Vandalai raudonais dažais išterliojo metalinį kryžių tremtinių atminimui, kuris stovi Žaliakalnyje, labai simbolinėje vietoje – ant kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į geležinkelio stoties prieigas:
„Tremtinius sodino į gyvulinius vagonus, o čia stovėjo artimieji su ašarom akyse ir išlydėjo juos iš tolo, kadangi patys bijojo.“
Tremtiniai sukrėsti, juolab, kad išpuolis įvykdytas vieno didžiausių trėmimų, kurį sovietai vadino „Vesna“, 75-ųjų metinių išvakarėse.
„1948 gegužės 22–23 iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 tūkstančių žmonių, dauguma jų, aišku, negrįžo“, – kalba Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.
O netoli šios vietos gyvenantys ir kryžių bei jo aplinką prižiūrintys kauniečiai sako, kad jį vandalai išniekina nebe pirmą kartą.
„Eikit jūs... o aš čia prieš kokius du mėnesius nuploviau. Toks platus teptukas paimtas, „sos“, visokių raidžių ir svarbiausia ant to, kur atminimui parašyta. Kaip sunku ten buvo išplauti. Naktį ten ir vyno geria, prideda visokių butelių, surenkam, uždegam žvakutes, jos sudaužytos – čia naktį turėtų pravažiuot policija“, – kalba kaunietė Aurelija Avižonienė.
Ir esą čia ne tik girtauja, bet ir kelia orgijas.
„Vidury šviesios dienos, lytinis aktas sau ramiausiai, šaltu veidu, jinai kelnikes užsitraukė, jis užsisegė kelnes, nors mato, kad aš ateinu. Nieko švento nėra, vidury dienos ant to suoliuko“, – pasakoja Aurelija.
Tremtiniai pastebi, kad pastaruoju metu išpuolių prieš istorinę atmintį įamžinančius simbolius daugėja.
„Kalbant apie Vanago paminklo išniekinimą, buvo ir kitų galbūt smulkesnių paminklų išniekinimų. Tačiau šitas mums įsirėžęs į širdį. Buvo pranešta ir Žaliakalnio seniūnui, ir policijai. Laukiam tyrimo. Tas nemalonus faktas mus giliai sujaudino“, – tvirtina G. Rutkauskas.
Žmonės viliasi, kad Kauno savivaldybė čia įrengs vaizdo stebėjimo kameras ir tai bent kiek tramdys piktadarius. Tremtiniai parašė ir pareiškimą policijai, pareigūnai aiškinasi šio išpuolio aplinkybes.
