamus pietus, kaip ir pirmąją praėjusių mokslo metų pusę, gaus visi pradinukai, niekas nė nebesitiki. Tačiau daugėja moksleivių, kuriems bus reikalingas nemokamas maitinimas pagal senąją tvarką, t. y. mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų. Kada bus rasta tam reikalingų lėšų ir ar iš viso jų bus rasta, atsakymo dar nežino nei Socialinės apsaugos ir darbo, nei Finansų ministerija.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Bružas teigė, kad pedagogai tikrai protestuos, jeigu algų karpymo ir moksleivių krepšelio mažinimo nelydės adekvatus valdininkų skaičiaus ir algų optimizavimas. „Pedagogams algos buvo didinamos ir tada, kai kitiems nekilo, todėl dabartinis mažinimas yra suprantamas. Tačiau jeigu nebus tvarkomos kitos sritys, o tik ardoma švietimo sistema – netylėsime“, − sakė A. Bružas.
Pamažu ryškėja ir ministro Gintaro Steponavičiaus užkurtos švietimo reformos ypatumai: dideliai daliai Lietuvos jaunimo, jeigu jis išvis ryšis likti ir mokytis tėvynėje, gyvenimo kelią teks pradėti nuo skolų. Pagal politikų scenarijų bankams už studijų paskolas būtų mokamos iki 11,03 proc. palūkanos, kurių apie pusę mokėtų studentai, o kita dalis būtų išmokama iš biudžeto, vadinasi, iš visų mokesčių mokėtojų kišenės.
