Neringos meras Darius Jasaitis neseniai kalbėjosi su keletos Neringoje esančių viešbučių savininkais ir vadovais, dar su vienu meras matėsi šeštadienį.
Pokalbių metu jis sako išgirdęs nedžiuginančių naujienų – dalis Neringoje atostogauti planavusių užsieniečių dėl karo Ukrainoje savo atostogas atšaukia. Dar nemenka dalis poilsio planus perkelia vasaros galui. Pasak mero, daugiausiai tai yra Vokietijos piliečiai.
D. Jasaitis tv3.lt sako, kad turistai taip elgiasi dėl Ukrainoje vykstančio karo. Be to, savivaldybė ribojasi su Kaliningradu, o tai kai kuriems turistams kelia nerimą.
Kiti kurortai į artėjantį atostogų sezoną taip pat žiūri nerimastingai. Iki šiol neaišku, kokia vasara laukia verslininkų, besikeičiančius poilsiautojų planus pastebi ir kiti kurortai. Viena kita grupė užsienio turistų dėl karo savo atostogas atšaukė ir Palangoje.
Kelios grupės atšaukė rezervacijas Palangoje
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė skaičiuoja, kad šie metai jau yra treti, kai turizmo sektoriui tenka prisitaikyti prie išskirtinių sąlygų. Pirmi dveji buvo paženklinti pandemija, o šie metai – karu.
Dėl to, kaip sako Palangos viešbučių ir restoranų atstovė, verslininkams teks dirbti su daugiau klientų iš Lietuvos. Užsienio turistai, tikėtina, ir toliau sudarys tik mažesnę dalį.
I. Valaitienė neprieštarauja Neringos mero D. Jasaičio žodžiams ir tvirtina, kad kelios užsienio turistų grupės atostogų planus atšaukė ir Palangoje.
„Atšaukiamos buvo grupinės rezervacijos, kai užsakovas yra vienas, o svečiai – iš skirtingų fizinių asmenų, keliaujančių turistų. Buvo keletas tokių, kurie tai grindė būtent Ukrainoje vykstančiu karu – kad yra pasėta baimė, užsieniečiai bijo keliauti. Kita grupė buvo senyvo amžiaus vokiečių turistai.
Keletą tokių atvejų turėjome, bet tai nėra masinis reiškinys. Nėra tendencijos, kad visi bijo ir neplanuoja savo atostogų“, – tv3.lt aiškina I. Valaitienė.
Pasak pašnekovės, rezervacijų vasarai daugėja. Vis dėlto, kaip prasidėjusi COVID-19 pandemija parodė, krizės užklumpa netikėtai ir staigiai, tad koks bus vasaros sezonas, nebus aišku iki paskutinės minutės. Be to, keičiasi turistų įpročiai – viešbučius atsotogoms jie rezervuoja kur kas vėliau nei įprastai, dažniausiai porai savaičių iki atostogų likus.
Birštono vicemeras: ateitis miglota
Birštono savivaldybė nepastebi, kad užsienio turistai atšauktų savo planus poilsiauti šiame kurorte. Vis dėlto savivaldybės vicemeras Vytas Kederys pripažįsta, kad karas beveik neabejotinai turės įtakos turizmo sektoriui.
Verslininkai dar ne iki galo atsigavo dėl COVID-19 pandemijos, vicemeras mano, kad karas visame pasaulyje sumažins turistų skaičius.
„Prognozuoti sudėtinga. Viskas, manau, priklausys nuo tolimesnių karinių veiksmų, tolimesnio vystymosi. Ateitis kol kas miglota ir neprognozuojama. Turistų srautų mažėjimo tendencijos dėl užsitęsusio karo tikrai turės reikšmės“, – tv3.lt komentuoja V. Kederys.
Birštonas pasižymi sanatorijų gausa. Pasak vicemero, pernai apie 87 proc. į kurortą atvykusių turistų buvo lietuviai.
„Aišku, kad likęs procentas turi reikšmės. Norėtųsi, kad jis būtų didesnis, tačiau viskas priklausys nuo geopolitinės situacijos“, – sako savivaldybės mero pavaduotojas V. Kederys.
Praktiškai neliko turistų iš Rusijos ir Baltarusijos
Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuva sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis sako, kad prieš pandemiją į kurortą atvykdavo gana nemažai turistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Prasidėjus pandemijai tokių turistų gerokai sumažėjo, o dėl karo jų nebus ir šiemet.
