Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
XVI amžiaus ąsotėlis su falu po 30 metų nuo jo atradimo pagaliau galės džiuginti ir Lietuvos nacionalinio muziejaus lankytojus – tai vienas iš radinių, kuriuos archeologai prieš 3 dešimtmečius aptiko Prezidentūros kieme, buvusioje Vyskupų rūmų teritorijoje. Toks atradimas nustebino ir pačius archeologus, kurie 30 metų kuklinosi visuomenei papasakoti ąsotėlio su falu istoriją.
„Yra rastas amatininkų kvartalo teritorijoje, tai nebuvo jau vietinio puodžiaus toks išgalvotas dalykas, kad maždaug, aš sugalvojau ir padariau – ne. Tai turėjo būti užsakymas“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Virginija Rimkutė.
Tačiau fantaziją reikėtų išjungti, nes anuomet šio ąsotėlio paskirtis buvo visai ne erotinė. Viena iš versijų, kad Vilniaus vyskupas, vienas svarbiausių, antras po kunigaikščio, tuometės valstybės pareigūnas, priimdamas į savo rūmus svečius, galėjo tokiu būdu juos linksminti.
„Siejama su tokiais pokštais, galbūt siųsdavo kokį nors gėrimą, galbūt būdavo žaidimas prie stalo jau, kai pavalgai visokiausių skaniausių, gardžiausių patiekalų“, – sako V. Rimkutė.
Tiesa, yra ir dar viena versija, kur erotiškai atrodantis ąsotėlis galėjo būti naudojamas.
„Galbūt padėdavo moterims, kurios norėdavo susilaukti vaikelio ir niekaip negalėdavo. Galbūt irgi pagirdydavo, tarkim, kokiu aguonų pienu ar dar kažkuom“, – komentuoja archeologė.
Lytiniais organais simbolizavo vaisingumą
O prie pagrindinio „Nešventųjų radinių“ parodos eksponato ąsotėlio prisijungė ir ypatingai erotiški piligrimų gotikos ir renesanso laikotarpio ženkliukai iš Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Europos. Sparnuotas falas su karūnėle ir skambaliuku, vulva karalienė, katinas, kuris nukniaukė jaučio falą, vulva piligrimė, ir kvailių laivas, kuriame plaukia vyriški „pasididžiavimai“.
„Kas yra įdomu, kas vėliau ir anksčiau ne taip dažnai vaizduojama, tai yra vulvos. Ir moteriški, ir vyriški lyties organai vaizduojami. Ir vulva yra karūnuojama. Kur tu daugiau pamatysi, kad ją neša net 4 falai. Tai moteris gali jaustis labai pagerbta“, – pasakoja V. Rimkutė.
Jei pamanytumėt, kad tokia vyskupų ar piligrimų tuometinė atributika nuodėminga, turėkite minty, kad renesanso žmonės nebuvo tokie susikaustę kaip mes šiandieną, sako archeologė. Ir anuomet lytinių organų vaizdavimas turėjo visiškai kitokią prasmę bei atliko apsauginę funkciją: esą saugojo nuo lytiškai plintančių ligų ir pasaulio grėsmių, simbolizavo vaisingumą.
„Panašūs ženkliukai, kur yra vairuojamas falas kaip vežimas ar panašiai, jie siejami su derliumi, kad linkime gero derliaus, nes vaisingumas – derlius“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė.
Geriausia ieškoti iškasenų – atliekų duobėse
Prezidentūros kiemas, kuriame kasinėjimai vyko 10 metų – vienas didžiausių radinių kompleksų Lietuvoje, tiesiogiai nesusijusių su valdovu. Archeologai tuomet atkasė 4 amatininkų dirbtuves.
Tad ir parodoje eksponuojami auksakalio juvelyro, odininkų dirbiniai, tapytos, auksuotos taurės, rožančiaus karoliai iš kaulo, kuriuos archeologai aptiko tvarte, atliekų duobėje.
„Latrinos, atliekų duobės, grioviai, kanalai – mėgstamiausios archeologų vietos, nes ten, jeigu jau kas nukrenta, tai nukrenta“, – paaiškina V. Rimkutė.
Archeologai aptiko ir apie vilniečių laisvalaikį liudijančių iškasenų: kvirkato – į šachmatus panašaus stalo žaidimo detales, atkūrė ir odinį sviedinuką, skirtą vikrumo žaidimams. O jei pažaisti, tarkime, kvirkato tikriausiai nepavyks, bet piligrimų ženkleliu su vulva, o tiksliau jo kopija, pasipuošti galite – juos netrukus bus galima įsigyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Parodos eksponatus pamatykite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Straipsnis parengtas pagal TV3 Žinių reportažą.
