Sigitas STASAITIS
Na kaip eidamas pas daktarą paliegęs lietuvis nenuneš dovanų? O ypač klibikščiuodamas į medikų komisiją, kurios valia spręsti, kokią tamstai skirti invalidumo grupę. Lietuvos valstybinių medicinos socialinės ekspertizės komisijų (MSEK) gydytojų papirkinėjimas šalyje įgavęs nenormalų mastą. Pacientai stengiasi įtikti gydytojams ekspertams - juk kuo sunkesnę invalidumo grupę skirs komisija, tuo didesnės laukia pašalpos bei lengvatos. Tai, kad ligoniai paremia mažus atlyginimus gaunančius gydytojus, gal ir nebūtų blogai, tačiau už kyšius invalidais padaryti nesunkiai sergantys žmonės jau yra tapę našta Lietuvos biudžetui.
STT Šiaulių skyriaus agentai dar 2001-ųjų vidurvasarį nutarė išsiaiškinti, kas gi vyksta komisijose. Žinia, apie medikui duotą kyšį ligoniai pareigūnams nieku gyvu nepapasakos, dar mažiau apie tai mėgsta kalbėti patys MSEK gydytojai, todėl pareigūnams neliko nieko kito, kaip patiems slapta viską nufilmuoti. Gavus teismo sankcijas bei visus reikalingus leidimus, vieną 2001-ųjų vasaros naktį miniatiūrinės vaizdo kameros buvo įrengtos Šiaulių valstybinės 1-osios medicininės socialinės ekspertizės komisijos patalpų, esančių Šiauliuose, Dvaro gatvės 64-ojo namo kabinete, palubėje. Tuo metu šiame kabinete dirbo trijų gydytojų MSE komisija: pirmininkė Regina Areliūnienė (65 m.), gydytojas terapeutas Kęstutis Lanauskas (53 m.) bei chirurgas Mindaugas Mažutavičius (50 m.). Visų trijų pagrindinė darbovietė - Šiaulių ligoninė. R. Areliūnienė triūsia Konsultacinės poliklinikos vyr. specialiste, K. Lanauskas - Reanimacijos skyriuje. M. Mažutavičius operuoja ligonius.
Minėta komisija dirba 4 dienas per savaitę po tris valandas, per kurias apžiūri po 15-25 ligonius iš Šiaulių bei kelių aplinkinių rajonų.
Peržiūrėję pirmosios dienos filmuotą medžiagą STT agentai net švilptelėjo - kyšininkavimas vyksta nesustodamas lyg konvejeris pagal tą pačią banalią schemą. Užėjusiam susirgėliui pasiūloma nusirengti, kad būtų galima apžiūrėti. Tuo metu imama vartyti atvykėlio ligos istoriją. Dar prieš nusirengdamas ir prieš apžiūrą kone kiekvienas ligonis skuba kuriam nors medikui į chalato kišenę įbrukti banknotą ar vokelį. Gavęs kyšį gydytojas dėl padorumo ima purtytis: "Ką jūs, nereikėjo", tačiau kyšio neatsisako.
Filmavę beveik mėnesį, 2001-ųjų rugpjūčio 25-ąją STT agentai įsiveržę nutraukė komisijos darbą. Pirmąją akimirką gydytojai bandė piktintis ar vaidinti nesuprantančius, kas vyksta, tačiau pareigūnams iš jų kišenių ėmus traukti šimtines, užsisklendė ir nutilo.
Išanalizavus filmuotą medžiagą bei liudytojų parodymus suskaičiuota, jog komisijos primininkė R. Areliūnienė per penkias savaites iš 14 ligonių paėmė 1 030 litų. Kyšių suma svyravo nuo 10 iki 200 litų, vienas pacientas įteikė kelis kilogramus mėsos.
K. Lanauskas per keturias savaites iš 15 susirgėlių gavo 1 135 litus. Du pacientai terapeutui davė pusantro kilogramo medaus bei skanios triušienos.
Chirurgą M. Mažutavičių per 6 dienas 11 žmonių pamalonino 900 litų suma.
Belieka pridurti, jog toli gražu ne viską pavyko nufilmuoti ir įrodyti - apdairiausieji pacientai vokelius kaišiojo nepastebimai, prisispaudę kūnu prie gydytojo. Žmonės prisipažino, jog laukdami eilėje atvirai dalindavosi patirtimi, kaip lengviau gauti invalidumą. Pasak ligonių, reikalavimai gauti invalidumo grupę Lietuvoje nenormaliai griežti, tad - buvo kalbama - nedavęs kyšio komisijai gali likti nieko nepešęs. Žmonės tarpusavyje net derino, kiek reikia gydytojams duoti. Vyravo nuomonė, kad medikui privalu įbrukti 100 litų banknotą. Mažiau kyšių duoti ryždavosi tik labai skurstantieji arba žmonės su aiškiais sunkaus invalidumo požymiais.
Iškėlus baudžiamąją bylą prasidėjo žymiai sunkesnis darbas - reikėjo ištardyti dovanas nešusius ligonius. Nė vienas jų nenorėjo nieko prisipažinti, kol nesužinojo įstatymų - prieš teismą stoja ne tik kyšio ėmėjas, bet ir davėjas! Žmonėms paaiškinus, jog įstatymas leidžia kyšio davėją atleisti nuo atsakomybės, jei jis prisipažįsta, kaip papirko valdininką. Tai išgirdę ligoniai atsidusdavo ir nenoriai pradėdavo pasakoti.
Bylą perdavus teismui reikalai klojosi dar sunkiau. Teismo posėdžius teko atidėti dešimtis kartų, nes vis sirgo tai teisiamieji, tai liudytojai. Teisme R. Areliūnienė, K. Lanauskas bei M. Mažutavičius neneigė ėmę kyšius, tačiau juos vadino ligonių dovanomis ir visi trys reikalavo išteisinamojo nuosprendžio.
Deja, teisiamieji negalėjo paaiškinti vienos svarbios aplinkybės - dėl ko pinigus ar kitas gėrybes ėmė ne pacientą išleisdami, kai jau priimta nutartis skirti (ar ne) invalidumo grupę, o visada prieš ligonio apžiūrą bei dokumentų nagrinėjimą?!! Tuomet teisiamieji pakeitė taktiką, ėmė reikalauti juos išteisinti, nes įstatymas gydytojams leidžia priimti dovanas bei atlygį. Ir tai neišdegė - teisme įrodyta, jog R. Areliūnienė, M. Mažutavičius bei K. Lanauskas dirbdami komisijoje pacientus ne gydė, o priiminėjo administruojančius sprendimus dėl jų invalidumo grupės kaip valstybės tarnautojai, neturintys tiesės imti jokio atlygio.
Teismas kyšininkams nebuvo griežtas. Nors R. Areliūnienė, M. Mažutavičius bei K. Lanauskas pripažinti esą kalti, jiems tik 4 metus uždrausta dirbti valstybinėje tarnyboje. Visi trys kyšininkai iki šiol sėkmingai dirba Šiaulių ligoninėje. Tik nuosprendžiui įsiteisėjus (tai gali įvykti tik po dar metų kitų) trijulė turės būti atleista, tačiau visi trys išsaugo teisę užsiimti gydytojo praktika privačiai. Štai nuosavuose kabinetuose gydytojai iš pacientų galės imti pinigus kiek tinkami.
A. Smarkūno nuotr.
Gydytojai M. Mažutavičius, R. Areliūnienė bei K. Lanauskas jaučiasi nuteisti nepagrįstai ir ruošiasi nuosprendį apskųsti.