„Prasidėjo treti metai, kai siena su Kaliningrado sritimi siena yra fiziškai uždaryta. Todėl jų sumažėjo iki mažiau nei procento. Jei ir buvo vienas kitas automobilis, tai dažniausiai atvykdavo turintys nekilnojamojo turto Lietuvoje, Neringoje. Tas pats ir su Baltarusija. Bus trečias sezonas, kai mokysimės gyventi be jų“, – tv3.lt komentuoja D. Jasaitis.
Palangos verslininkų atstovė I. Valaitienė pastebi, kad pastaraisiais metais rusai bei baltarusiai Palangos viešbučiuose neapsistodavo. Turistų iš Rusijos srautai mažėjo dar prieš pandemiją. Vis dėlto Palangos turizmo ir informacijos centro vadovės Rasos Kmitienės žiniomis, baltarusiai ir rusai jau buvo pradėję planuoti atostogas Palangoje. Šiuo metu dalis jų jau yra atšaukę keliones į kurortą, o kiti dar laukia ir stebi situaciją.
„Yra skambučių, klausia, kokia bus situacija, ar turistai bus įleidžiami į Lietuvą. Noras atvykti yra, žiūrėsime, kokia bus politinė situacija, ar bus išduodamos vizos. Nepamirškime, kad tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos yra reikalingos vizos. Jeigu bus leidžiama – turistai važiuos“, – tv3.lt sako R. Kmitienė.
Pašnekovės teigimu, Palanga prieš kelerius metus buvo itin mėgstama rusų ir baltarusių atostogų vieta. 2019 m. duomenimis, iš visų užsienio turistų, daugiausiai atvykdavo iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Paskutiniai metai parodė, kad jeigu netenkame turistų iš Rusijos, klestint vietiniams turizmui vietos tikrai užsipildė. Užimtumas viešbučiuose Lietuvos poilsiautojais ir poilsiautojais iš kaimyninių šalių (Lenkija, Latvija, Estija) buvo didelis“, – kalba R. Kmitienė.
Savivaldybės nuostolius skaičiuoja šimtais tūkstančių eurų
Neringos meras skaičiuoja, kad nuostoliai dėl turistų įpročių pasikeitimo savivaldybei bus didžiuliai. Atvykstant turistams iš Kaliningrado srities savivaldybė gaudavo 600–700 tūkst. eurų rinkliavų.
„Įsivaizduokime, kad tai yra 5 proc. savivaldybės biudžeto pajamų. Įsivaizduokite, jei Vilnius netektų 5 proc. pajamų – turbūt nebežinotų, ką daryti. Su Kaliningrado sritimi yra taip, turime pasakyti, kad rinkliavų niekas nekompensuoja“, – kalba D. Jasaitis.
Meras pastebi, kad pirmieji pandemijos metai buvo itin sunkūs ir skaudūs – kad užtektų pinigų reikėjo atsisakyti tam tikrų projektų. Vienintelė viltis dėl ateinančios vasaros – aktyvūs Lietuvos turistai.
„Esame be galo dėkingi Lietuvos turistams ir žmonėms, kurie Neringą atrado naujai ir mums viską kompensavo. Didesniems viešbučiams tikrai buvo sunkiau dirbti. Įsivaizduokime, kada tam tikru laiku priimi grupę ir kai reikia užpildyti kiekvieną kambarį atskirai, tam skiriant daug laiko ir išteklių.
Turiu pasidžiaugti, kad per porą metų visi išmoko dirbti su pavieniais klientais. Norėčiau tikėti, kad nenuvylėme Lietuvos turistų ir kad jie mielai atvyks į Neringą poilsiauti“, – kalba D. Jasaitis.
Nerimą dėl neapibrėžtumo jaučia ir kiti kurortai. Birštono vicemeras V. Kederys aiškina, kad logiška, jog mažėjant į sanatorijas atvykstančių žmonių kartu mažėja ir jų pelnas. Kitas tuo pačiu metu kylantis klausimas verslininkams – augančios kainos.
„Dėl kainų augimo verslui kyla iššūkis. Šie dalykai automatiškai paveiks verslininkus“, – teigia V. Kederys.
Palangos turizmo sektoriaus atstovė R. Kmitienė pasakoja, kad specialistai Palangoje nuolat stebi situaciją ir bando brėžti kokias nors prognozes ateičiai. Šiuo metu manoma, kad ateinanti vasara turizmo sektoriui nebus prastesnė nei pernai.
„Norai ir lūkesčiai yra dideli, tikimės, kad viskas išsispręs į gera ir mūsų turistai atvykę ras tai, ko tikėjosi“, – teigia R. Kmitienė.
