Pasak dr. Mariaus Lasinsko, viena tokių piktžolių – vėdrynai.
„Ši piktžolė dabar labai gražiai žydi geltonais žiedeliais, tačiau aš pamokinu ir savo vaikus, kad jų negalima liesti, nes tai – nuodinga žolė. Atradus vėdryną darže nereikėtų jo rinkti ir dėti į puokštę, nes kaip jau minėjau, tai yra nuodingas augalas.
Taip pat nereikėtų rinkti ir dar vieno nuodingo augalo – vienmečio šemenio (aut. past. – dar kitaip vadinamos šiušelės). Savo išvaizda šis augalas primena ramunėles, tačiau jų lapeliai yra labiau karpyti. Neretai jie dažnai auga soduose, todėl vaikus reikia pamokyti, kad tai – nuodingas augalas“, – įspėja vaistažolininkas.
Nuodingos ir dar vienos piktžolės – žilės, tad ravėdami daržą taip pat atkreipkite dėmesį ir būkite budrūs, kad nenukentėtumėte.
Kaip įsitikinti, kad renkame tinkamas vaistažoles?
Tačiau tuomet kyla svarbus klausimas, kaip galime būti tikri, kad į namus parsinešėme „geražoles“, o ne nuodingas organizmui žoles? Knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius atsakydamas į šį klausimą sako, kad pasitikrinti yra visai nesudėtinga.
Pasak jo, tai padaryti gali padėti specialūs vaistažolių atlasai, kuriuose yra iliustruota daugumoa Lietuvoje augančių vaistažolių išvaizda.
„Jeigu esate modernūs žolininkai bei žolininkės, tuomet galite pasinaudoti nemokama programėle „Flora Incognita“, kuri pakankamai neblogai geba atpažinti augalus. Žinoma, nereikėtų ja 100 proc. pasikliauti, tačiau pasitikrinti, ar nesuklydote, visai pravartu.
Na, o jeigu visai nepavyksta atpažinti vaistažolių, visuomet galite kreiptis į žolininkus, kurių Lietuvoje yra tikrai labai nuostabių: Edvardą Kazlauskį, Virgilijų Skirkevičių, Jadvygą Balvočiūtę, Janiną Danielienę, Danutę Kunčienę, Bernediną Marčių ar Nojų Kalvaitį ir kitus. Pamatysite, kiek daug yra nuostabių žolininkų ir fitoterapeutų, pažįstančių augalus ir galinčių jums pagelbėti“, – nusišypso.
