piktžolės

Atėjus pavasariui, daugelis pajuntame jėgų ir energijos stygių. Norisi papildyti organizmą vitaminais ir vertingu maistu. Dažniausiai kovą jau imame ilgėtis šviežių daržovių ir, vos tik pasirodžius pirmiesiems ridikėliams, skubame juos pirkti. Tačiau norint organizmą sustiprinti vitaminų doze, nebūtina pirkti iš šiltųjų kraštų atgabentų daržovių. Galime apsidairyti savo kiemuose, laukuose, pievose ir surasti dar vertingesnių augalų.

Druską visi naudojame maistui pagardinti, tačiau daugelis net nežino, kad druska puikiai praverčia sode. Pabarstykite jos sode – rezultatas maloniai nustebins.  Yra ne vienas būdas, kaip galima panaudoti druską sode. Pavyzdžiui, ji puikiai tinka piktžolių ar pavojingų augalų naikinimui ar skruzdėlių atbaidymui. Išbandykite patys – puikus rezultatas garantuotas.

Įvairiuose plyšiuose tarp trinkelių ima augti piktžolės, ypač vasarą. Laimei, sodininkai pasidalijo gudrybe, kuri, jų teigimu, veikia 100 procentų – piktžolių neliks nė kvapo. Piktžolės gali augti net mažiausiuose plyšiuose, jei nesiimsite priemonių užkirsti joms kelią. Jei tarpų nėra arba jie labai siauri, piktžolėms augti bus žymiai sunkiau. Tačiau laikui bėgant gali atsirasti didesni plyšiai, kuriuose labai greitai pasirodo piktžolės.

Pirmą kartą apsilankiusi vos prieš porą mėnesių Vilniuje, Šnipiškėse atidarytame Japoniškame sode vilnietė Rita liko be žado – jos manymu, čia nė nedvelkia Japonija, o vietoj gražių augalų karaliauja piktžolės.  Rita naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad mėgsta vaikščioti po gražias Vilniaus vietas, tad sekmadienio popietę užsuko ir į naująjį Japonišką sodą. Tik čia pamatė visai ne tai, ko tikėjosi.  „Tiesą sakant, nuėjusi apakau.

Šiuo metu laukuose ir pievose galime pasirinkti pačių įvairiausių vaistažolių, kuriomis stiprinsime sveikatą rudens sezono metu. Sveikatai palankių žolių galime pasirinkti ir darže. Neretai tokios vaistažolės sodininkų yra vadinamos piktžolėmis. Vis dėlto, vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas įspėja – kai kurios žolės yra nuodingos.  Pasak dr. Mariaus Lasinsko, viena tokių piktžolių – vėdrynai.

Įpusėjus sodo ir daržo darbams, šeimininkams galvos skausmą kelia ir pasirodžiusios piktžolės. Neretai norint jomis atsikratyti žmonės griebiasi įvairiausių priemonių, ravi ir vėliau jas meta į šiukšlių krūvą. Tačiau vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas sako, kad piktžoles verta pradėti vadinti „geražolėmis“, kadangi šios gali suteikti mūsų sveikatai didžiulę naudą.

Gamtininkai stoja į kovą su žydinčiais lubinais ir ragina tautiečius ne tik skinti šį augalą, bet ir rauti jį su šaknimis. Jeigu to nedarysime, iš pažiūros nekalta graži mėlynžiedė gėlė sunaikins lietuviškų pievų įvairovę. Mat ten, kur yra šis augalas, nebelieka lietuviškų pievų, lubinai – tai invazinis augalas. Tad gamtos sergėtojai kartu su menininkais rengia įvairias akcijas ragindami žmones naikinti lubinus be jokio gailesčio.

Daugumos sodininkų galvos skausmas – piktžolės. Jų naikinimas rankomis atima daug laiko, tačiau ir cheminių herbicidų, kurie pavojingi aplinkai ir sveikatai, daugelis nenori naudoti. Tačiau, laimei, puikiai pravers paprasčiausia druska, kurios jau turite namuose. Nors joks herbicidas negali būti laikomas visiškai „nekenksmingu“, druska (arba natrio chloridas) yra natūrali priemonė, puikiai padedanti pašalinti piktžoles, rašo thespruce.com.

Įkyrios piktžolės neįtikėtinai erzina ir nors rinkoje labai daug produktų joms naikinti, sunku žinoti, kuriuos iš jų verta išbandyti, o išradingi švaros entuziastai dalijasi savo išbandytais metodais. Piktžolės auga visur, kur tik yra vietos – jos išdygsta ant vejos, terasos ir važiuojamosios dalies.