Nuo pavasario panevėžiečiai, norintys gauti tikslinę pašalpą, yra priversti rinkti čekius ar kitus dokumentus, įrodančius, kokių vaistų ar medicininių priemonių pirko.
Panevėžietė Virginija 15 metų serga onkologine liga. Kas tris mėnesius moteris turi tikrintis sveikatą, ar vėžys negrįžta.
„Švitinimus iškentėt reikėjo, chemijas visas iškentėti reikėjo ir nuplikus buvau, ir krūtį nupjovė“, – pasakojo Virginija.
Sudėtingas ir sekinantis gydymas ne tik pareikalavo moters ištvermės, bet ir pridėjo puokštę kitų sveikatos problemų. Joms spręsti, anot moters, neužtenka vien valstybės kompensuojamų vaistų, už kuriuos neretai tenka dar ir primokėti.
Iš pensijos su sutuoktiniu, taip pat sergančiu onkologine liga, besiverčianti Virginija sako, kad anksčiau gelbėjo tikslinė pašalpa, kurią neįgalieji, sunkiai susirgę ar gyjantys po traumų ar operacijų kartą per metus galėdavo gauti iš savivaldybės. Vienkartinė išmoka siekdavo iki 500 eurų. Tačiau nuskubėjusi paramos į savivaldybę šiemet Virginija išgirdo, kad išmokos negaus.
„Bumt ir nebėra. Mums nabagėliams ligoniukams nieko nebeliko“, – kalbėjo moteris.
Moteris sužinojo, kad dabar norėdama gauti tikslinę pašalpą ji turi savivaldybei pristatyti čekius ar kitus dokumentus pagrindžiančius, ką ir už kiek pirko savo sveikatos gerovei.
„Iš kur man tuos čekiukus gauti, čia gryna nesąmonė, jie tiesiog iš žmonių juokiasi. Išmokėkit tuos pinigėlius, mes nusipirksime tuos vaistus, kuriuos perkame kiekvieną mėnesį, kuriems išleidžiame 100 ir 200 eurų, tai mes tuos čekelius rinksime ir tada jums grąžinsime“, – siūlė Virginija.
Veido rodyti nenorinti panevėžietė Dalia sako, kad čekius rinko, tačiau tikslinės pašalpos iš savivaldybės taip ir negavo.
„Savivaldybėje iš mano čekiukų pasityčiojo. Viskas kaip ir priklauso pagal mano ligų sąrašą, bet jie atmetė mano čekius“, – pasakojo panevėžietė.
Be finansinės pagalbos liko ir Sandra, taip pat nedrįstanti rodyti veido. Neįgalumą turinti moteris guodžiasi, kad tenka verstis iš nė 200 eurų nesiekiančios neįgalumo išmokos. Anksčiau moteris kartą per metus taip pat gaudavo tikslinę išmoką iš savivaldybės, kurią galėdavo skirti sveikatos stiprinimui.
„Pasakė, kad per metus nei operacijos, nei nieko jūs neturėjote, beveik pasakė, kad dar nemirštu, todėl jokių pašalpų negausiu“, – guodėsi Sandra.
Savivaldybė: gyventojai piktnaudžiauja
Kiekviena savivaldybė pati sprendžia ir numato tvarką tikslinei pašalpai gauti. Panevėžyje nauja tvarka įsigaliojo šių metų kovą. Socialinių reikalų skyriaus vedėja tvirtino, kad keisti nusistovėjusią tvarką esą buvo būtina, mat žmonės nevengė piktnaudžiauti.
„Man skambina viena ponia ir sako, sugedo blenderis, anąkart aš nusipirkau blenderį, man jis reikalingas. Aš galėdavau nuvažiuoti į sanatoriją ir pasidengti išlaidas ir taip toliau“, – pasakojo Audrė Grainienė.
Tačiau dalis žmonių tiesiog nebeįperka jiems svarbių priemonių ar papildų sveikatos stiprinimui, nes sumokėjus komunalinius mokesčius vos užtenka maistui.
„Iš to, kas lieka, žiūri, gali sau leisti nusipirkti kažką iš tų papildų ar ne. Vieni perka, kiti ne, dalis tikrai atsisako dėl finansinės naštos“, – tikino vaistinės vadovas Juras Kirkus.
Socialinių reikalų skyriaus vedėjos teigimu, tikslinė pašalpa esą skirta padėti čia ir dabar atsitikus bėdai – susirgus nauja liga, po operacijos ar tyrimams. Tačiau tai žmogus turi pagrįsti gydytojo pažyma ar įsigytas prekes ar paslaugas patvirtinančiais dokumentais.
Įsigaliojus naujai tvarkai iki rugpjūčio tikslinės pašalpos sulaukė 185 panevėžiečiai. Pernai per tą patį laikotarpį tikslinę pašalpą savivaldybė išmokėjo beveik 600 gyventojų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
